Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 5

QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 26, 15:55)
Cibuli vel neatidziai skaitai, pas Milao yra butent PP bei PE vamzdziai - ne PVC. Kazkada kazkas wavino atstovu buvo klause del ftalatu ju PVC vamzdziuose ir si mita jie paneige. Asiku kiek teisingas toks atsakymas turbut jie patys ir tezino.

Gal ir ne atidžiai, bet vamzdyje tikrai neblogos sąlygos veistis parazitams. Ir ne esmė, koks vamzdis. Tik viename gal palankesnės sąlygos, kitame - prastesnės.

Apie tą patį kalba ir Korida, bet bijo pasakyti tiesiai šviesiai. Mestelėjo frazę, kad nereikia kartoti jo klaidų ir geriau daryti glikolinį, o ne gruntinį.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 26 sausio 2015 - 16:02
Tai ir pasake. Kita karta darytu jau glikolini ZS, del isvardintu priezasciu biggrin.gif
Nevisada gi zmogus pataiko su teisingiausiu (idealiausiu) sprendimu visam likusiam gyvenimui

QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 15:01)
Gal ir ne atidžiai, bet vamzdyje tikrai neblogos sąlygos veistis parazitams. Ir ne esmė, koks vamzdis. Tik viename gal palankesnės sąlygos, kitame - prastesnės.

Apie tą patį kalba ir Korida, bet bijo pasakyti tiesiai šviesiai. Mestelėjo frazę, kad nereikia kartoti jo klaidų ir geriau daryti glikolinį, o ne gruntinį.

Atsakyti
Daug teisybės rimtų ekspertų tekste, bet nebūtų ekspertai, jei nepaliktų prie ko prikibti:
1. Su tuo sutinku, dėl to ir rinkausi PE ir PP kombinaciją, o ne PVC.
2. Irgi logiška, bet sprendžiama statant filtrą prieš, o ne už ŽŠ
3. Kas kad PP kažkiek lankstus. PP vamzdžiai mažiau lankstūs net už tą patį PVC, jau nekalbanta apie PE. Kas kad PP, kaip medžiagos šiluminis laidumas geresnis nei PVC. PP vamzdžiai dėl standumo daromi dvigubi - vidus lygus, išorė gofra. Dėl oro tarpų, PP vamzdis tikrai nebus laidesnis šilumai už PVC. Čia kaip ir argumentas PVC naudai prieš PP ir PE, bet dėl ftalatofobijos šio argumento nesureikšminu. Ir išvis - esminis šilumos izoliacijos sluoksnis yra gruntas, o ne vamzdžio sienelės, dėl to lyginti vieno vamzdžio laidumą su kitu nematau didelės prasmės.
4. Vamzdis yra grunto skylėje. Tarkim gruntas sušąla ir ima plėstis. Taigi tokiu atveju skylė grunte irgi ima plėstis. Tai vamzdis ne gniuždomas, o atvirkščiai - galimas laisvumo atsiradimas. Ir iš vis apvalų vamzdį sugniuždyti ne taip lengva. Greičiau jau gruntas sutrūkinės, nei vamzdį sugniuždys. Į vidų patekęs vanduo tai taip, sušalęs gali išsprogdinti vamzdį. Bet jei ŽŠ pilnas vandens ir dar sušalęs - tai nafig toks ŽŠ iš viso.
PE mažesnį atsparumą šalčiui sprendžiu pirmiausiai apšildydamas orą PP vamzdyje, o tik po to leisdamas į PE.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 15:45)
1. ... ftalatų priedai, laikui bėgant, išsiskiria iš polivinilchlorido gaminių į aplinką. ... Žemės šilumokaičiams turi būti naudojami vamzdynai pagaminti iš polipropileno (PP)
2. neigiama PVC vamzdyno savybė- oras judėdamas per vamzdžius dėl trinties į sieneles, jas įelektrina, prie vamzdžio vidinės sienelės pritraukiamos dulkės ir kitos mikrodalelės
3. Polipropilenas- tai tvirtas, lankstus polimeras, sudarytas iš propeno (propileno) monomerų yra tris kartus blogesnis šilumos izoliatorius nei PVC
4. žiemą įeinantis oras iki labai žemos aplinkos temperatūros (pvz. -20 oC) atvėsina ne tik didžiąją dalį vamzdyno bet ir gruntą esantį aplink vamzdį, kuris sušaldamas plečiasi ir gniuždo vamzdyno sieneles. <{POST_SNAPBACK}>

Atsakyti
Mano klausimas/teiginys vis dar lieka atviras. O jo turinys toks: gali būti taip, kad plokštelinis rekūpas su membraniniu/entalpiniu/celiulioziniu šilumokaičiu visų metų bėgyje sunaudos mažiau elektros nei rotacinis rekuperatorus. Sąlyga: į namą pučiame +20 laipsnių.
Atsakyti
Va šiek tiek mano duomenų iš DOMEKT REGO 400 VE
Lauke -12
Viduj 22

Be filtru:
be teno paduodamas 15,2
Tenas iki 17C 13 proc.

