Vėdinimas 5

[quote=mintas,2015 01 15, 17:49]
Virtuvė yra "nešvari" patalpa iš jos reikia orą ištraukti.

Pas mane vėdinimo projekto autorius taip padarė su drabužinėmis, jose suprojektuodamas oro ištraukimą, tiesa jis labai mažų oro srautų, labiau skirtas tik tam, kad tose patalpose oras neužsistovėtų ir būtų tik minimali oro kaita, beveik neįtakojantis likusių oro srautų.

Sveiki, ar galite rekomenduoti savo vėdinimo projekto autorių? Ačiū

1. Su didesniais nasumais aisku, kad gali dirbti. Galima ir 600 kubus oro paduoti. Viskas, pagrinde, priklausys nuo glikolio temperaturos. Nemanau, kad pas latvius silumokaitis didesnio pavirsiaus ploto. Taip sprendziu pagal kritima oro kanale- mazas jis. Plius is greznio 6C prie zemu lauko temperaturu negausi. Nebent grezinys bus vandeningame sluoksnyje. Tu gi leisi ziema 140-200kubu.
Ir zemiau - 25 neplanuok, kad sistema dirbs. Grezini pildysi max. 40 proc. glikolio koncentratu. Pasidomek kokia jo uzsalimo ir svarbiausia darbine temperaturos (propilen ir etilen). Pasidomek standartiniai cirkuliaciniai siurbliai su kokios koncentracijos tirpalu gali dirbti.

2. Pajungimas lygiagretus

3. Kainas ne taip skaiciuoji. Pas latvius 4773, plius reikes motorines sklendes, plius reikes perejimu i didesnio diametro kaloriferi, plius tos pacios santechnines medziagos glikolio puses aprisimui, plius pajungimo darbai. Pasidomek pats kiek visa tai kainuoja, man gaila savo laiko (nors man ta suzinoti uztruktu max. valanda).
Savadarbio, kaip tu vadini, varianto preliminaria komplektacija surasiau asmeniskai, nebekartosiu. Tik dar karta pakartosiu, kad kainas nurodziau max. Itariu, kad realiai ten viskas kainuos pigiau. Pajungimo darbus, jeigu sau, pats pasidaryciau. Tu samdysi santechnika, ko gero ta pati kuris tavo SS aprisines- tai jis itrauks kaloriferio aprisimo kaina i bendra samata. Oro puses montaza darys imone, kuri vedinimu uzsisima. Patikimumas abieju sistemu bus vienodas. Taip is lempos galiu pasakyti, kad savadarbis kainuos per puse ar daugiau pigiau.
Dar del to "valdiklio". Pasidarysi, kad SS gainiotu glikoli po grezini visa laika, kai lauke minusas.

1. Taip išeina, kad latviškas ir lietuviškas, Systemair kaloriferis iš esmės vienodo galingumo. Tiesa, Systemair lyginot 160 ar 250 modelį?

2. Čia apie kokią sistemą: rekuperatorių ar kaloriferį? Mane vis dar domina Paul rekuperatoriai dėl didžiausio našumo. Konkrečiai Paul Novus 300 modelis. Pasirodo, kad šitas rekuperatorius turi tris komplektacijos lygius: visiškai basas, su membraniniu šilumokaičiu (F modelis), su integruoti šildytuvu ir F modelis su integruotu šildytuvu. Štai šito visiškai baso modelio kaina po nuolaidų labai viliojanti. Gaučiau už 2152 eurų arba 7430 Lt. Kaina apytikslė. Labiau domintų F modelis, nes jis grąžina drėgmę, bet jo naudingumas - tik 84 proc. Nebent vertinant ir grąžinamą drėgmę jis būtų didesnis. Šitas kainuotų apie 2512 eurų arba 8673 Lt. Jei teisingai suprantu, tai su entalpiniu šilumokaičiu užšalinėja nuo -7 laipsnių. Tokiu atveju lyg ir pavežtų kaloriferis, nes net prie -30 jis pūstų aukštesnę nei -7 laipsniai temperatūrą. O jeigu imti Paul Novus F su integruotu pašildytuvu, tai tokio modelio kaina apie 2852 eurų arba 9847 Lt.

