Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 5

QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 09, 22:05)
pas alasca idomi funkcine schema, su dviem silumokaiciais ir dirba iki -25. Nematau jokiu tenu kurie pasildytu is lauko paduodama ora, yra tik i patalpas paduodamo oro sildytuvas.
http://www.alasca.lt.....remium EC.pdf

Akivaizdu, kad šildytuvas stovi už šilumokaičio prieš oro patekimą į patalpas. NVK labai aukštas, veikia iki -25, plokštelinis, bet drėgmės nėra. Kažkaip keista. Man dar įtartinai atrodo, kad kubatūra aparato yra 500 kubų, bet tinkamas tik 160 kv. m namams. Triukšmingumas didelis - 76 dB (A). Mano kvaila galva labai prieštaringa informacija. Jie įdomu turi kažkokių nepriklausoų laboratorijų sertifikatų ar čia VGTU su KTU pasertifikavo ir giriasi. Kad nebūtų panašiai kaip su ekovata: ima vieną iš 10 geriausių laboratorinių skaičių ir pateikia kaip galutinį rezultatą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 09 sausio 2015 - 22:25
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 09, 21:25)
Mintas gi akcentavo jog ploksteliniai sildo "lauka", o rotoriai - "vidu"


Pataisysiu, būtent taip tikrai nesakiau. Ne plokšteliniai rekuperatoriai, o elektriniai tenai, skirti apsaugoti plokštelinius rekuperatorius šildo lauko orą.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2015 01 09, 22:24)
Akivaizdu, kad šildytuvas stovi už šilumokaičio prieš oro patekimą į patalpas. NVK labai aukštas, veikia iki -25, plokštelinis, bet drėgmės nėra. Kažkaip keista. Man dar įtartinai atrodo, kad kubatūra aparato yra 500 kubų, bet tinkamas tik 160 kv. m namams. Triukšmingumas didelis - 76 dB (A). Mano kvaila galva labai prieštaringa informacija. Jie įdomu turi kažkokių nepriklausoų laboratorijų sertifikatų ar čia VGTU su KTU pasertifikavo ir giriasi. Kad nebūtų panašiai kaip su ekovata: ima vieną iš 10 geriausių laboratorinių skaičių ir pateikia kaip galutinį rezultatą.


Jo jo, tai vieni geriausių rekuperatorių, ypač man patiko eco serija, kaip tik skirta A++ namams, vos vieno 200 modelio rekuperatoriaus nenusipirkau, kaip tik po parodos prieš du metus akcija buvo smile.gif. 2014m beje jų Resto parodoj nemačiau.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2015 01 09, 22:41)
Pataisysiu, būtent taip tikrai nesakiau. Ne plokšteliniai rekuperatoriai, o elektriniai tenai, skirti apsaugoti plokštelinius rekuperatorius šildo lauko orą.

Daviau Saldos ir Alascos ploksteliniu rekupu schemas, kur ten matot elektrinį tena sildanti lauko ora?
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 01 09, 22:00)
Atsiuntė man Salda vandeninio kanalinio pajungimo schemą. Čia dar. Lyg ir iš pirmo žvilgsnio nesudėtinga schema, bet visgi tai elektronika. Įdomu koks sistemos patikumas, ilgaamžiškumas? Įrenginio kaina - 142 eurai. Tiek kainuoja tik pats vandeninis šildytuvas (AVS 160). Dar aišku būtų  cirkuliacinis siurblys, vožtuvo pavara, vamzdeliai, termostatas ir t.t. Įtariu, kad vien detalės sudarytų apie 1500 Lt. Dar pajungimas tikriausiai panašiai tiek.