Su filtrais:
be teno paduodamas 12,2
Tenas iki 17C 35 proc.

Šiandien, vis dar su tais pačiais filtrais pučia 14.8, viduj 21, drėgmės per daug grąžina:) 67proc. santykinis.

Kadangi namas neseniai pastatytas, dulkės lenda iš visur, o kaimynai su KKK prasmardina lauko filtrą. Filtrai po poros mėnsių labai užsikemša ir tas, manau, įtakoja naudingumą.

Čia kažkas minėjo turintis Systemair rotacinį, įdomu būtų sužinoti jo dabartinius rodiklius. Girdėjau, kad jie labai artimi jų puslapyje pateikiamiems. Pas mane maksimalus Amalvos naudingumas buvo 82 proc.

Atsakyti
QUOTE(ivis @ 2015 01 26, 18:22)
Va šiek tiek mano duomenų iš DOMEKT REGO 400 VE

Puiki informaciją. Kaip iš vadovėlio. Ačiū. 4u.gif

Beje nurodote +17 paduodamo oro temperatūrą. Čia tokia jau jums komfortiška ar dėl ko būtent +17? Gal galite pasakyti, kiek realiai per mėnesį išeina už elektrą? Kaip su kvapais: jaučiamas pamaišymas, nejuntamas?
Papildyta:
QUOTE(ivis @ 2015 01 26, 18:22)
drėgmės per daug grąžina:) 67proc. santykinis.

Pas mane maksimalus Amalvos naudingumas buvo 82 proc.

Kaip nors su rotaciniu įmanoma kovoti su drėgme ar nelabai? Nes aš jau geras kelias savaites bute matuoju drėgmę ir man asmeniškai komfortiškiausia yra apie 50 proc. Koks buvo minimalus ar nuolatinis naudingumas?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 26 sausio 2015 - 18:32
QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 17:07)
Mano klausimas/teiginys vis dar lieka atviras. O jo turinys toks: gali būti taip, kad plokštelinis rekūpas su membraniniu/entalpiniu/celiulioziniu šilumokaičiu visų metų bėgyje sunaudos mažiau elektros nei rotacinis rekuperatorus. Sąlyga: į namą pučiame +20 laipsnių.

O kitas atviras klausimas ar verta investuoti i rekupa 11 t.lt ar geriau 5 t.lt ir kaip spresite per sauso oro problema, nes visi deklaruoja, kad plokstelinis sausina ora, pirksite oro drekintuva, kokybiskas apie 1500 lt. kastuoja.
Atsakyti
QUOTE(Noriukas5 @ 2015 01 26, 18:34)
O kitas atviras klausimas ar verta investuoti i rekupa 11 t.lt ar geriau 5 t.lt ir kaip spresite per sauso oro problema, nes visi deklaruoja, kad plokstelinis sausina ora, pirksite oro drekintuva, kokybiskas apie 1500 lt. kastuoja.

Būtent tas membraninis grąžina drėgme. Šiuo atveju ne problema. Esminis dalykas yra tik sąskaitos už elektrą: didelės ar ne didelės? Ypač jei vertinti visus metus.

Ką tik kalbėjau su šiuo namo projektuotoju (jis lygtai tenai ir gyvena). Jei galima juo tikėti, tai jis pateikė įspūdingus skaičius. Sakė, kad kaloriferis per visą praeitą žiemą prisuko apie 120-150 Lt. Skamba neįtikėtinai. Ypač kai pasako, kad kaloriferis, kai būna šalta, per parą dirba apie 15 val. Jo galia - 1,5 kW. Per tas 15 val. jis turėtų prisukti apie 22-23 kWh. Bent jau 2013 metais Vilniuje buvo 774 val. kai buvo -7 ir šalčiau. Išeitų, kad 1,5 kW rekupo tenas turėtų prisukti apie 730 kWh. Litais tai būtų apie 365 Lt. O sakė, kad 120-150 Lt. Melavo, tai rodė ir praeitų metų žiemos monitoringas, kai vieną mėnesį už elektrą mokėjo apie 200 ar 250 Lt.

Kol nebuvo to membraninio šilumokaičio, sakė, kad viduje būdavo ir tik apie 35 proc. drėgnumas - nekomfortiškas. Dabar yra apie 50 proc. Taip pat sakė, kad rodo nesąmones, nes realus naudingumas yra apie 87-88 proc.

Man tik įdomu būtų sužinoti tokius dalykus. Kiek valandų per parą, kai lauke yra -7 ir daugiau, būna įsijungęs Paul Novus F 300 tenas? Ar tai priklauso nuo lauko temperatūros: kuo šalčiau, tuo ilgiau? Žinant šituos skaičius galima tiksliai suskaičiuoti, kiek elektros per metus jis prisuks.

