Vėdinimas 5

#493
QUOTE(*** @ 2015 01 25, 20:15)
Pirk viena karta ta Pauliu ir bus ramu..

Cibuli,geras tas Paul. Nebeieskok slieku subinej. Atkreipiai demesi i ta originalu pasildytuva? Komplektacija beveik 1 prie 1 kokia as tau isvardinau. Silumokaitis matosi, kad triju sekciju (kaip tas systemairo). Idomu viefiel kostet?
Atsakyti
#494
QUOTE(Pupcis @ 2015 01 25, 19:41)
Cibuli,geras tas Paul. Nebeieskok slieku subinej. Atkreipiai demesi i ta originalu pasildytuva? Komplektacija beveik 1 prie 1 kokia as tau isvardinau. Silumokaitis matosi, kad triju sekciju (kaip tas systemairo). Idomu viefiel kostet?

Kad Paulas geras, aš neabejoju. Tik nenoriu to specialaus pašildytuvo, todėl ir galvoju ar nepakaktų vien Paul Novus F 300. Realiai be užšalimų jis veikia iki -7 ar -10. O kiek to minuso virš -10 būna. Galbūt ta papildoma elektra išeitų apie 500 Lt per metus. O papildomas pašildytuvas gamyklinis su viskuo apie 7000 - 10 000 Lt. Kainos susilygins tik po 17-20 metų. Savadarbis pigesnis apie 3500-4000 Lt, bet ir garantijų mažiau. Bet jei tamsta sakote, kad jis tikrai veiks, tai gal ir susigundysiu. Bet jus samdysiu kaip konsultantą. Ar tinka?
Papildyta:
Ekstremalūs kanadiečių reikalavimai.
Atsakyti
#495
Kas būtų su Paul Novus F 300, kai lauke, pvz., -15? Aišku, kad jis suktų daug elektros. Bet ar jis realiai veiktų, ar truputį veiktų kol atšilęs šilumokaitis, kai apšaltų neveiktų kol neatitirptų? Koks galėtų būti NVK, jei nevertintumėme elektros sąnaudų: toks pats, mažesnis?

Beje, gamintojas sako, kad aparatas veikia iki -20. O kas prie -25? Be papildomo pašildytuvo niekaip? Ar visgi tas 2 kW pašildytuvas tikrai patemptų iki -25 ir daugiau?
Atsakyti
#496
QUOTE(cibulis @ 2015 01 25, 23:28)
Kas būtų su Paul Novus F 300, kai lauke, pvz., -15? Aišku, kad jis suktų daug elektros. Bet ar jis realiai veiktų, ar truputį veiktų kol atšilęs šilumokaitis, kai apšaltų neveiktų kol neatitirptų? Koks galėtų būti NVK, jei nevertintumėme elektros sąnaudų: toks pats, mažesnis?

Beje, gamintojas sako, kad aparatas veikia iki -20. O kas prie -25? Be papildomo pašildytuvo niekaip? Ar visgi tas 2 kW pašildytuvas tikrai patemptų iki -25 ir daugiau?

Žinai, jau užpypinai -35 ar -25 lC ,jei ir neveiks (niekas gi čia prie tokių ekstremalių sąlygų jo neišbandęs ) neuždusi o jei norėsi šviežio oro, atsidarysi kaip bute langus ir įsilesi į vidų .Tik patirsi atitinkamus šilumos nuostolius .Ar jau tu kWh paranoje nebaigi sirgti ? blush2.gif Atleisk ,nsusilaikiau .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 25 sausio 2015 - 21:56
#497
QUOTE(korida @ 2015 01 25, 21:54)
Žinai, jau užpypinai -35 ar -25 lC ,jei ir neveiks (niekas gi čia prie tokių ekstremalių sąlygų jo neišbandęs ) neuždusi o jei norėsi šviežio oro,  atsidarysi kaip bute langus ir įsilesi į vidų .Tik patirsi atitinkamus šilumos nuostolius .Ar jau tu kW paranoje nebaigi susirgti ? blush2.gif  Atleisk ,nsusilaikiau .

Aš tik norėjau protingų žmonių paklausti kaip realiai šitas apartas veiks be papildomo pašildymo prie žemų temperatūrų. Medeina įtariu, kad mainipuliuoja duomenis, o realiai tokių duomenų neradau. Na tik tą estų bandymą. O čia prancūzų sistema. Tik tiek. Bet jei aiškinimasis užknisa, tai ką aš žinau.

