Vėdinimas 5

Galvoju ir apie olandus tik jų našumas prastesnis - 84 proc. Nebent imti 400 modelį ir pūsti 100 kubų, tada jo NVK pakils iki 88 proc. Bet 100 kubų, esant namie 4 asmenims, yra per mažai. Nesijaus gaivos.

Aišku kainos skirtumas susidaro. Paul Novus 300 kainuoja apie 10 000 Lt, Renovet 300 - 6000 Lt. Tiesa, jei vertinti su membraniniu/entalpiniu šilumokaičiu kainos būtų tokios: Paul 300 F - 12 230 Lt. Entalpinis šilumokaitis 300/400 modeliui papildomai prieš metus kainavo 3300 Lt. Tokiu atveju Renovet kainuotų: 5979 + 3300 = 9279 arba apie 10 000 Lt. Kainos skirtumas apie 2951 Lt. Palyginti abiejų naudingumą su membraniniu šilumokaičiu nelabai išeina, nes Paul yra sertifikuotas, o Renovent - ne. Tokiu
Papildyta:

Man irgi būtų įdomu pamatyti kitų kontorų, institutų rekūpų duomenis. Gal yra kokių kitų testų, duomenų, kad būtų galima sulyginti?
Papildyta:
Ką Renovent rekūpuose reiškia žodis Plus? Pavyzdžiui, yra modelis Renovent 300 ir Renovent 300 Plus? Kuo jie skiriasi?

Kam tu statei PN? Tam kad turėtum grąžų popieriuką ir visiems galėtum girtis, ar tam kad turėtum mažas šildymo sąnaudas?

Jei kad turėtum grąžų popieriuką, tai perki pigiausią komplektaciją, kad tenkintų popieriuko reikalavimus.

Jei mažas šildymo sąnaudas, tai rekuperatorius būtent tam ir reikalingas kad jas mąžintų. Tam kad išleidęs begalę pinigų (jau išleidęs) turėtum <30 eurų išlaidų namo šildymui.

Man nesuprantamas klausimas ar apsimoka namui kurio šildymas mėnesiui kainuos <30 eurų naudoti rekuperatorių, kurio funkcionavimui, šalčiausiais mėnesiais dar papildomai reikės išleisti ~75 eurų per mėnesį.

Ar neatrodo, kad tokiu atveju, geriau iš vis neinvestuoti į vėdinimo sistemą virš 3000-6000 eurų ir turėti tuos pačius ~100 eurų išlaidų per mėnesį už namo šildymą?

Čia tik mano pamąstymai, nieko asmeniško.

Kiek pamenu prie plus varianto galima pajungti papildomą šildytuvą, taip pat yra galimybė "suporuoti" su geoterminiu. Reikėtu į pačias pajungimo schemas pasižiūrėti.

Ką galima galvoti apie Amalvos produkciją, kai matai tokius prieštaringus duomenis. 3 psl. apie Rego-400 rašo, kad jis skirtas maždaug 110 kv. m namui, o jo efektyvumas - apie 89 proc. 6 psl. rašo, kad įrenginio efektyvumas - 90 proc., o iki 160 kv. m namui. Ir kaip po tokių prieštaringų duomenų galima pasitikėti Amalvos produkcija?

Beje, kokio gamintojo ar konkrečiai koks rotacinis modelis yra efektyviausias?

Kaip be vėdinimo sistemos galima gauti kad ir A klasė Lietuvoje?

Viskas tvarkoje dėl pamąstymų. Aš irgi galvojau ir tuoj paaiškinsiu, ką galvoju, bet kol kas noriu pabandyti pasiekti (arba bent išsiaiškinti, kiek kainuotų ir kokių sąlygų tam reikia), tai kas suskaičiuota su PHPP. O viena iš sąlygų, kad namas naudotų apie 15 kWh yra vėdinimo sąlyga.

O mintis mano tokia: galima susimontuoti rotacinį rekuperatorių, kurių NVK pagal PHI 78 proc., pagal patį gamintoją - 84-90 proc. Tarkime, kad visgi įrenginys išspaudžia tik apie 80 proc. NVK. Tokiu atveju trūkstamą ar prarastą šilumos dalį labai nebrangiai atstatytų šilumos siurblys. Jokių papildomų investicijų, galvos sukimo dėl ŽŠ, vandeninių pečiukų ar pan. Tiesiog, rekuperaruojam su 80 proc. naudingumo rotaciniu rekūpų, o skirtumą padengs ŠS.

Aš jau kaip ir nusprendęs, kad darysiu ŠS su gręžiniu, kad galėčiau vasarą vėdinti namą per grindinį šildymą. Kadangi ŠS brangokas dalykas, tai automatiškai galima/reikia mažinti investicijas į rekūperacijos sistemą.

Arba galima kelti rekuperacinės sistemos efektyvumą iki 95 proc., bet tada jau reikia daryti ne geotermą, o rinktis orinuką. Vienas iš optimalių variantų galėjo būti toks: ŽŠ, plokštelinis Paul aparatas su 94 proc. NVK ir keli elektros kabeliai vonioje, WC ir gal palei vitrinas. Atsarginiam variantui būtų paprasčiausias radiatorius ar du: pirmame ir antrame aukšte. Sistema tikrai veiktų, bet sako, kad orinis šildymas (čia gi iš esmės orinis šildymas) nėra labai komfortiška.

Aš pasirinkau grindinį šildymą ir tuo pačiu metu noriu suderinti geotermą, aukšto naudingumo plokštelinį ŠS. Kuo toliau tuo labiau suprantu, kad Lietuvoje trūksta šiltiems namams kompleksinio sprendimo. Galbūt kažko tokio. O mane humanitarą visas šitas pasirinkimas jau baugia užknisti. Bet jau nedaug liko: stogas, šildymas ir vėdinimas.
Papildyta:

B klasės namas su KKK ar GKK. Pigesnės statybos, bet šiek tiek didesnės išlaidos šildymui. Oras per langus.

