Vėdinimas 5

Aš už padavima gyvenamoje zonoje, o ištraukimą mažiau švariose. Mano supratimu, taip vos ne visais atžvilgiais geriau, be to, tai leis ekonomiškiau eksploatuoti vėdinimo sistemą užtikrinant aukštą vėdinimo lygį, kas mano supratimu labai aktualu, nes labai daug įsirengusių rekuperacinę sistemą, jos neeksploatuoja dėl brangios eksploatacijos ir mažo juntamo skirtumo, ar ji veikia, ar ne. Tik tokia schema, leidžia užtikrinti gerą ventiliacijos lygį su mažiausiais oro srautais.

Aš savo namą įsirenginėjau vadovaudamasis pasyvaus namo statymo rekmendacijomis, o jose taipogi siūloma ventileciją įrenginėti organizuojant padavima gyvenamoje zonoje, o ištraukimą virtuvėje, vonioje ir tualete. Na mūsų vėdinimo srities specialistai dar ir iš rūbinių siūlo orą ištraukinėti.
Papildyta:


Jei kalba eina apie Domekt serijos rekuperatorius, mano supratimu, pagfal technines charakteristikas Komfovent Domekt Rego 400VE yra geresnis už Komfovent Domekt Rego 450VE. Ten vien šilumokaičio naudingumo kreivė atbaido, be to užtikrinant panašius oro srautus, 450VE modelis naudoja kelis kart galingesnius variklius, taigi, elektros sąnaudos šio modelio bus didesnės.

Nepakibkite ant netinkamo marketinginio įrenginių žymėjimo, Rego 400VE niekada 400m3/h nepus, realiom sąlygom prie 150Pa duos tik 250m3/h., tuo tarpu Rego 450VE sudarius pasipriešinimą iki 250Pa sugeba 430m3/h prapūsti
O apie kataloguose nurodomas efektyvumo kreives siūlyčiau labai nesureikšminti, nes dažnu atveju matavimai atlikti idealiomis sąlygomis (ko pasiekti realiomis sąlygomis sunkiai įmanoma) arba išvis skaičiuojamuoju būdu, ypač tai matosi buitinių įrenginių segmente. Priimu tai kad rotorių efektyvumas 75-80%. Ir visgi REGO 450VE buvo vežtas į passive haus laboratorija taigi jo kreives buvo kruopščiau "piešiamos".

Gerų naujų idėjų naujaisiais metais !

Ar ne pervėlu galvoti apie vedinimą kai jau padaryta išorės apdaila o vidaus sienos nutinkuotos? Statytojui ant vedinimo buvo nusispjaust...

Kadangi reikėtų gręžioti sienas paėmimui ir išmetimui (stogo nenoriu judinti) ar yra kokie reikalavimai kokiu atstumu vienas nuo kito turėtų būti paėmimas ir išmetimas - namo kampe yra katilinė 2mx1.8m tai gal tiesiog užtektų vienoje sienoje paėmimo, kitoje išmetimo, o patį rekuperatorių pakabinti ant lubų? Ar tiesiog susitaikyti kad jau vėlu ir vedinimas bus senuoju būdu per langus...

Klausimas tiems kas naudoja rekurepacinę sistemą:
rekomenduojama kad oras pasikeistu namuose bent karta per valandą. ar praktikoje pvz 150kv namui (150*2,7 = 405) rekuperatorius pastoviai dirba pilnu galingumu? Ar tas maksimalus galingumas reikalingas kai reikia greitai pakeisti ora ir kai rekuperatorius jungiamas pagal poreiki?
Ar patogiau pvz laikyti ji pastoviai ijungta ir mazesniu galingumu?

Pastoviai laikyk ijungta, nesuprantu, kam isjungineti ir paskui vel ijungti, tik jauciu jeigu galingumas koksai 400 kub/h tai dirbant ant maks. garsas bus didelis, sumazinti reikia galinguma.

Tai pvz pagal rekomendacijas reikia 400kub/h, ar pvz pastoviai laikant ijungta 200kub/h jauciasi priduses oras ar sviezio oro trukumas? Ar 400kub/h yra rekomendacijos, o zmogus konfortabiliai gali jaustis ir prie mazesnio kiekio?

Kai esate namie tai junkite 50% galingumo, kai maudotės vonioje, naudojatės virykle 80-100%, kai išvykę 20-30%. Visi šiuolaikiniai rekuperatoriai turi greičių/srautų reguliavimą. Pažangesni valdomi net per interneto naršyklę iš kompiuterio ar gudručio
Papildyta:

Jei gipsinės lubos dar nesumontuotos, laisvai galima įrengti rekuperatorių. Paėmimą siūlau daryti iš šiltesnės pusės (pietūs, vakarai), atidavimą iš šaltesnės. Tik žiūrėkite kad oro paėmimas nebūtų pavėjui (vyraujantys vėjai iš vakarų) nuo kaimyno namo kamino, nes siurbsit į vidų dūmus žiemą

Namas yra dvieju aukstu ir katilineje kur ir bus montuojamas rekuperatorius yra laisvos paliktos 4 ventiliavicijos angos (pradzioje neplanavome daryti rekuperacijos). Ar bloga mintis jeigu pora ventiliacijos kamino angu panaudoti kaip ortakius sujungiant pirma ir antra auksta? Suprantu kad kaminas yra saltas ir ten oras prarastu nemazai temperaturos, bet jeigu ir virsaus(iki antro auksto lubu) tas vedinimo kamino angas uzpildzius pvz polistirolo granulemis? Del silumos nuostoliu - reiketu uzpildyti ir salia esancia anga. Kamino ventiliaciniai blokeliai is keramzitiniu blokeliu...

