Vėdinimas 5

#469
QUOTE(bruonius @ 2015 01 25, 14:41)
Eksperimentu megejus perspeju, kad rekuperatorius turetu veikti be sustojimo bent jau visos ziemos laikotarpiu, jei bandysit taupyt ijungdami/isjungdami, galite nusiteikti viena diena pasikeisti lubas.

O kas bus su lubomis? Gal kažkokios patirties turite?
Atsakyti
#470
QUOTE(cibulis @ 2015 01 25, 16:01)
O kas bus su lubomis? Gal kažkokios patirties turite?

As irgi buvau eksperimentatorius-taupytojas, bet man dar gerai baigesi, kiti keicia lubas, nes kondensatas susikaupia vatoje, kuri pralauzia gipsakartona. Jei sudetos juodlubes, taip neatsitiks, bet kondensatas pradeda sunktis per plysius/skylutes t.t.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bruonius: 25 sausio 2015 - 15:19
#471
QUOTE(bruonius @ 2015 01 25, 15:41)
Skaitykite ka rasau, stogas yra visas nupurkstas PU, ant lubu pripilta ~40cm ekovatos.
Eksperimentu megejus perspeju, kad rekuperatorius turetu veikti be sustojimo bent jau visos ziemos laikotarpiu, jei bandysit taupyt ijungdami/isjungdami, galite nusiteikti viena diena pasikeisti lubas.

kas toms luboms atistikt gali ?
Atsakyti
#472
QUOTE(litunas @ 2015 01 25, 16:23)
kas toms luboms atistikt gali ?

Kas ten joms gali atsitikti, tiesiog sunkiasi vanduo ir tiek.
Atsakyti
#473
QUOTE(bruonius @ 2015 01 25, 14:21)
I sienas buciau dares storesni termoizpliacijos sluoksni, bet pamatu plotus neleido sukisti daugiau termoizoliacijos. Fasadas klinkeris. Bet is esmes tie 2000Lt sildymui, yra niekas. Ar 2000Lt ar 1000Lt jokio skirtumo.

Kai išeisi į pensiją skirtumas bus didžiulis.
Atsakyti
#474
QUOTE(madwifi @ 2015 01 25, 16:28)
Kai išeisi į pensiją skirtumas bus didžiulis.

Taip. Per 100 metu uz sildyma sumokesiu 200.000Lt. Didziuliai pinigai.
Atsakyti
#475
QUOTE(bruonius @ 2015 01 25, 16:16)
As irgi buvau eksperimentatorius-taupytojas, bet man dar gerai baigesi, kiti keicia lubas, nes kondensatas susikaupia vatoje, kuri pralauzia gipsakartona. Jei sudetos juodlubes, taip neatsitiks, bet kondensatas pradeda sunktis per plysius/skylutes t.t.

Cia viska teisingai rasot, taciau sitas scenarijus galioja tik tada, kuomet ortakiai isvedzioti saltoje palepeje. Net jeigu jie bus apsiltinti 10 cm vata su geru garo barjeru, rekupui nedirbant (arba dirbant per mazu nasumu) ziema ortakiu viduje kaupsis kondensatas, kuris per ortakiu nesandarumus lases ant siltinimo medziagos, po to per nesandaru patalpu garo barjera ant apdailos, kol galu gale sunksis per lubas. Siaip komersantams (ale projektuotojams) reiketu pirstus nukapoti uz tokius pasiulymus ("projektus"). Va toks nonsensas.
Atsakyti
#476
QUOTE(bruonius @ 2015 01 25, 15:16)
As irgi buvau eksperimentatorius-taupytojas, bet man dar gerai baigesi, kiti keicia lubas, nes kondensatas susikaupia vatoje, kuri pralauzia gipsakartona. Jei sudetos juodlubes, taip neatsitiks, bet kondensatas pradeda sunktis per plysius/skylutes t.t.

Tai jau prisidirbote su stogu. Ant perdangos ekovata, o virš jos - PUR putos. Realiai drėgmė neturi kur išeiti. Medžiagos turėjo būti sudėto atvirkštine tvarka. Dar greičiausiai ir gera garų plėvelė nesudėta, todėl visa drėgmė ir lipa į stogą.

Gerai, kad turite rekūpą, tas jus šiek tiek gelbėja. Dar būtų geriau tikęs plokštelinis, kuris dar daugiau perteklinės drėgmės išmestų į lauką. Bet panašu, kad problemos su stogu užprogramuotos ir čia visai ne vėdinimo reikalas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 sausio 2015 - 15:43
#477
QUOTE(cibulis @ 2015 01 25, 16:41)
Tai jau prisidirbote su stogu. Ant perdangos ekovata, o virš jos - PUR putos. Realiai drėgmė neturi kur išeiti. Medžiagos turėjo būti sudėto atvirkštine tvarka. Dar greičiausiai ir gera garų plėvelė nesudėta, todėl visa drėgmė ir lipa į stogą.

Gerai, kad turite rekūpą, tas jus šiek tiek gelbėja. Dar būtų geriau tikęs plokštelinis, kuris dar daugiau perteklinės drėgmės išmestų į lauką. Bet panašu, kad problemos su stogu užprogramuotos ir čia visai ne vėdinimo reikalas.

Nera ten jokiu dregmiu, tiek pleviu pridejau, kad jokia deegme niekur nebepraeina, niekas niekur nesikondensuoja, jei nedarau nesamoniu su rekuperatorium.
Atsakyti
#478
QUOTE(bruonius @ 2015 01 25, 15:50)
Nera ten jokiu dregmiu, tiek pleviu pridejau, kad jokia deegme niekur nebepraeina, niekas niekur nesikondensuoja, jei nedarau nesamoniu su rekuperatorium.

O tai kokios nesąmonė su rekūpu? Ką jūs darėte ir ko nedarote?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 sausio 2015 - 15:52
#479
QUOTE(Pupcis @ 2015 01 25, 16:38)
Cia viska teisingai rasot, taciau sitas scenarijus galioja tik tada, kuomet ortakiai isvedzioti saltoje palepeje. Net jeigu jie bus apsiltinti 10 cm vata su geru garo barjeru, rekupui nedirbant (arba dirbant per mazu nasumu) ziema ortakiu viduje kaupsis kondensatas, kuris per ortakiu nesandarumus lases ant siltinimo medziagos, po to per nesandaru patalpu garo barjera ant apdailos, kol galu gale sunksis per lubas. Siaip komersantams (ale projektuotojams) reiketu pirstus nukapoti uz tokius pasiulymus ("projektus"). Va toks nonsensas.

Uztenka ir to mazo temperaturu skirtumo, net jei ir paskandinti ventiiacijos vamzdziai vatoje, baisiausias dalykes keli ijungima/isjungimai per para, ypac kai lauke -25. Kondensatas prisala, o kai susyla ir istirpsta, tada buna smagu.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2015 01 25, 16:51)
O tai kokios nesąmonė su rekūpu? Ką jūs darėte ir ko nedarote?

Absoliuti nesamone yra rekuperatoriaus junginejimai.
Atsakyti
#480
Estų monitoringo duomenys su Paul Novus 300 rekūpu. Jis dar turi originalų tiekiamo oro pašildytuvą. Įdomu, kad pašildytuvas duoda pliusą, o NVK tikrai didelis. Čia daugiau apie estų namą. Kiek suprantu Paulas be membraninio šilumokaičio, o drėgnumas name svyruoja nuo 30 iki 50 proc. Tiesė turėtų būti apie 40 proc. Optimali riba.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 sausio 2015 - 16:49