Koks tokio įrenginio naudingumas? Jis vandens/glikolio tirpalą varinėtų pagal ŠS COP, t.y. grubiai apie 4. Primityviai skaičiuojant, jei Medeinos plokštelinis prisukdavo iki 260 Lt elektros, tai su šituo įrenginiu turėtų būti iki 4 kartų pigiau, t.y. apie 65 Lt. Kaip ir labai gražus skaičius. Dar įdomu kaip stipriai jis galėtų sukelti paduodamo oro temperartūrą? Jei tarkime imame plokštelinį rekūpą be membraninio šilumokaičio, ar koks Paul Novus 300 galėtų su juo veikti iki -25 ar net -30. Greičiausiai, kad visgi tektų pirkti membraninį šilumokaitį, kuris atitolina užšalimą iki -7, tada dar šitas šildytuvas ir galbūt sistema pavežtų iki kokių -20 ar -25.


čia tiekiamo oro pašildymui iki komfortiško po šilumokaičio
tik klausimas, iš kur gauti jam pastoviai šildymo - pastoviai turi birbti ŠS, arba iš akumuliacinės arba iš grindų kontūro?
Atsakyti
QUOTE(mariuzs @ 2015 01 09, 22:58)
čia tiekiamo oro pašildymui iki komfortiško po šilumokaičio
tik klausimas, iš kur gauti jam pastoviai šildymo - pastoviai turi birbti ŠS, arba iš akumuliacinės arba iš grindų kontūro?

Tikrai po šilumokaičio, o ne prieš jį montuojamas šitas vandeninis radiatorius? O dėl pastovios šilumos atidavimo labai gera pastaba. ŠS tarkime nedirba: nešildo nei grindų, nei karšto vandens. O vandeniniam radiatoriui šilumos tai reikia. Daryti atskirą akumuliacinę - kaip ir neprotinga. Imti iš grindų kontūro - jau tikriausiai negaliu, nes viskas užbetonuota. Nebent pastatyti kažkokį protingą valdiklį, kuris sudėliotų trijų sistemų veikimą pakaitomis/laipsniškai: grindų, karšto vandens ir vandeninio radiatoriaus. Kažkiek laiko dirba grindims, tada vandeniui, tada radiatoriui. Panašu, kad per sudėtingas dalykas ir brangus dalykas. O visgi dar ir automatika, kuri turi polinkį gesti.
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2015 01 09, 13:20)
O turėtų būti įdomu. Visgi yra šioks toks skirtumas ką šildyti - lauką ar vidų.

Plokstelinis nesildo lauko, o ieinanti ora (apsauga nuo uzsalimo) ir to pasildyto oro ir didesnio NVK deka - i patalpas duoda jau +20. Rotorius ta pati daro uz rekupo - sildo i patalpas dudoama ora 4u.gif
Taigi tiek vienas tiek kitas sildo ieinanti ora (tik skirtingose vietose) ir Cibulis sioj vietoj teisus - klausimas kuris daugiau prisuks elektros norint pasiekti ta pacia paduodamp oro t mirksiukas.gif
Atsakyti
QUOTE(darius33 @ 2015 01 09, 23:20)
Taigi tiek vienas tiek kitas sildo ieinanti ora (tik skirtingose vietose) ir Cibulis sioj vietoj teisus - klausimas kuris daugiau prisuks elektros norint pasiekti ta pacia paduodamp oro t  mirksiukas.gif

Ir man taip atrodo, nors iš kitos pusės galima sakyti, kad plokštelinis šildo ir vien orą. Čia kaip pažiūrėsi. Abi pusės realiai teisios.
Atsakyti
QUOTE(darius33 @ 2015 01 09, 23:20)
Plokstelinis nesildo lauko, o ieinanti ora (apsauga nuo uzsalimo) ir to pasildyto oro ir didesnio NVK deka  - i patalpas duoda jau +20. Rotorius ta pati daro uz rekupo - sildo i patalpas dudoama ora  4u.gif
Taigi tiek vienas tiek kitas sildo ieinanti ora (tik skirtingose vietose) ir Cibulis sioj vietoj teisus - klausimas kuris daugiau prisuks elektros norint pasiekti ta pacia paduodamp oro t  mirksiukas.gif