Dar vienas dalykas: kai įsijungia tenas, vyksta ar ne vyksta rekuperacija?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 26 sausio 2015 - 18:53
QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 18:29)
Puiki informaciją. Kaip iš vadovėlio. Ačiū.  4u.gif

Beje  nurodote +17 paduodamo oro temperatūrą. Čia tokia jau jums komfortiška ar dėl ko būtent +17? Gal galite pasakyti, kiek realiai per mėnesį išeina už elektrą? Kaip su kvapais: jaučiamas pamaišymas, nejuntamas?
Papildyta:

Kaip nors su rotaciniu įmanoma kovoti su drėgme ar nelabai? Nes aš jau geras kelias savaites bute matuoju drėgmę ir man asmeniškai komfortiškiausia yra apie 50 proc. Koks buvo minimalus ar nuolatinis naudingumas?

Prie + 17 nesijaučia šaltis, bet ir sėdint šalia padavimo prie 26kub.m/h
Turiu duomenis 49-52 sav. Rekupo energijos neapskaitau atskirai, Ją įkalkuliavęs prie bendro naudojimo.
http://www.livinproj...s-suvartojimas/
1-4 sav, sunaudojau 579kWh bendram naudojimui, 835kWh šildymui, 189kWh vandens ruošimui. Įtariu, kad didžioji dalis bendros energijos yra rekupo teno suvartota.
Kvapų pasimaišymo niekada nejaučiau.
Dažniausiai ir pas mus rodo 50-55%, kai buvo didieji šalčiai nukrito iki 44%, bet dabar lauke jau kelinta diena labai drėgna ir paskutiniu metu daug skalbėm.
Naudingumo nuolat netikrinu, nes nelabai galiu kanors pakeisti. Siūlau daug neinvestuot į rekupus, nes manau, kad atsiradus didesniam poreikiui jie pradės tubulėti, konkurencija didėti, kainos leistis žemyn. Taigi po 5 metų tikiuosi savo amalvinį iškeisti į kokybiškesnį.
Atsakyti
Gal norėjot pasakyti gražus? Nes vienintelis naudingas drėkintuvo komponentas - pjezo generatorius kainuoja apie 10 litų. Na gerai, kokybiškesnis generatorius sakykim kainuos biškį daugiau - 100. Visa kita už makaronus ir šiek tiek už dizainą.
QUOTE(Noriukas5 @ 2015 01 26, 18:34)
pirksite oro drekintuva, kokybiskas apie 1500 lt. kastuoja. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(ivis @ 2015 01 26, 18:53)
Prie + 17 nesijaučia šaltis, bet ir sėdint šalia padavimo prie 26kub.m/h

Siūlau daug neinvestuot į rekupus, nes manau, kad atsiradus didesniam poreikiui jie pradės tubulėti, konkurencija didėti, kainos leistis žemyn. Taigi po 5 metų tikiuosi savo amalvinį iškeisti į kokybiškesnį.

O gal bandėt, kokia minimali pučiam temperatūra yra komfortiškiausia? Jei sakote, kad bendras 579 kWh, tai grubiai išmetus apšvietimą ir pan. turėtų likti, kiek prisuko rekūpas. Jūs kaip savininkas galėtumėte pabandyti spėti.

Kad kvapų pamaišymo nesijaučia, tai gerai. Tik vieni jaučia, kiti nejaučia. Suprasi tuos rotacinius.

O kiek manote yra protinga suma rekuperacijai? Beje, kokie vamzdžiai: skarda, lankstūs? Sakote, kad po 5 metų pirksite kitą, kokybiškesnį? Kuo nuvylė Amalva?

Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 19:03)
O gal bandėt, kokia minimali pučiam temperatūra yra komfortiškiausia? Jei sakote, kad bendras 579 kWh, tai grubiai išmetus apšvietimą ir pan. turėtų likti, kiek prisuko rekūpas. Jūs kaip savininkas galėtumėte pabandyti spėti.

Kad kvapų pamaišymo nesijaučia, tai gerai. Tik vieni jaučia, kiti nejaučia. Suprasi tuos rotacinius.

O kiek manote yra protinga suma rekuperacijai? Beje, kokie vamzdžiai: skarda, lankstūs? Sakote, kad po 5 metų pirksite kitą, kokybiškesnį? Kuo nuvylė Amalva?


Mes labai daug gaminam, todėl manau kad pusė eina rekupui, pusė bendromis reikmėms
Prie 16 išpučiamo jau jaučiasi nemalonus dvelksmas, kai maikutė trumpomis rankovėmis.
Amalvos, bent maniškio, kontrukcija atrodo labai netobula. Klebančios detalės, kodensatas ten kur mano manymu jis turėtų nepatekti. Žinoma, nemačiau užsieniečių rotacinių rekupų. Bet iš foto atrodo, kad ten kokybiškiau išspręsta.
Ortakiai plastikiniai lankstūs iš KWL (PAUL prekiauja)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ivis: 26 sausio 2015 - 19:41