QUOTE(adija5 @ 2014 12 12, 02:23)
Negi taip visoms ir patinka
Murakami ?Tada smalsu,kuo būtent?Kad kiekviena skaitytoja jo rašytines holiucinacijas supranta,taip kaip nori suprast,o jei nesupranta,tai vis tiek įsivaizduoja,kad supranta ,taip ,kaip patinka suprast?/Čia šiek tiek perdirbau
Klopedijos seną postą iš snobo temos,persiprašau autorės iš karto
/.
***
realiai su tuo susidūrusios gyvenime ar net išgirdusios žiniose bent dešimtadalį,jau piktintumėtės nuo dūšios.
Prašau!
Kiek žinau, ne visoms patinka.
Man patinka dėl išskirtinumo, dėl interpretacijos laisvės (kaip noriu, taip suprantu...), dėl savitos mistikos ir egzotikos...
***
Tada kyla daug klausimų: ir kodėl mes skaitom Haufo, Grimų, lietuvių liaudies pasakas? Kodėl skaitom detektyvus? Ten taip pat pilna
mėšlo. Niekas nenorėtų, kad jo šuneliui pamotė-ragana sukinėtų kojeles, pjaustytų pirštukus ir ragautų, ar ganėtinai riebūs...
Ten tiek smurto, kad sunku aprėpti.
Pvz.:
Iš pirmo vaikui, matyti, labai tiko joti su tėvu nuo kalno. Jis plojo delneliais, juokėsi ir tampė savo
arklį už karčių, kad greičiau bėgtų, o grafas džiaugdamasis kelis kartus pasakė:
- Vyras iš tavęs bus!
Bet, išjojus į lygumą, vaiko narsumas tuojau prapuolė. Iš pradžių jis nedrąsiai prašė tėvo joti
palengviau. Bet tėvas, suraginęs arklį, pradėjo dar greičiau lėkti. Vaikas išsigando ir ėmė verkti, iš
karto tylomis, o paskui visą gerklę paleidęs.
- Žinoma, kvailas daiktas, - tarė piktai tėvas. - Išjojo pirmą kartą ir bliauna... tylėk, o ne...
http://www.nemokamos...arto_smukle.pdf
Dabar tokį tėvą kaipmat priduotume Vaiko TAT, o pamotę-raganą - Gyvūnų TAT.