Ni velnio. Šildymas oro prieš rekuperatorių didina išmetamo oro temperatūrą. Kiek pašildysi į rekuperatorių paduodamą orą, ant tiek pašils iš rekuperatoriaus laukan išmetamas oras. Naudos, daugiau nebus, ta prasme į namo vidų bus tiekiamas beveik tos pačios temperatūros oras, tarsi būtų ir nepašildytas, jei nebūtų baisus šilumokaičio užšalimas. Na pakils ten truputį, bet tikrai neproporcingai, todėl ir teigiu, kad realiai bus šildomas tik lauko oras.

Už rekuperatoriaus viskas atvirkščiai. Kad ir kiek šildysi orą už rekuperatoriaus, lauk išmesi, beveik tos pat žemos temperatūros orą, ta prasme, šildant už rekupo, šiluma ir liks name.

Pasigilink į veikimo schemą prieš taip teigdamas wink.gif.
Papildyta:
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 09, 22:51)
Daviau Saldos ir Alascos ploksteliniu rekupu schemas, kur ten matot elektrinį tena sildanti lauko ora?


Ai supratau, ką norit pasakyt biggrin.gif .
Atsiprašau, ne taip buvau supratęs.

Tokioje situacijoje, kai atjungiamas šilumokaitis ir paduodamas šaltas lauko oras per bypassą, ir šildomas jau už šilumokaičio, tam, kad nebūtų paduodamas lauko temperatūros į vidų, tai atsiprašau, bet šildomas lauko oras iš vis be rekuperacijos. Tokio rekupo net temperatūrinis NVK mano supratimu bus prastesnis už vidutinio rotorinio, ką jau kalbėti apie energinį efektyvumą. Nors tenas gal ir teisingiau sumontuotas, bet tuomet mažiau išnaudojama šilumogrąža.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 10 sausio 2015 - 00:15
QUOTE(mintas @ 2015 01 10, 00:13)
Ni velnio. Šildymas oro prieš rekuperatorių didina išmetamo oro temperatūrą. Kiek pašildysi į rekuperatorių paduodamą orą, ant tiek pašils iš rekuperatoriaus laukan išmetamas oras. Naudos, daugiau nebus, ta prasme į namo vidų bus tiekiamas beveik tos pačios temperatūros oras, tarsi būtų ir nepašildytas, jei nebūtų baisus šilumokaičio užšalimas. Na pakils ten truputį, bet tikrai neproporcingai, todėl ir teigiu, kad realiai bus šildomas tik lauko oras.

Už rekuperatoriaus viskas atvirkščiai. Kad ir kiek šildysi orą už rekuperatoriaus, lauk išmesi, beveik tos pat žemos temperatūros orą, ta prasme, šildant už rekupo, šiluma ir liks name.

Pasigilink į veikimo schemą prieš taip teigdamas wink.gif.
Papildyta:
Ai supratau, ką norit pasakyt  biggrin.gif .
Atsiprašau, ne taip buvau supratęs.

Tokioje situacijoje, kai atjungiamas šilumokaitis ir paduodamas šaltas lauko oras per bypassą, ir šildomas jau už šilumokaičio, tam, kad nebūtų paduodamas lauko temperatūros į vidų, tai atsiprašau, bet šildomas lauko oras iš vis be rekuperacijos.  Tokio rekupo net temperatūrinis NVK mano supratimu bus prastesnis už vidutinio rotorinio, ką jau kalbėti apie energinį efektyvumą. Nors tenas gal ir teisingiau sumontuotas, bet tuomet mažiau išnaudojama šilumogrąža.