Atsakyti
#498
Kiek atsimenu ,dabar staigiai nuorodos nerasiu, ne tas galvoje ohmy.gif ,tai entalpinis silumokaitis dirbs be el. teno iki -6 ar -8 ,priklausomai nuo dregmes o paskui jei nedriba prie tokiu temp. i teisma duodi Zehnder kompanija ,jei finansai leidzia ...)
Atsakyti
#499
Cibuli, nesąmone pavadintas Minto postas buvo visiškai teisingas, o nesąmonė yra taviškis. Kad aiškiau būtų, paveiksliukas.
[attachmentid=233844]
Logikos yra teną dėti tik ant paduodamo srauto, taigi turim dvi galimas pozicijas - A ir B.
B pozicijoje esantis tenas, priklausomai nuo šilumos poreikio, gali būti panaudotas kaip vienintelis šilumos šaltinis visam namui. 100% jo sugeneruotos šilumos patenka į namą, kaip ir bet kurio kito šildymo prietaiso.
O tenas A kiek pašildo orą prieš rekuperatorių, tiek šilumos yra išmetama lauk. Oras tai taip, patenka į namą, bet to oro šiluma metama iškarto lauk. Ta šiluma name net neapsilanko. Gi pati rekuperatoriaus esmė - keičiant orą šilumą palikti toje pačioje pusėje. Kad neliktų prie ko kabinėtis, dar truputį patikslinsiu - ne visa A teno sugeneruota šiluma išmetama lauk, tai priklauso nuo rekuperatoriaus NK. Jei NK 90%, vadinasi 90% šilumos metama lauk, o 10% patenka į patalpas dėl rekuperatoriaus netobulumo.

Dėl žemės šilumokaičio (kai naudojamas su rekuperatorium) - taip, būtent, jų sugeneruota šiluma lygiai taip pat metama lauk. Bet šiuo atveju esminis skirtumas yra tas, kad kilovatvalandė iš požemio nekainuoja. Vėl kad būtų tiksliau - kainuoja šiek tiek, nes orui/glikoliui prastumti per ŽŠ šiek tiek energijos reikia. Bet kainuoja dešimtimis, o gal ir šimtais kartų mažiau, nei pleškinti el. teną prieš šilumokaitį.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 25, 09:57)
Mintai, visišką nesąmonė, nes taip tu nori pateisinti savo pasirinkimą, t.y. rotacinį rekūpą.
Paimkim plokštelinį rekūpą. Kaloriferis stovi prieš rekuperatorių. Bet juk kaloriferio pašildomas oras nemetamas iš karto į lauką, jis ateiną į rekūpą ir tada į namą. O tik po to išmeta į lauką. Todėl jei jau taip kalbi, tai vertinti reikia visumą. Kiek plokštelinis ir rotacinis per mėnesį prisuko elektros, kokios temperatūros orą išmetinėjo į lauką, kokį padavinėjo. Tarkime, kad nustatome, kad abu į vidų pūstų +20C orą. Ir žiūrime kiek realiai žiemos metu vienas ir kiek kitas prisuks elektros. O dar geriau per visus metus. Kai baigsis šalčiai, plokštelinis bus daug efektyvesnis už rotacinį ir metinis NVK plokštelinio bus tikrai didesnis.
Be to, jei jau galvoti, kaip tu galvoji, tai lygiai tokie patys pašildytuvai yra ir žemės šilumokaičiai: ar vamzdinis, ar glikolinis. Juk jie irgi stovi prieš rekūpą ir skirti tik tam, kad pakeltų orą iki rekūpo. Ar tau neatrodo tavo paties mintys absurdiškos. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#500
QUOTE(Milao @ 2015 01 26, 11:59)
Cibuli, nesąmone pavadintas Minto postas buvo visiškai teisingas, o nesąmonė yra taviškis. Kad aiškiau būtų, paveiksliukas.
[attachmentid=233844]
Logikos yra teną dėti tik ant paduodamo srauto, taigi turim dvi galimas pozicijas - A ir B.
B pozicijoje esantis tenas, priklausomai nuo šilumos poreikio, gali būti panaudotas kaip vienintelis šilumos šaltinis visam namui. 100% jo sugeneruotos šilumos patenka į namą, kaip ir bet kurio kito šildymo prietaiso.
O tenas A kiek pašildo orą prieš rekuperatorių, tiek šilumos yra išmetama lauk. Oras tai taip, patenka į namą, bet to oro šiluma metama iškarto lauk. Ta šiluma name net neapsilanko. Gi pati rekuperatoriaus esmė - keičiant orą šilumą palikti toje pačioje pusėje. Kad neliktų prie ko kabinėtis, dar truputį patikslinsiu - ne visa A teno sugeneruota šiluma išmetama lauk, tai priklauso nuo rekuperatoriaus NK. Jei NK 90%, vadinasi 90% šilumos metama lauk, o 10% patenka į patalpas dėl rekuperatoriaus netobulumo.

