QUOTE(madwifi @ 2015 01 06, 22:09)
suvelei cia kaip reikiant - tavo formule duos reszutatus visiskai i pievas - 20% Verterio atveju , kai jis suskaiciavo 80%. Tavo atveju skaitiklyje turejo but (Tvidaus - Tsalinamo).
Beto, tai tapati "temperaturinio" NVK formule, kaip ir pas Verteri, tik matuojant salinamo, o ne paduodamo T. Jos abi lygiavertes. Tu tikras kad del kondensacijos issikyrusi siluma pakels Tsalinamo, o gal spes persiduoti paduodamam srautui? visgi kondesacija vyksta ant sieneliu ir didziaja dali energijos joms ir atiduoda, kurios savo ruoztu atiduoa saltesniam ienanciam srautui.
Suvėliau neblogai, bet teisybės tame daug.
Energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda - kiek rekupas pašildo lauką tiek pat ir atšaldo patalpas, neskaitant to, kad kaistantys ventiliatoriai dar kažkiek papildomai pašildys ir lauką, ir patalpas.
Todėl galiu rekuperatoriaus šilumogrąžą galiu vertinti ir skaičiuodamas kiek jis pašildo lauko orą. Ar tiesa?
Taigi, jeigu laukas išmetamo oro srautu šildomas tiek kiek šaldomos patalpos, tai galima pažiūrėti kiek pašildomas tas laukas. O tai reikštų, kad skaitiklyje galima rašyti Tsalinamo-Tlauko.
Dėl kondensacijos galiu paaiškinti. Jeigu šalinamas drėgnas oras tai jis kondensuojasi ir išsiskiria papildomai šilumos oro sraute ir jis ne taip atvėsta.
Jeigu tiekiamo oro sraute vyktų lygiai garavimas kaip entalpiniuose šilumokaičiuose, tada garavimas sugertų ir anuliuotų kondensacijos išskiriamą šilumą su salyga, kad išgarinama tiek kiek kondensuojasi, bet... upeliai bėga iš tų entalpinių šilumokaičių ir nevyksta tiek garavimo kiek norėtųsi.
Taip, ta kondensacijos šiluma pašildo tiekiamą orą, bet norint, kad sausas oras vėliau išgarintų vandens jau esant patalpose ir taip užtikrintų 100% NVK jis turėtų būti tiekiamas daug didesnės temperatūros nei šalinamas oras, o šalinas oras net su kondensacija nepakeltų tiekiamo oro temperatūros daugiau nei yra pats šalinamas oras.
Dar vienas niuasas. Jeigu oro masių srautai vienodi ir drėgmės 0, tai abi metodikos rodys lygiai tą patį rezultatą. Netikit? Skirtumas tarp Tšalinamo-Tlauko ir Tpatalpų-Ttiekiamo bus identiškas.
Sausą oro srautą lengviau sušildyti ir atšaldyti, tam reikia mažiau šilumos.
Drėgną oro srautą sunkiau sušildyti ar atšaldyti, ypač kai prasideda kondensacija/garavimas.
Jeigu srautai vienodos temperatūros, tai drėgnas srautas neša daugiau energijos nei sausas.
Dėl šios priežasties išeinantis drėgnas oras tiek neatšąla kiek sušyla tiekiamas sausas oras.
Sušildyti sausam orui reikėjo mažiau energijos nei atšaldyti+kondensuoti drėgnam orui, todėl drėgnas oras ir išeina aukštesnės temperatūros.
Sauso oro temperatūros pakėlimas dar nieko nepasako, apie tai kiek energijos prarandame vėdindami, o šalinamo oro temperatūra ir 100% drėgnumas (esant šalčiams) jau konrečiai pasako (galima net suskaičiuoti kWh) kiek energijos prarandame.
Mano pasiūlyta formulė ir vertina kiek energijos yra prarandama (kiek šildomas laukas) įvertinan su drėgme išnešamą šilumą.
Jeigu rekuperatorius tiektų ~60% santykinio drėgnumo orą, kad šis pašilęs iki patalpų temperatūros virstų 50% santykine drėgme, tada valio - temperatūrinis NVK su standartine formule duotų labai patikimus skaičius. Bet taip nėra, tiekiamo ir šalinamo srautų drėgmės lygiai yra labai skirtingi todėl temperatūrinis NVK labai iškraipomas. Neverta matuoti kiek šalčio oras atneša į patalpas, patogiau matuoti kiek šilumos išneša iš patalpų - šie dydžiai yra lygūs, jeigu nepaisysime infiltracijos daromų paklaidų, kurių sandariame name praktiškai nėra. Pasakykit ar aš klysčiau teikdamas, kad kiek rekuperatorius išmeta šilumos į lauką tiek ir šalčio įneša į patalpas?
Todėl patogiau vertinti išmetamo oro srauto temperatūrą ir lyginti ją su lauko temperatūra apskaičiuojant nuostolius. Tuo labiau kad šalinamo oro ir lauko oro drėgmė yra didelė žiemą, dažnai ~100%. Dėl to tai gaunasi ir temperatūros, ir drėgmės vertinimas duodantis kur kas tikresnius skaičius nei tiekiamo oro temperatūrinis vertinimas.
Kuo daugiau galvoju, tuo labiau patinka šalinamo oro temperatūros lyginimas su lauko temperatūra, o ne tiekiamo lyginimas su patalpų temperatūra.
Jeigu nesutinkate, tada paaiškinkite kaip reikėtų vertinti akivaizdų faktą, kai daug labiau šiltas oras yra išemetamas į lauką, o į vidų tiekiamas oras yra vos ne per pus mežesnio temperatūrų skirtumo su patalpų oru.
QUOTE(madwifi @ 2015 01 06, 22:09)
suvelei cia kaip reikiant - tavo formule duos reszutatus visiskai i pievas - 20% Verterio atveju
Tai tą ir noriu pabrėžti, kad šilumos išmetama daugiau nei paduodama į patalpas šalčio, kas yra neteisybė, nes realiai šie skaičiai turėtų sutapti. Kažkuris rezultatas blogas.
Aš bandžiau paaiškinti, kuris iš jų blogas. Jeigu manote kitaip, pabandykite paaiškinti kodėl reikėtų ignoruoti išmetamą šilumą?
Man atrodo visai normalu, kad "sensible heat" temperatūrinis NVK yra gerokai didesnis nei realus energinis NVK, kuris vertina ir drėgmės įtaką.
Mano pasiūlytas variantas irgi realiai skaičiuoja temperatūrinį NVK, tik lauko pusėje. O šioje pusėje srautų drėgmės lygiai yra labai panašūs, todėl temperatūrinis NVK pasidaro panašus į energinį NVK (enthalpy transfer efficiency).
Pats terminas - šilumogrąža - pasako, kad reikia žiūrėti į tai kiek šilumos yra grąžinama atgal į patalpas, o kiek išmetama lauk. Išmetamą lauk šilumą padalinkite iš grąžinamos šilumos kiekio, tai atimkite iš vieneto ir gausite šilumogrąžos koeficientą - kokią dalį šilumos grąžina įrenginys, kas ir yra svarbiausia.
O tiekiamo oro temperatūra, tai tik dalis informacijos. Tai gražesnis skaičiukas vartotojui, nepasakantis kiek šilumos išmeta rekuperatorius, o juk prarandama šiluma ir yra esmė.
galinguma pasiskaiciuoja kokio reikia atitirpinimui ,ne max srebia o kiek reikia nuo 0 iki 1000W ...
.
