Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 5

Nesuprantu kodel tu ignoruoji plokstelinio minusus kaip antai reikalinga paduodama ciut ne pliusine temperatura arba gausybe kondensato vidui? Man asmeniskai kondensatas, santechninis trapas prie jo visai nepatinka. Is visu santechniniu trapu pas mane pucia vejas tuo paciu smarve (cia kai trapas neuzpilas vandeniu), nezinau kodel taip yra. Bet daleiskim taip yra o sienoje normalaus trapo padaryt neitu tai ka pustu smarve i silumokaiti ? smile.gif
Kondensatas, dregme. Va paimkim mano kavos aparata, neismesk kavos tirsciu kelias dienas, tuo pradeda pelesis augt.. Nezinau ar geras pvz bet pakankamai logiskas smile.gif
Kadaise kai paklausiau pazystamo uzsiimancio ventiliacijom apie plokstelinius, jis manes paklause ar as ketinu namie baseina isirengt biggrin.gif

QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 22:35)
Aš po šiandienių pasiskaitymų įvairiuose blogose supratau, kad jau tikrai nebenoriu rotacinio. Eilinė vėtrūfkė ir tiek.

Man tik įdomiau tai, kad daugelis Lietuvos projektuotojų mielai renkasi rotacinius. O tai daro vien dėl to, kad jie veikia iki -30, nes tada klientas nesikabinės, kad rekūpas prisuka daug elektros arba kad jį reikia išjungti.

Bet kitų esminių dalykų tokie projektuotojai (pvz., EDas) neįvardija, nutyli:
1. Rotacinis esant žemai lauko temperatūrai įnamus pūs vėsų, galima sakyti šaltą orą, nes +14 ar +15 yra šaltas oras.
2. Tada reikia jungti tenus, kad jį pašildytų, bet daugelis įsikala vasaros režimą, kad tik dar labiau sutaupytų, o energijos nuostolius kompensuoja pečiais, židiniais.
3. Jie maišo kvapus.
4. Jie atgauna drėgmės, bet tikrai ne kibirus. Tik šiek tiek visokiais kvapais prisotintos drėgmės.
5. Jų NVK tikrai mažesnis. O čia su ta entalpija dar neaišku kaip yra, jei paimti Amalvos rotacinį, kurio NVK tik 78 ir Paul Novus F 300, kurio NVK - 84 proc.

Žodžiu, aš jau tik už plokštelinius. Ar su entalpiniais, membraniniais šilumokaičiais ar be, - dar nežinau. Galbūt dar čekų Air Pohoda patiks. Bet net ir paprastas plokštelinis be jokių ŽŠ tikrai nebus pasaulio pabaiga. Jei paprastas plokštelinis, tai jam šalčio periodas yra maždaug 2 mėnesiai, jei su entalpiniu, tai tik 1 mėnesis. Nė pasaulio pabaiga 1-2 mėnesį už elektrą sumokėti kelis šimtus LT daugiau.
Papildyta:

Nobelio premijos laureate, be įžeidimų negali. Man šitie T, nuo -15 iki +15, kas pigiau, pasiskaičiuok, pasvaikstam, parašom paklodes teorijos, kurias patys ir išvedžioma jau užkinso. Nes tai tik teorija. Praktika paprasta: rotacinis prisuks elektros už 25-30 Lt, bet tą orą nuo +14 iki +21 pašildys šildymo sistemą. Tarkim tai kainos apie 50-60 Lt.

Arba visą tai padarys rekūpas už tuos pačius 100-150 Lt. Skirtumas gal ir yra, bet jis tikrai nėra ženklus. Bet esmė yra komfortas. O būtent plokšteliniai ir garantuoja komfortą. Rotaciniai smirda ir į nugarą pučia +14. Argi čia komfortas.

Jei tu negali už komfortą 1-2 mėnesį per metus sumokėti 50-100 Lt daugiau, tai tada skaičiuok T, deltaT, HR, +50, padalink iš -100 ir apsisuk kvadratu į smirdintį rekūpą.
Papildyta:

Kas per istorija buvo? Gal galima plačiau?