Dėl žemės šilumokaičio (kai naudojamas su rekuperatorium) - taip, būtent, jų sugeneruota šiluma lygiai taip pat metama lauk. Bet šiuo atveju esminis skirtumas yra tas, kad kilovatvalandė iš požemio nekainuoja. Vėl kad būtų tiksliau - kainuoja šiek tiek, nes orui/glikoliui prastumti per ŽŠ šiek tiek energijos reikia. Bet kainuoja dešimtimis, o gal ir šimtais kartų mažiau, nei pleškinti el. teną prieš šilumokaitį.

Neesmė, kur stovi tenas, bet rotacinis dėl mažo NVK į patalpas pūs +14 orą, kai lauke -10, o plokštelinis su membrana prie tų pačių sąlygų pūs +18 ar +20. Abu naudos elektrą, kad pasiektų tą pačią užduotą temperatūrą: tarkime +18.

Kitas klausimas kiek kuris prisuks elektros? Rotacinis turės prisukti elektros, kad pašildytų paduodamą orą nuo +14 iki +18. Plokštelinis su membraniniu šilumokaičiu nuo -10 iki -7 (gamintojas sako, kad užšalinėja nuo -7/-8 ar -10). Taigi realiai išeitų, kad plokštelinio atveju su membraniniu šilumokaičiu lauke gali būti iki -11 laipsnių, kad jis dirbtų kaip prastesnių parametrų rotacinis. Galutiniame variante turėsime tokios paties temperatūros paduodamą orą į namo vidų. Panašios bus ir elektros sąnaudos. Realiai mąstant plokštelinis su membrana daugiau elektros prisuks, tik kai lauke bus daugiau nei -12. O kiek tokių dienų mes turime per metus: gal kokių 30 dienų. Todėl aš ir norėjau išsiaiškinti ar vertas dėmesio GŠŽ, kurio kaina nuo 3500-4000 Lt savadarbio iki 10 000 Lt gamyklinio. Per kiek jis laiko atsipirks. Be to kai kuriais atvejais visai nesvarbu, kur stovi tenas. Beje dėl ŽŠ buri iš kavos tirščių. Kilovatvalandė kainuoja ne šiek tiek. Ji kainuoja sunaudotą elektą varinėti orą + įrengimas. Tokiu atveju kWh nėra jau tokia pigi. Be to įvertink praplovimą, priežiūrą, o GŠŽ atveju gedimus, filtrus ir t.t. Nėra nemokamos energijos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 26 sausio 2015 - 13:13
#501
Cibulis visa laika ras kontr argumenta pateisinti save paciam brangiausiam pirkiniui smile.gif rekupas 10, 10 medziagos montavimas, 10 kad neuzsaltu smile.gif jobtv*** oj pavydziu as kaikuriems specialistams kurie taip marketingu sugeba galva apsukt smile.gif

As tai zinojau kad tu isigysi Pauliu pacia pirma diena kai tu apie ji uzsiminei. Sunku turetu but gyvent kai nori visko is virsutines lentynos smile.gif tikrai neisizeisk, tiesiog bandau paprotint kad siuo atveju islosi ne tu taupydamas bet prekes pardavejes gaves 30k.

Manasis rego rodo kad paduoda +14 +15C, bet pats termometras yra maziau nei metras nuo silumokaicio. Tai kol oras nukeliauja nesiltinta skarda iki ismetimo punko manau oras neblogai pasyla, prie progos dar specialiai pamatuosiu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 26 sausio 2015 - 13:32
#502
QUOTE(*** @ 2015 01 26, 13:27)
Cibulis visa laika ras kontr argumenta pateisinti save paciam brangiausiam pirkiniui smile.gif rekupas 10, 10 medziagos montavimas, 10 kad neuzsaltu smile.gif jobtv***  oj pavydziu as kaikuriems specialistams kurie taip marketingu sugeba galva apsukt smile.gif

As tai zinojau kad tu isigysi Pauliu pacia pirma diena kai tu apie ji uzsiminei. Sunku turetu but gyvent kai nori visko is virsutines lentynos smile.gif tikrai neisizeisk, tiesiog bandau paprotint kad siuo atveju islosi ne tu taupydamas bet prekes pardavejes gaves 30k.

Manasis rego rodo kad paduoda +14 +15C, bet pats termometras yra maziau nei metras nuo silumokaicio. Tai kol oras nukeliauja nesiltinta skarda iki ismetimo punko manau oras neblogai pasyla, prie progos dar specialiai pamatuosiu.

Bet jūs, chebryte, ir kosmonautai. Sako, kad projekto nesilaikau. Aš gi ir sakau, kad laikausi suskaičiuoto PHPP projekto. O vienas iš parametrų: rekūpas, kurio NVK ne mažesnis nei 94 proc. Realiai tokį turi tik Paul. Aš irgi jo nenoriu, brangus, todėl čia ir svarstau ir ieškau variantų. O laukti liko neilgai: iki pavasario, nes rudenį prieš šildymo sezoną jau kraustausi į namą.