Kokia nuomone apie alascos stebuklą su dviem silumokaiciais? Pdf failo nuoroda buvau ikeles auksciau
Atsakyti
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 10, 00:22)
Kokia nuomone apie alascos stebuklą su dviem silumokaiciais? Pdf failo nuoroda buvau ikeles auksciau


Pagal technines charakteristikas žiūrisi neblogai, bet specialistai tai į alasca žiūri pro pirštus. Kaip juos supratau, tai jie Alascą laiko nepatikimais rekuperatoriais. O ir savybės ten charakteristikose sukeltos tipo.
Atsakyti
Gal kas padės išspręsti vieną uždavinį. Pagal mano PHPP skaičiavimus man reikia rekūpo, kurio NVK būtų apie 94 proc. Jei žiūrėti PHI duomenų bazę, tai yra tik 5 rekuperatoriai, kurių NVK peržengia 90 proc. Visi jie aišku plokšteliniai. Iš jų tik vienintelis turi 93 proc. NVK, o dirbdamas 144 kubų per valandą našumu pasiekia ir 94 proc. našumą. Bet kaip rodo Medeinos pavyzdys tokie rekūpai greitai užšalinėja ir prisuka iki 260 Lt elektros per mėnesį. Medeiną problemą sprendė įdėda membraninį šilumokaitį, kuris užšalimą atitolina iki -7 laipsnių (žiūrėkite sertifikato patį paskutinį psl.). Bet tokio rekūpo NVK jau siekia tik 84 proc. (įdomu dėl entalpijos jo NVK galbūt būtų didesnis ar realiai tai neturi įtakos?).

Su rekuperatoriais yra tokie variantai:
1. Rotacinis (greičiausiai Amalvos). Gamintojas nurodo, kad Domekt Rego 450 NVK yra 83 proc., bet PHI ištestuotas rodo, kad yra 78 proc. Gerokai per mažas 93-94 proc., nors padeda išvengti daug problemų.
2. Dėti Paul Novus 300 ir sukti 2-3 mėnesius per metus daugiau elektros. Realiai gana daug elektros.
3. Dėti Paul Novus F 300, kuris užšąlinės nuo -7 ir padidintas elektros sąskaitas gauti 1-2 mėn. per metus.
4. Dėti tą paprastą Paul Novus 300, bet ieškoti apsaugos nuo užšąlimo. Šiuo atveju daryti žemės ŽŠ arba bandyti įkomponuoti vandeninį pečių nuo ŠS.
5. Tas pats variantas kaip 4 punkte, bet dėti ne paprastą, o Paul Novus F 300 rekūpą. Bet atrodo kvaila: brangus rekūpas, papildomas ŽŠ ir nedidelis NVK.
6. Tikėtis, kad Air Pohoda išspręs visas problemas ir jų hibridinis įrenginys tikrai veiks iki -30 laipsnių be jokio pašildymo ir turės 90-95 proc. NVK.

Visą tai įvertinus išeina, kad lieka tik vienas variantas - paprastas plokštelinis su ŽŠ. Kito kelio realiai kaip ir nėra šiuo metu. Ar aš kažką praleidau?

Beje ar kas nors atkreipėte dėmesį į vieną detalę. Video pačioje pabaigoje nutrūko. Iš pradžių rodė labai gražius skaičius, gyrėsi, kad vakare daug gers, o po to tipo išmanusis ar kamera nusprogo. Bet galbūt taip padarė specialiai, nes kompas pradėjo rodyti rekūpo užšalimą ir drastiškai krentančius NVK skaičius?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 10 sausio 2015 - 11:18
QUOTE(cibulis @ 2015 01 10, 11:13)
Visą tai įvertinus išeina, kad lieka tik vienas variantas - paprastas plokštelinis su ŽŠ. Kito kelio realiai kaip ir nėra šiuo metu. Ar aš kažką praleidau?




kodėl kaip varianto nesvarstai renovent excellent 300/400, žymiai pigesnis nei paul ?
o dėl tų kosminių NVK 93, tai klausimas kokiose sąlygose jie pasiekti
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mariuzs: 10 sausio 2015 - 11:49