Kita savaite manau parasysiu kanors is savo ispudziu apie savo kompakt 500, del tam tikru aplinkybiu stovi isjungtas siuo momentu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 09 sausio 2015 - 09:02
QUOTE(*** @ 2015 01 09, 08:59)
Nesuprantu kodel tu ignoruoji plokstelinio minusus kaip antai reikalinga paduodama ciut ne pliusine temperatura arba gausybe kondensato vidui? Man asmeniskai kondensatas, santechninis trapas prie jo visai nepatinka. Is visu santechniniu trapu pas mane pucia vejas tuo paciu smarve (cia kai trapas neuzpilas vandeniu), nezinau kodel taip yra. Bet daleiskim taip yra o sienoje normalaus trapo padaryt neitu tai ka pustu smarve i silumokaiti ? smile.gif
Kondensatas, dregme. Va paimkim mano kavos aparata, neismesk kavos tirsciu kelias dienas, tuo pradeda pelesis augt.. Nezinau ar geras pvz bet pakankamai logiskas smile.gif
Kadaise kai paklausiau pazystamo uzsiimancio ventiliacijom apie plokstelinius, jis manes paklause ar as ketinu namie baseina isirengt biggrin.gif


nu *** cia is suskeliai. Kokie trapai kokios smarves jei labai nori paprasta kriaukles sifona idejai ir gali sienoj montuot (grazus baltas lankstas) smarves jokios. tas pats kas kriaukle. Gausybe kondensato? tai mazdaug 2-5 litrai per diena. As pavyzdziui kol nepajunges atskiros sakos naudoju kibira pastaciau 10 litru ir kas kokias 5 dienas ispilu. Ir ka nieko koks gali buti kvapas distiliuotam vandeniui.

Per visus santechninius pus smarve jei jie be vandens arba nesandarus nes slegiu skirtumai susidaro.

Reikalinga pliusine temperatura? netiesa sugeba pats atsitirpinti nenaudojant teno tik sumazinant padaviam is lauko. Taip name susidaro neigiamas slegis kurio metu atidarius duris ir per nesandarumus eina saltas oras i nama ir jis susildomas sildymo saltiniu. Tai daug geriau nei kaskart is rekupo gauti +13 vesu ora
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2015 01 08, 20:42)
Prie plokštelinio rekuperatoriaus, aš siūlyčiau purkšti vandenį į ištraukiamą srautą prieš rekuperatorių. Garuodamas vanduo išeinanti srautą atvėsintų, o rekuperatoriuje vėsa būtų perduodama įeinančiam srautui.


O kame matai to pliusą? Pagal mane tai bus tik minusas.

Atvėsus išmetamam oro srautui, bus iki atitinkamai mažesnių temperatūrų pakeliamas paduodamas oro srautas ir tik daugiau kondensato būtų nudrenuojama.
Atsakyti
Na taip, minusas. Bet gi šiuo atveju kalba ėjo apie aušinimą vasarą. Minusas šiuo atveju yra gerai.
QUOTE(mintas @ 2015 01 09, 09:16)
O kame matai to pliusą? Pagal mane tai bus tik minusas.
Atvėsus išmetamam oro srautui, bus iki atitinkamai mažesnių temperatūrų pakeliamas paduodamas oro srautas ir tik daugiau kondensato būtų nudrenuojama. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 21:34)

Mintai, paaiškink man vieną dalyką. Sakai, kad kitą namą šildytum tik elektra, nes 300 Lt (ar kažkiek daugiau) nėra daug. Bet kodėl tada blogas dalykas yra plokštelinis rekuperatorius, kuris prisuka elektros. Iš esmės tai panašūs dalykai. Todėl plokštelinis rekūpas su tenu priimtinas dalykas.


Skirtumas yra teno vietoje. Plokštelinio atveju tenas šildo lauko orą iki rekuperatoriaus ir visa šildymuis sunaudota energija be naudos (išskyrus šilumokaičio apsaugą) išmetama lauk. Rotoriaus atveju elektra šildo jau į patalpas pučiamą orą, tad visa sunaudota elektros energija, kaip šiluma lieka name, o kai ištraukiama, dar rekuperatoriaus NVK procentu ir vėl išsaugoma. O tiksliau šeip tai "pasiutes" atsakė <{POST_SNAPBACK}>.
Atsakyti
QUOTE(madwifi @ 2015 01 08, 22:41)
Todel as pasilieku prie savo tvirtos nuomones kad ... matuot reikia ieinanti srauta, tai yra matuoti realia "nauda" atnesanti srauta o ne "nuostolius".



Ok, tik kai matuoji naudą matuodamas iš rekuperatoriaus į patalpas pučiamo oro temperatūrą ir drėgmės kiekį, į skaičiavimus būtinai įtrauk ir oro srautų per namo nesandarumus parametrus.