Įdomu per kiek laiko atsipirktų glikolinis ŽŠ. Jei vertinti kad Novus F kainuoja 8673 Lt, o Novus F su pašildytuvu 9847 Lt, tai kainos skirtumas bus 1174 Lt. GŠŽ kainuotų apie 1000 eurų arba apie 3500 Lt. Kainos skirtumas apie 2300 Lt. Įdomu per kiek laiko atsipirktų GŠŽ. Skaičiuojam taip, kad jei namas be GŠŽ, tai dedu Paul Novus F su pašildytuvu už 9847 Lt, o jei darome GŠŽ, tai tada Paul Novus F už 8673 Lt. Novus F su šildytuvu užšalinėja nuo -7, Novus F su GŠŽ iš esmės neužšąla. Kainos skirtumas apie 2300-2500 Lt. Kiek paprastas be GŠŽ gali prisukti elektros? Jei paprastas Paul Focus 200 suko apie 200-260 Lt kaip parodė Medeinos pavyzdys, tai su F turėtų būti apie 100 Lt. Tikrai šaltų mėnesių turime apie 2-3. Taigi per metus GŠŽ sutaupytų apie 200-300 Lt. Tebūnie 300 Lt. Vadinasi jo atsipirkimas yra 10 metų.

GŠŽ geras tik tuo, kad turėtų padėti vedinti namą. Kiek jis realiai galėtų atvedinti namą, kokių oro kiekių reikėtų, kad jaustųsi gaiva? Nes vietoje GŠŽ galima sėkmingai vedintis su ŠS. Gal verčiau paimti ŠS su integruota pasyvia vėsinimo funkcija. Jos kaina nemaža apie 4000 Lt bent jau Nibe modelyje. Bet tuomet per grindis galima vėsintis už 10-20 Lt per mėnesį. O tos vėsos irgi realiai reikia tik apie gerą mėnesį per metus. Tik gal vėsintis su ŠS nelabai malonu todėl, kad paduoti vėsą reikia į grindis, o tenai parketlentės. Metai kiti gal ir nieko, bet su laiku gali atsiliepti grindų dangai.

3. Ar tikrai latvių sistemai dar reikia tiek daug papildomų įrenginių?

4. Jei patikimumas vienodas, tai tada ir savadarbė sistema gera. Ypač jei galima sutaupyti pusę sumos. 1000 eurų tokiai savadarbei sistemai ir jei dar nereikia papildomo gręžinio, o iš esamo pakaktų kokių papildomų 10-20 metrų, tai tada tikrai verta pamąstymo sistema.

Kadaise teko dirbti su švedų Swegon gaminiais (kurie yra labai kokybiški, tačiau labai brangūs) tai paprastai užsakovai džiaugdavosi kai pasiūlydavome sienoje montuojamas akustines oro pralaidas .

Na gal tik panaudojimas jų praktiškesnis ofisuose, kur tiekimas į kabinetus, o traukimas sakykime, koncentruotas bendroje erdvėje, tačiau panaudoti tokį sprendimą namuose, su san. mazgais manau irgi galima

esi tikras, kad visa pukiai zinai ir moki, o normatyvus nustatantys butinai yra idiotai? nesusimastai kodel normatyvai nustato tiek daug didesne vedinimo norma nei reiketu jei remtumeis vien deguonies ir CO2 koncentracija ir kodel norma susieta su turiu, ne vien tik zmoniu skaicium? visgi tavo 100m2 gyv.erdve turi kaip minimum 300m2 pavirsiu, kurie padengti vienokia ar kitokia chemija, tai cia tik pavirsiai, o kur dar visokios drozliu plokstes, siltinimo medziagos ir tt ir tt.
Ar isitikines kad tos neuzuodziamos chemikalu mikrokoncentracijos per ilga laika nepadarys tau, o ypac, tavo vaikams, zalingo gal net mirtino poveikio. As tai ne, bet ivertinus civilizuoto pasaulio veziniu ir autoimuniniu ligu tendecijas, persasi isvada kad normos gal ir turi pagrindo but tokiomis kokios yra.
Viliuosi, kad Alpese internetas yra ir slidinedamas turesi laiko pamastyt ar tikrai tau 60m3/h uztenka.

