Vėdinimas 5

#397
QUOTE(Noriukas5 @ 2015 01 18, 21:03)
Geras bajariukas siandien buvo, pasiziuriu rekupo padavimo ir istraukimo tem.

Gal ir buvo, bet praleidau. Primink, koks pas patį rekupas, ką spaudžia prie šalčio, ar patenkintas, kokios elektros sąnaudos?
Papildyta:
QUOTE(Pupcis @ 2015 01 18, 22:28)
1. Šita tavo projektą vertinčiau 5 is 10. Dar reikia padirbėti prie jo.

2. Rotacinio trūkumus tu perdaug uzastrini.

3.Aš nestebiu to Medeinos Paul rekupo darbo. Ar ten yra archyvuojamos temp. reikšmes?

1. O kas blogai?

2. Gal ir taip. Aš tik norėjau pasakyti, kad projektuotojai eina lengviausiu keliu: sumeta vėdinimo sistemą vos ne iš akies, siūlo rotacinį ir žino, kad nebus bėdų, nes sistema veiks.

3. Jie nearchyvuoja. Čia yra šiek tiek informacijos.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2015 01 19, 08:43)
Tikrai kad mistiniai skaiciai kai nuo 0 paimto iki +20 pakelia paduodama ora smile.gif

Ne taip mane supratai. Jie naudoja Paul Focus 200 rekūpą. Jo NVK - 91 proc. Kai jis pradėjo sukti daug elektros, nusprendė įdėti entalpinį/membraninį šilumokaitį. Paul Focus 200 su F raide, t.y. su entalpiniu/membraniniu šilumokaičiu, PHI netestavo.

Tačiau yra kitos serijos sertifikatai. Paul Novus 300 NVK yra 93 proc. O štai Paul Novus F 300 tik 84 proc. Tai reiškia, kad įdėjus entalpinį/membraninį šilumokaitį Paul Focus F 200 NVK turėjo sumažėti. O čia kaip pučia taip pučia apie 91 proc. NVK, nors dabar jis kartais nukrenta iki 89 proc.

Man jie taip paaiškino, kodėl skaičiai nesutampa:
Efektyvumui paskaiciuoti yra daug skirtingu formule. Pvz energypro.lt mes skaiciuojam pagal tiekiamo oro temperatura, PHI skaiciuoja pagal ismetamo. Taip pat nei viena nei kita formule nevertina entalpijos savo formuleje, kas yra labai svarbu.

Čia panašiai kaip su statistika: kaip nori, taip pasuksiu skaičius ir gausiu rezultatą. Kokio reikia? biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(korida @ 2015 01 19, 10:04)
Kodel ? pas mane siuo mertu i rekupa -2,1lC  iš namu  21,1lC  i namus 18,9lC .Manau ,kad realu su aukstesne vidaus temperatura pvz. +23lC isspausti i vidu +20 lC.
  Nakti lauke buvo -5lC ir buvau palikes oro paemima is lauko  iki rekupo atejo apie -3 lC (kazkokiu budu pasyla apie 2lC) dirbo be atitrpinimu .

Jei teisingai supratau, tai veikė be ŽŠ. Ar taip? Prie -5 į rekūpą davė -3? Kas pakėlė temperatūrą 2 laipsniais? Gal pamenat, koks prie lauko -5 ateidavo oras į namus, kiek buvo namuose?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 19 sausio 2015 - 11:33
#398
QUOTE(korida @ 2015 01 19, 11:04)
Kodel ? pas mane siuo mertu i rekupa -2,1lC  iš namu  21,1lC  i namus 18,9lC .Manau ,kad realu su aukstesne vidaus temperatura pvz. +23lC isspausti i vidu +20 lC.
  Nakti lauke buvo -5lC ir buvau palikes oro paemima is lauko  iki rekupo atejo apie -3 lC (kazkokiu budu pasyla apie 2lC) dirbo be atitrpinimu .