Kadangi kalba eina apie plokštelinius rekuperatorius, kurie dėl apsaugos nuo apledėjimo sukuria minusinį slėgį patalpų viduje, skaičiuojant išmetamą srautą matysi ne tik rekupo paduotą, bet ir per namo nesandarumus į patalpas patekusį oro srautą, be to net ir drenažiniu vamzdeliu nutekėjusią šilumos dalį, nesvarbu, kad BangaS iš to dydžio tik pasijuokė.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2015 01 08, 23:05)
matuojant lauko, vidaus ir i vidu paduodamo oro T ir dregme (3 kombinuoti tempraturos ir dregmes davikliai) ir oro srautus, galima visiskai tiksliai suskaiciuot pilna rekupo sugrazinama energija ir NVK.


Taip nevertinami pritekėjimai per namo nesandarumus.

Perieš ką nors rašydamas, pradžiai atrašyk savo poziciją šiai lygčiai:

Namo šilumos nuostoliai dėl ventiliacijos išmatuoti už namo ribų = namo šilumos nuostoliams dėl ventiliacijos išmatuotiems namuose

Jei pagal tave šis teiginys teisingas, tuomet viskas ką sakė BangaS yra teisinga. Jei šis teiginys neteisingas, prašau pakomentuoti kurioje vietoje.

Viduje išmatuoti šilumos nuostolius dėl ventiliacijos tikrai sudėtinga, kai dėl neigiamo slėgio oras patenka į namo vidų ne tik per rekuperatoriaus ortakyną, bet ir per namo nesandarumus. Matuoti išorėje jau paprasčiau, nes dėl neigiamo slėgio namo viduje, visas oras bus išmetamas tiktai per rekuperatoriaus oro išmetimo ortakį.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 01 09, 09:34)
Na taip, minusas. Bet gi šiuo atveju kalba ėjo apie aušinimą vasarą. Minusas šiuo atveju yra gerai.


Tada kitas reikalas. Nesupratau, nes kaip ir neužsifiksavo, jog apie vasarą kalbama, o čia visi apie žiemos problemas kalba.
Papildyta:
QUOTE(mantesas @ 2015 01 09, 09:06)
nu *** cia is suskeliai. Kokie trapai kokios smarves jei labai nori paprasta kriaukles sifona idejai ir gali sienoj montuot (grazus baltas lankstas) smarves jokios. ...

Per visus santechninius pus smarve jei jie be vandens arba nesandarus nes slegiu skirtumai susidaro.


Teisingai sakai, kol trape vandens nėra, tol apie smarvę per sifoną galima pamiršti. Blogiau, kai lauko ir vidaus oro temperatūra supanašėja, tuomet rekupas nustoja "verkti" sifone vanduo išdžiūva ir visokiems kanalizacijos "aromatams" kelias laisvas.

QUOTE
... ir per nesandarumus eina saltas oras i nama ir jis susildomas sildymo saltiniu. Tai daug geriau nei kaskart is rekupo gauti +13 vesu ora


Nu čia ir suskėliai. Kai lauke -20C, geriau keliuose namo taškuose, per difuzorius gauti pakankamai šiltą orą, bet per visus namo nesandarumus pastoviai gauti būtent -20C temperatūrą, nei tik iš rotorinio rekuperatoriaus +14C, ir tas oro srautas būtų į vietas, kuriose žmonių paprastai nebūna, lygiai taip pat, kaip ir iš plokštelinio tiekiamas pakankamai šiltas oras, jo šilumos tiesiogiai žmogus vis tiek nevertins, o vat -20C plūstantis oro srautas pasijaus jau stipriau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 09 sausio 2015 - 10:53
QUOTE(budvykis @ 2015 01 08, 23:14)
1. Cibuliuk, labai jau kategoriškas išvadas darai neturėjęs nei vieno rekupo gyvenime ir galima net anekdotus del kai kurių tavo teiginių kurti...

2. O plokštelimis medeinoj pernai parodė save, kad irgi galima kurti anekdotus apie pasyvumą ir santykinį drėgmės lygį.

3. Nepamiršk, svagūne, nusipirkti vazalino lupom kartu su plokšteliniu, kad turėtum max komfortą prie 20-30% santykinės drėgmės žiemą.

4. Kas liečia vasaros rėžimą ir +14c pūtimą prie -20c lauke - kai gerai suprojektuota, tai tikrai nepučia į kuprą ir tas pras momentaliai sušyla patalpoj... Vėsesnį orą pajusį tik pridėjęs delną prie pat difuzoriaus.