Mano žinutės pirmas klausimas ir buvo, nori popieriuko, ar mažų šildymo sąnaudų. O jei šildymo sąnaudos tos pačios, kam mokėti daugiau?

O kaip tu galvoji kiek tau reiktu ,kad uztikrinta gaiva jaustusi

Viskas gerai, teisingai, reikia ieškoti geriausio varianto, tuo labiau, kad vien pavyzdys su Rehau langais rodo, kad smulkmenų prikrapštai net daugiau. Aš tikrai nesiūlau rotorinio, man visai patiktų ir plokštelinis su ŽŠ, man tik klausimų sukėlę tavajį į sąrašą papuolę:

2. Dėti Paul Novus 300 ir sukti 2-3 mėnesius per metus daugiau elektros. Realiai gana daug elektros.
3. Dėti Paul Novus F 300, kuris užšąlinės nuo -7 ir padidintas elektros sąskaitas gauti 1-2 mėn. per metus.

Kurių panaudojimo racionalumo, bent jau aš nematau. Todėl konkrečiai tik dėl šių eilučių savo klausimą ir uždaviau. Net ir entalpinio šilumokaičio atveju, apsaugos nuo užšalimo, realizuotos elektros pagalba aš nepripažystu.

Beje, entalpinio šilumokaičio atveju, negana, kad mąstai apie elektrinio teno priežužšaliminę apsaugą, dar reikėtų ir papildomo, į patalpas tiekiamo oro pašildymo, nes jis tieks tik +15.68C o jei pučiamas tokios temperatūros oras, tamstai bus dar diskomfortiška.

Taip kad pagrindinis ventiliuojamo oro pašildymo uždavinys šiuo atveju tenka elektriniams tenams, o ne rekuperatoriui. Tai kam iš vis tuomet reikalingas rekuperatorius, jei namą šildai pigesniu šilumos šaltiniu nei elektra. Jau pigiau natūrali ventiliacija nei toks rekuperatorius.

Iš vis, turint ŠS ir nepasidaryti GŽŠ manau butų neprotinga ir kvaila (mokinkites iš kitų klaidų - dabar tik taip daryčiau nors turiu ir dabar tam galimybę nors tai jau papildoma inveticija ) ,kad paskui konstruoti oro pašildymą iki konfortinės i kambarius paduodamos oro temperaturos .
O jei taip, tai tada tik ,kaip minėjau ,,, plokštelkė''

Aš pasirinkau grindinį šildymą ir tuo pačiu metu noriu suderinti geotermą, aukšto naudingumo plokštelinį ŠS. Kuo toliau tuo labiau suprantu, kad Lietuvoje trūksta šiltiems namams kompleksinio sprendimo. Galbūt kažko tokio. O mane humanitarą visas šitas pasirinkimas jau baugia užknisti. Bet jau nedaug liko: stogas, šildymas ir vėdinimas.
[/quote]

Kažkaip man labai suprantamas Cibulio blaškymasis, gal kad irgi esu prie humanitarų . Jei namas pas mane jau stovėtų, galėčiau papasakoti apie panašaus kompleksinio sprendimo veikimą.. Ebay įsigijau tokį:http://www.nilan.dk/en-gb/frontpage/solutions/domestic-solutions/compact-solutions/compact-p-geo. Tiesa ankstesnį modelį, bet ten pas juos keitėsi tik Geo parametrai, pas mane ŠS 3,9kW, dabartiniuose 3,5kW. ŠS ten inverteriniai. Rekupas jame plokštelinis, šilumokaitis Recair. Pas mane jau įrengtas kanalinis ŽŠ, panašus į Bango. Vandenį ruošia įrenginyje esantis antras šilumos siurblys - panaudojant šalinamo oro šilumą.
Šitie įrenginiai "viskas viename" sulaukia ir nemažai kritikos, bet man kažkaip visada patiko toks bandymas suintegruoti į vieną įrenginį. Aišku, sakysite, kas bus kai kažkas suges tokiame.. Šiuo atveju pirkau už tokią kainą, kad verta rizikuoti.. Čia su tokiu įrenginiu (tiesa ŠS tik 2kw) stebėjimų duomenys. Imu šita už pavyzdį, ką noriu pas save padaryti, namo plotas panašus, tik pas mane bus 2 aukštų.
Papildyta:
Stebėjimo duomenys: http://www.phai.ie/w...f_CPH_Kerry.pdf

Prisipažinsiu, nesijaučiu gerai supratęs šią žinutę, tad sory jei ne į temą.

Siūlai pasidaryti glikolinį ŽŠ apsaugai nuo užšalimo ir statyti plokštelinį. Glikoliniam pagrindinė gal ir brangiausia detalė (kooperuojant su ŠS vamzdynas atkrenta) yra vandeninis kaloriferis, plius dar kelios pajungimo detalės. Tokios kombinacijos į patalpas tiekiamo oro temperatūra bus pakankamai komfortiška +18C - +19C laipsnių.

Dabar sakykim, yra rotorinis rekuperatorius. Statom tą patį kaloriferį ir jungiam prie šildymo sistemos. Teoriškai išlaidos turėtų būti panašios kaip ir glikolinio ŽŠ atšakos jungiamos prie ŠS lauko kontūro. Taigi, galutiniam rezultate, mano supratimu išleidę panašią sumą, turėsim labai panašią į patalpas tiekiamą temperatūrą.