1 O jei virtuve, valgomasis ir svetaine viena didele apjungta erdve - kaip tada ?
2 gera mintis, dekui uz pasidalinima
3 II aukste bus tik 2 miegamieji, relaiai vienas gyvenams kitas ... sveciu kambaris, taip pat koridorius, vonia ir rubine, taip kad bus kur istraukti
4 Kalba vyksta ne apie WC, bet IIa vonia kuri bus 13.6 m2 ir kurioj MB tikrai praleis nemazai laiko, nes megsta guleti vonioj Todel ir pamastymas atsirado apie oro padavima ir istraukima butent IIa vonioj. O klozeto kvapa tai galima butu spresti su dabartiniais klozetais kurie iskart ir sutraukia viska vietoje, tik nezinau kaip realybeje veiktu

Štai čia yra galiojantis vėdinimo įstatymas. Nieko panašaus apie individualius namus neradau. Vienoje lentelėje (1 priedas) yra nurodyta, kad gyvenamieji namai, bet tenai nieko nekalbama apie virtuves, kambarius, tambūrus ir pan. Kaip ir netinkamos normos. Tik 11 priede kalbama apie virtuvę, vonią, gyvenamas patalpas, bet tenai nesuprasi ar butui, ar namui.

Jei visgi 11 priedas kalba apie gyvenamuosius namus, tai mano atveju turėtų būti taip.

Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė ( arba pakankama © [5.30]

Ėmiau A, t.y. aukštą lygį. Atkreipkite dėmesį, kad padavimas yra 1 m2 patalpos ploto, o ištraukimas - tiesiog patalpai. Kažkaip čia nelogiška.

Padavimas
Holas. Padavimas kartu su svetaine. Išeina 53,37 kubai.
Darbo kambarys - 16,92 kubai.
Antro aukšto trys miegamieji ir holas - 62,85 kubai.
Iš viso: 133,14 kubai

Ištraukimas
Virtuvė: 54 kubai.
WC: 43,2 kubai.
Katilinė (čia neapobrėžia STR, ėmiau kaip WC): 43,2 kubai.
Antro aukšto WC: 43,2 kubai.
Vonia: 43,2 kubai.
Drabužinė. Čia irgi STR nieko nekalba bent jau tame 11 priede. Imiau kaip WC - 43,2 kubai.
Iš viso: 270 kubai.

Tambūras - nulis. Nieko nedarom, t.y. nei paduodam, nei ištraukiam. Tikėtina, kad gaus oro per duris.

Išeina konkretus disbalansas, todėl jei vadovautis ištraukiamo oro kiekiu, tai reikėtų didinti padavimą arba kažkaip labiau apibrėžtai skaičiuoti ištraukimą. Arba aš kažko nesupratau.

Dar įdomi pastaba apie recirkuliacija.
49.1.3. Recirkuliuoti leidžiama ribotai:
49.1.3.1. gyvenamuosiuose namuose – tik vienos šeimos patalpose, recirkuliuojant tik gyvenamųjų kambarių ir koridorių orą;

Taip išeina, kad negalima recirkuliuoti gartraukio oro. Į vėdinimo sistemą irgi pajungti negalima, nes apsineš ortakiai. Ką tada daryti su gartraukiu? Daryti tiesioginę skylę į lauką? Kažkaip ne fasonas.