Variantų daug nėra:
1. Rotacinis, kurio realus NVK - 78 proc. Pigus, bet neįvykdau PHPP sąlygų. Aš jo vis dar neatmečiau. Kaina - apie 13 000 - 15 000 Lt.
2. Hibridinis Air Pohoda. Visokių istorijų ir nuotykių su juo yra. Bet irgi dar jo neatmečiau. Kaina apie 15 000 Lt.
3. Paul Novus F 300 ir jokių papildomų pribabamsų. Vieną ar blogiausiu atveju du mėnesius per metus mokėčiau brangiau už elektrą. Jei Mintui negaila pinigų brangiau mokėti už gryną šildymąsi elektra, kodėl prasta idėja turėti komforitšką rekuperatorių ir 1-2 mėn. per metus brangiau sumokėti už elektrą? Kaina apie 20 000 Lt.
4. Tas pats Paul Novus F 300 tik darau GŠŽ: savadarbį ar gamyklinį. Kaina apie 25 000 - 30 000 Lt.

Beje, tavasis rotoriukas dabar pučia apie +14, kuomet plokštė pučia +21. Skritumas daugiau nei reikia. Ir dar tu savo rotoriuką nustatysi žiemos režimui, kad pašildytų nuo +14 iki +18 ar +20, nes pūs į kuprą šaltą orą. Taigi kai toks oras, tai akivaizdu, kad rotacinis išeina brangiau nei plokštė. Ir jei imti visų metų ciklą, tai dar neaišku, kuris prisuks daugiau elektros. O plokštė tikrai daug komfortiškesnis įrenginys.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 26 sausio 2015 - 13:55
#503
Tokia logika vadovaujantis, toliau galima daryti išvadas, kad ir radiatorius sustatyti neesmė kur - viduje ar lauke. Juk jei lauke bus šilta, vadinasi ir viduj bus šilta.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 13:08)
Neesmė, kur stovi tenas... <{POST_SNAPBACK}>

Ne buriu iš kavos tirščių, o apytiksliai primečiau remdamasis savo orinio saulės kolektoriaus pavyzdžiu. Galima būtų tiksliau paskaičiuoti ŽŠ COP, jei korida paskelbtų rekuperatoriaus sąnaudų skirtumą su / be ŽŠ (gal ir skelbė, dabar rasti nepavyko). Bet su +/- 200% paklaida, prie tam tikrų oro sąlygų, ventiliatorių savybių, ŽŠ COP gali būti apie 100. Nu žinai, palyginus su tiesioginės elektros kaina 13ct€, tie 0,13ct€ tikrai ne šiek tiek. Tai praktiškai nieko. O įrengimas bent jau man atsieis panašiai kiek kainuotų ir elektrinis tenas. Tos pačios eilės skaičiai. Filtrai bet kokiu atveju reikalingi su mechanine ventiliacija. Keičiasi tik jų montavimo vieta. Dėl pravalymo poreikio ir dažnumo kol kas gal nebursiu. Gal korida papasakos, ar teko tokiais reikalais užsiimti.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 13:08)
Beje dėl ŽŠ buri iš kavos tirščių. Kilovatvalandė kainuoja ne šiek tiek. Ji kainuoja sunaudotą elektą varinėti orą + įrengimas. Tokiu atveju kWh nėra jau tokia pigi. Be to įvertink praplovimą, priežiūrą, o GŠŽ atveju gedimus, filtrus ir t.t. Nėra nemokamos energijos. <{POST_SNAPBACK}>


Atsakyti
#504
Kam tu man rodai nuoroda kurioje elektra sildomas kiemo oras? Tu man geriau parodyk kokius skaicius jis rodys be elektros ir ZS?

QUOTE(cibulis @ 2015 01 26, 13:52)
Beje, tavasis rotoriukas dabar pučia apie +14, kuomet plokštė pučia +21. Skritumas daugiau nei reikia. Ir dar tu savo rotoriuką nustatysi žiemos režimui, kad pašildytų nuo +14 iki +18 ar +20, nes pūs į kuprą šaltą orą. Taigi kai toks oras, tai akivaizdu, kad rotacinis išeina brangiau nei plokštė. Ir jei imti visų metų ciklą, tai dar neaišku, kuris prisuks daugiau elektros. O plokštė tikrai daug komfortiškesnis įrenginys.


+14 yra prie silumokaicio, toki kelia nukeliavus nesiltinta skarda manau oras pasyla iki vidaus temp. Bet pamatuosiu prie progos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 26 sausio 2015 - 14:05