O is kur žinai, kad dirbo be atitirpinimų?
Su tuo atitirpinimu yra keli niuansai. 1. Kiek žinau pas tave rekupas dirba 100m3/h našumu t.y. nedideliu. Koks rekupo maksimumas nežinau, tačiau kuo mažesnis srautas per šilumokaitį, tuo lėčiau jis apšalinėja (šerkšnyja). 2. Nežinau, kaip Renovent atitirpinimo algoritmas veikia, tačiau turėtų būti taip: prie aukštesnių minusinių lauko temperatūrų atitirpinimas realizuojamas disbalansuojant srautus, prie žemesnių atitirpinimui jungiamas elektrinis tenas įeinančio oro pašildymui. Jeigu lauke temperatūra stabiliai bus pvz. -10 stebėdamas rekupo matuojamas reikšmes matysi, kad veikia el. teno valdymas (nežinau, kaip ten renoventas rodo ar procentais, ar galią). Tačiau, jeigu paimamą iš lauko rekupas rodo -3C, ko gero el. teno nejungia, o retsykiais "pakoreaguoja" srautus. Ar tą įmanoma pamatyti? Jeigu rekupo kūrėjai pultelyje (ar web serveryje) atvaizduoja oro srauto "esamą" (actual) reikšmę tada matysi (stebėdamas ilgą laiką. O gal rekupas kaupia duomenų archyvą ir nebūtina "on line" stebėti, kad pamatyti, kaip jis elgėsi naktį?). Jeigu atvaizduojama "užduota" vertė (set) tai, garantuoju, kad disbalansas nebus net atvaizuojamas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pupcis: 19 sausio 2015 - 11:54
#399
QUOTE(Pupcis @ 2015 01 19, 11:51)
Nežinau, kaip Renovent atitirpinimo algoritmas veikia, tačiau turėtų būti taip: prie aukštesnių minusinių lauko temperatūrų atitirpinimas realizuojamas disbalansuojant srautus, prie žemesnių atitirpinimui jungiamas elektrinis tenas įeinančio oro pašildymui.

Kuo blogai oro srautų išbalansavimas?
Atsakyti
#400
Dar šiek tiek pasiskaičiau apie Renovent ir Paul rekūpus. Renovent Excellent 400 turi integruota 1 kW pašildytuvą, su kuriuo rekūpas iš esmės veikia iki -10 laipsnių (žiūrėkit patį paskutinį psl. - Frost protection). Norint, kad aparatas veiktų ir dar žemesnėje temperatūroje, jam reikia arba žemės šilumokaičio, arba papildomo 1 kW šildytuvo.

Paul Novus F 300 standarte turi 2 kW šildytuvą, kuris leidžia neužšalti iki bet kokio minuso. Tiesa, Novus F 300 užšalinėja nuo -7.

Taip išeina, kad nors Paul ir brangesnis, bet iš esmės geriau sukomplektuotas ir labiau pritaikytas didesniems šalčiams. Kita vertus pridėjus į Renoventą entalpinį šilumokaitį ir tą papildomą 1 kW šildytuvą, jo kaina įtariu viršytų Paul kainą.

Kaip sužinoti, kiek Paul Novus F 300, kai lauke bus -7 ir daugiau, gali prisukti elektros? Jis pastoviai bus įjungęs tą 2 kW teną, jis veikia tam tikrai intervalais, dar kažkokiu kitokiu principu. Galbūt ne taip ir daug prisuka tos elektros? Beje, Paul Novus F 300 naudingumas tik 84 proc., bet jei vertinti entalpiją, kiek naudingumas gali išaugti? Kiek entalpija papildomai prideda naudingumo? Ar to suskaičiuoti neįmanoma?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 19 sausio 2015 - 12:40
#401
QUOTE(cibulis @ 2015 01 18, 21:49)

Aišku projekte sugrybauta su vamzdžių storiu.


Cibuli, ortakių skersmenys parenkami ne iš lempos, yra tam tikri standartai, kurių laikantis normalus projektuotojas parinkinėja ortakių skersmenis. Taip pat, yra toks dalykas per daugelį metų nusistovėjusi praktika vėdinimo sistemose.

Pagrindinis kriterijus parenkant ortakio skersmenį yra oro tėkmės greitis, kuris beabejo priklauso nuo oro kiekio. Per didelis oro greitis dėl trinties į ortakio sieneles ir įvairių susiaurėjimų, išplatėjimų ir alkūnių sukelia sistemoje triukšmą, šniokštimą, kuris girdimas ir kambariuose.

Oro greitis skirsomuosiuose ortakiuose turėtų būti ne didesnis kaip 4 m/s. Prie rekupo ir magistraliniame ortakyje greitis neturėtų viršyti 6 m/s.

Aš asmeniškai kambariuose stengiuosi oro greitį parinkti iki 3,5 m/s, magistralėse - iki 4,5 ar 5 m/s.

Atsakyti
#402
QUOTE(Pupcis @ 2015 01 19, 13:51)
O is kur žinai, kad dirbo be atitirpinimų?


zinojau ,kad toks klausimas bus smile.gif ... pastates elektros skaitliuka,zinau kiek ,,srebia'' rekupas prie 150m3/h . Dauginu 8h is sąnaudų per val. .ir ziuru kiek prisuko skitliukas .
Nebent disbalansavosi g.gif .Nors kai buvo salciai ir,, žaiždiau tai tenas jungdavosi nuo -6lC gal toks algoritmas ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 19 sausio 2015 - 12:57
#403
Ta prasme namie 21C? O kokia ismetama temperatura?