Gal kas užrodysit ir parašysit rekuperatoriaus darbo naudingumo koeficiento skaičiavimo metodiką? Tiesiog kaip surišti paimamo ir išmetamo oro temperatūras ir naudingumo koeficientą?

Pvz., tarkim, viduje 22C, lauke -3C (skirtumas 25C), paduodamas į vidų oras 17C, paduodamo/išmetamo oro kiekiai vienodi. Rekupas, tarkim, rotorinis, drėgmė grąžinama, tai tokiomis sąlygomis galima laikyti, kad rekupo naudingumo koeficientas 80%?

Formulė būtų:

K = (Tpaduodamo - Tlauko)/(Tvidaus - Tlauko)

taip, temperaturinis NVK bus kaip ir parasei pagal ta formule - 80%. bet bendras/entalpinis NVK bus didesnis, reik kazkaip ivertint grazinamos dregmes kieki, o tam kaip minimum rek zinot oro dregme lauke ir viduj, o kiek zinau normaliai veikianciu prietaisu nelabai uz protinga kaina nupirksi. Kiek maciau buitiniu mechaniniu ir elektroniniu, visu parodymai buna issibarste nepadoriose ribose, kad jais butu galima tiket.

Čia tik viena medalio pusė, kuri būtų panaši į tiesą tik tokiu atveju, jeigu lyginamų oro srautų drėgmė būtų vienoda ar bent panaši.
Kalbant apie šiluminę energiją ir efektyvius įrenginius aš labiau mėgstu žiūrėti į tai kokios temperatūros oras yra šalinamas iš namo.
Žiemą, kai aktualus šilumos atgavimas, šalinamas iš namo oras turi didelį santykinį oro drėgnumą, panašiai kaip ir lauko oras. Lauko oro ir šalinamo oro drėgmė bus panaši, todėl nagrinėjant šiuos du srautus galime pamatyti aiškesnę situaciją apie šilumos netekimus.
Ten akivaizdžiai atsispindėtų ir išbalansuoti srautai, kai rekuperatorius šalina daugiau oro nei tiekia. Kuo labiau "sukčiauja" rekuperatorius tuo šalinamo oro temperatūra bus didesnė ir NVK mažės, o nagrinėjant tiekiamo oro temperatūrą matytume tik didėjančius NVK skaičius, nors realiai jie mažėja, o pasirinkta "temperatūrinė" (angl. sensible heat) skaičiavimo metodika mus tik labiau klaidina kai labiau išbalansuojamo srautai.
Taip pat ši "paprastesnė" skaičiavimo metodika klaidinina dėl skirtingų drėgmės lygių skirtinguose srautuose, t.y. kuo sausesnis oras bus tiekiamas tuo gražesnius skaičiukus ji duos, nors realiai yra priešingai. Tuo tarpu nagrinėjatis šalinamo oro temperatūrą joje labai aiškiai atsispindės tai, kad tiekiamas sausas oras be oro drėkinimo kai šalinamo oro pusėje vyksta intensyvi kondensacija. Tokiu atveju šalinamo oro ir lauko oro temperatūra skirsis daug daugiau nei patalpų oro ir tiekiamo oro.

Realesni ir, aišku, prastesni skaičiukai būtų matuojant (Tšalinamo - Tlauko) / (Tpatalpų - Tlauko)
Tai irgi nėra visiškai tikslus NVK, bet daug tikslesnis nei "temperatūrinis".

Tiesa sakant šilumos nuostoliai būtų patiriami net tiekian tokios pat temperatūros ir tokios pat drėgmės orą į patalpas, nes šalinamame ore daugiau drėgmės nei tiekiamame ore. Taip atsitinka dėl to, kad namuose yra džiūstančių skalbinių ir panašių drėgmės šaltinių ir norint išlaikyti pusiausvyrą reikia perteklinę drėgmę pašalinti, kas sąlygotų papildomus šilumos nuostolius. Tai gali pakoreguoti NVK skaičiavimą.

Aš sau rekuperacinės angas pasidariau kai lauko sienos jau buvo padengtos struktūra, o vidinės nudažytos. Tuo labiau, kad tiek vidaus, tiek išorės apdailos darbus dariau žinodamas, kad dar reikės ir ventiliaciją įsirengti. Taip dariau nes mano supratimu, lengviau gražiai apdailą padaryti, kai nėra jokių kliūčių, o skylės kai išpjaunamos, apdailinės grotelės, kurios visuomet yra didesnės už skylę, uždengia visus skylės pjovimo nelygumus. Vat kai grotelės jau įdėtos, struktūrą galėsi tik iki jų davesti. Abejoju, kad apdailininkai nuiminės groteles, kad struktūrą uždėti.

Tikrai viskas įmanoma.

Šeip tai pas mane pagal projektą, taip ir numatyta, ant to pačio kampo vienos sienos - padavimas, ant kitos - ištraukimas.
Papildyta:


Tikrai ne tokia rekomendacija buvo parašyta, kaip Jūsų suprasta. Konkrečiai Amalvos puslapyje buvo parašyta, kad rekomenduojama pasirinkti rekuperatorių, kurio našumo užtektų pakeisti visą patalpų orą 1 kartą per valandą (čia tam, kad būtų galios rezervas), o eksploatuoti 0,5 karto per valandą oro pakeitimo režimu.

Pasyvių namų rekomendacijose iš vis rekomenduojama pakeisti 0,3 oro kiekio per valandą. Tarp kitko, ten net panašaus galingumo rekuperatorius paprastai stato, be didesnio galios rezervo.