prie ko cia disbalansas - lentelej gi pateiktos minimalios reksmes, kurios turetu but pasiektas atitnkamose patalpose. tavo atveju reiktu imt 270m3, didesni skaiciu, jei oras i virtuve vonias tulikus paduodamas ne atskirai, o is gyvenamu patalpu. tik as tikrai neskaiciuociau drabuzinei taip pat kaip tulikui, o gerokai maziau. tada butu koks 240m3
P.S. reikalavimai rubinei ir kitoms pagalbinems patalpoms yra 1-o priedo pacioj pradzioj, bet oho rubinei net 7.2m3/h vienam kvadratui - daugiau nei gyv. patalpom.

cia turbut turima galvoj paprasta recirkuliacija kad dalis oro tiesiog grazinama atgal. o gartraukio recirkuliavimo sistema taigi isvalo ora pries grazindama, bet to tai atskira sistema nesusieta su vedinimu. isivaizduok kad isvis gartraukio neturi - kas tada? tagi kaip 100% puodo recirkuliacija gaunasi

Disbalansas dėl to, kad pabandžiau pagal STR normas. Lentelėje tikrai ne minimalios reikšmės. Paduodamas skaičiavau maksimalias - A reikšmes. Bet kuriuo atveju pagal STR išeina, kad nešvarių patalpų orą nori labiau šalinti nei į gyvenamas paduoti. Todėl jei žiūrėti pagal STR, tai viskas net per daug primityvu. Reikia susiskaičiuoti ištraukimą ir pagal jį padaryti padavimą. Man keista, kad STR ištraukimą nurodo kaip konstantą - iš WC tiek, iš vonios tiek, tiek iš virtuvės tiek, nors individualūs namai būna skirtingų dydžių, todėl ir reikšmės turėtų būti ne konstantos, o apskaičiuojamos pagal patalpų plotą ar žmonių skaičių.

Dėl kiekio sutinku: būtų kažkur apie 240-250 kubų. Mano namo vidinis tūris apie 400 kubų. Taigi keistų šiek tiek daugiau nei pusę patalpų oro.

matau nesupranti -11 lentelej yra minimalios reksmes, t.y. privalo but tiek kiek parasyta arba daugiau. skaiciuojant vedinimo poreikius ir padavimo ismetimo taskus privalu pasiekt keikius ne mazesnius nei nurodyta 1 ir 11 lentelej. jei kazkur gaunasi mazesni, tarkim vonioj, tai arba reiks perskistyt srautus is kitur nuemus jei ten virsija norma arba padidint bendra. tavo suskaiciuoti 270m3 tennkina visus reiklavaimu ir voniu ir gyvenamu, ir jei visa ta kieki paduosi per gyvenmas patalpas, tai ten bus kogero net gerokai per daug.

Ar tikrai taip?

Štai 7.2. punktas:
Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė ( B ) arba pakankama ( C ) [5.30]. Šios kategorijos gali skirtis šiltuoju ir šaltuoju metų laiku.

11 lentelėje yra būtent nurodyta: A, B ir C. Aš suskaičiavau A reikšmes, t.y. aukščiausias. Ar tik minimalios aukščiausios? Net jei ir taip, tai jos labai didelės, nes mano 136 kv. m namui, kurio tūris apie 400 kubų siūlo šalinti apie 250 kubus oro, t.y. maždaug apie 0,6 karto. Pagal šalinamą orą reikia parinkti ir paduodamą orą. Vadinasi turėsime įpūsti tuos pačius 250 kubų. Gana didelė oro kaita mažame name.

PN rekomenduojama, kad oro kaita dėl higienos normų nebūtų mažesnė nei 0,3 namo tūrio. Labai didinti irgi nerekomenduoja dėl šilumos nuostolių. PHPP skaičiavimuose kaip konstanta naudojama 0,4 oro kaita. Vienam asmeniui oro kiekis - 30 kubų. Jei pagal PHI rekomendacijas mano namo oro kaita turėtų būti maždaug 160 kubų. Pagal lietuvišką STR oro kiekiai didesni.

Kuriais vadovautis? Viduriuku - 0,5?