QUOTE(korida @ 2015 01 19, 10:04)
Kodel ? pas mane siuo mertu i rekupa -2,1lC  iš namu  21,1lC  i namus 18,9lC .Manau ,kad realu su aukstesne vidaus temperatura pvz. +23lC isspausti i vidu +20 lC.
  Nakti lauke buvo -5lC ir buvau palikes oro paemima is lauko  iki rekupo atejo apie -3 lC (kazkokiu budu pasyla apie 2lC) dirbo be atitrpinimu .

Atsakyti
#404
QUOTE(deadmau5 @ 2015 01 19, 12:51)
Cibuli, ortakių skersmenys parenkami ne iš lempos, yra tam tikri standartai, kurių laikantis normalus projektuotojas parinkinėja ortakių skersmenis. Taip pat, yra toks dalykas per daugelį metų nusistovėjusi praktika vėdinimo sistemose.

Gal ir ne iš lempų parenka, bet pas visus principas vienodas: pagrindinis vamzdis - 160 mm, tada 125 mm magistralinis (kartais būna ir 160 mm) ir nuo 125 atsišakojimai į 100 mm. Tai ir sakau, kad nieko ypatingo. O greitį vamzdyne parodo speciali programa ar jį šiaip galima apskaičiuoti?
Papildyta:
Radau formulę kaip skaičiuoja rekūpų NVK. Pagal šią formulę man Medeinos namo rekūpo NVK išeina 88 proc., kuomet jie rodo 90 proc.

Radau formulę kaip rekūpo NVK skaičiuoja ir PHI. Nežinau iš kur gauti tris duomenis: Pel, V ir C. Būtų galima paskaičiuoti ir pagal kitą formulę.

Gal kas nors įmestų rotacinio šio momento duomenis, plokštelio be memranos/entalpini? Būtų galima pasiskaičiuoti NVK. Aišku skirsis vidaus ir lauko temperatūros, bet bent jau apytiksliai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 19 sausio 2015 - 13:00
#405
QUOTE(*** @ 2015 01 19, 14:53)
Ta prasme namie 21C? O kokia ismetama temperatura?

Taip.
Nepastates ismetamam orui termometro tai nezinau o pas tave kokias temp. ismetineja i lauka ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 19 sausio 2015 - 13:06
#406
QUOTE(cibulis @ 2015 01 19, 13:58)
Gal ir ne iš lempų parenka, bet pas visus principas vienodas: pagrindinis vamzdis - 160 mm, tada 125 mm magistralinis (kartais būna ir 160 mm) ir nuo 125 atsišakojimai į 100 mm. Tai ir sakau, kad nieko ypatingo. O greitį vamzdyne parodo speciali programa ar jį šiaip galima apskaičiuoti?


Šiaip viskas yra įvairioje mokslinėje literatūroje pateikta, ir formulės, ir grafikai, oro greičio priklausomybė nuo oro kiekio ir ortakio skersmens.

projektuotojai dažniausiai turi programėles, arba tiesiog excel skaičiuokles.

Kiti, neapsikraunantys darbu, tiesiog prisiriša prie rekupo paduodamo ir ištraukiamo ortakių skersmenų ir tuo diametru žingsniuoja iki pirmų atsišakojimų. Dažnu atveju, toks variantas techniškai yra tinkamas.

Šiaip, jeigu yra noro gilintis į vėdinimo ir kondicionavimo sistemų subtilybes, ir turite laiko, galite pasiskaityti vadovėlį, kuriame viskas daugmaž aprašoma:

E. Juodis. Vėdinimas: vadovėlis. Vilnius: Technika, 2008
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo deadmau5: 19 sausio 2015 - 13:11
#407
QUOTE(deadmau5 @ 2015 01 19, 13:04)
Šiaip, jeigu yra noro gilintis į vėdinimo ir kondicionavimo sistemų subtilybes, ir turite laiko, galite pasiskaityti vadovėlį, kuriame viskas daugmaž aprašoma:

Ačiū už nuorodą. 4u.gif Gilintis tikrai nesiruošiu, man tik reikia suprasti, kad projektuotojai, pardavėjai neįkištų nesąmonės. Esu įdėjęs savo projektą, bet galiu ir pakartoti: pirmas aukštas ir antras aukštas. Kokios būtų pastabos ir koks galėtų būti greitis sistemoje, ar sistema būtų labai triukšmingą, ką keistumėte?
Atsakyti
#408
Raso šalin.t. ~17.8C (is keletos dienu senumo fotkes) klausimas ar termometras pries silumokaiti ar uz.. Itariu kad pries, vadinas salinamos temp nezinau ir pats. Reiks termometra isigyt.

QUOTE(korida @ 2015 01 19, 13:01)
Taip.
Nepastates ismetamam orui termometro tai nezinau o pas tave kokias temp. ismetineja i lauka ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 19 sausio 2015 - 13:24