1. O be įžeidinėjimų nemoki? Tik kąsti ir gali? Duok anekdotus į sceną.

2. Kokius anekdotus apie pasyvumą parodė Medieną? Ten ne pasyvumą rodė, o tai, kad užšalinėjo plokštelinis rekūpas.

3. Ir vėl be įžeidimų nė žingsnio. Ačiū. 4u.gif

4. +14 laispnių ir mažiau yra šalta. Ir nieko čia nepriprojektuosi. Nebent nestovėsi po difuzoriumi. Bet faktas kad šalta. Arba junk savo rotacinį į žiemos rėžimą ir šildyk orą nuo +14 iki bent jau +18. Kad komfortą pajustum.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2015 01 09, 10:40)

Nu čia ir suskėliai. Kai lauke -20C, geriau keliuose namo taškuose, per difuzorius gauti pakankamai šiltą orą, bet per visus namo nesandarumus pastoviai gauti būtent -20C temperatūrą, nei tik iš rotorinio rekuperatoriaus +14C, ir tas oro srautas būtų į vietas, kuriose žmonių paprastai nebūna, lygiai taip pat, kaip ir iš plokštelinio tiekiamas pakankamai šiltas oras, jo šilumos tiesiogiai žmogus vis tiek nevertins, o vat -20C plūstantis oro srautas pasijaus jau stipriau.


Vienas dalykas lauke mes turim -20 tik nakti ir tai kelias paras per metus. Kitas dalykas oras plusteli i tambura atidarant duris, o tamburas saltesne vieta ir i namus saltis neina. o jei per nesandarias vietas plusta -20 oras tai tas namas nieko vertas. Jei ten yra kelios skylutes name tai per jas mes niekaip nepajusime -20 oro. Na zodziu kiekvienam savo. As savo rekupu dziaugiuosi ir tokiu dalyku kaip rekupo apserksnejimas jo atsalimas ar panasios bedos (kuo skundziasi naudodami rotorius siuo metu lietuvoje) neturiu
Atsakyti
Ko jus cia plešotes del komforto: man - 19 komfortas, kitam - 25 komfortas, grindinis - sanariam nekomfortas, kunui - komfornas. kitas siulo dregna mazgote rekupa apklot, vandeni lasint, kad komfortas butu biggrin.gif lotuliukas.gif


QUOTE(cibulis @ 2015 01 09, 09:41)
1. O be įžeidinėjimų nemoki? Tik kąsti ir gali? Duok anekdotus į sceną.

2. Kokius anekdotus apie pasyvumą parodė Medieną? Ten ne pasyvumą rodė, o tai, kad užšalinėjo plokštelinis rekūpas.

3. Ir vėl be įžeidimų nė žingsnio. Ačiū.  4u.gif

4. +14 laispnių ir mažiau yra šalta. Ir nieko čia nepriprojektuosi. Nebent nestovėsi po difuzoriumi. Bet faktas kad šalta. Arba junk savo rotacinį į žiemos rėžimą ir šildyk orą nuo +14 iki bent jau +18. Kad komfortą pajustum.

Atsakyti
Ar turit kas atsiliepimų apie DOMEKT REGO 400VE ?
Atsakyti
QUOTE(mantesas @ 2015 01 09, 10:50)
Vienas dalykas lauke mes turim -20 tik nakti ir tai kelias paras per metus. Kitas dalykas oras plusteli i tambura atidarant duris, o tamburas saltesne vieta ir i namus saltis neina. o jei per nesandarias vietas plusta -20 oras tai tas namas nieko vertas. Jei ten yra kelios skylutes name tai per jas mes niekaip nepajusime -20 oro. Na zodziu kiekvienam savo. As savo rekupu dziaugiuosi ir tokiu dalyku kaip rekupo apserksnejimas jo atsalimas ar panasios bedos (kuo skundziasi naudodami rotorius siuo metu lietuvoje) neturiu


Taip, -20C tai retas atvejis, jis tik ryškiau parodys skirtumą tarp šių sistemų, bet net -5C laipsniai per namo nesandarumus yra mažiau malonu, nei +14C.

Dėl namo plyšių, tai net mano name jų vis tik yra, nežinau, koks tavo išmatuotas namo sandarumas, bet drįsčiau lažintis, jog mano namas sandaresnis.

Aš irgi savo rekupu džiaugiuosi. Taip, prisižiūrėjęs nuotraukų atidariau rekupo vidų, ir pamačiau labai panašų vaizdą, kaip ir pas honda15i, bet iš išorės šerkšno ir ledo nesimato, taip, kad jei nori teigti, kad ir pas tave rekupe šerkšno nėra, pradžiai atsidaryk rekupo dėžę ir žvilgtelk į šilumokaitį iš vidaus. Tiesa, ne dabar kai orai atšilo. Tos rotorinių rekuperatorių nuotraukos irgi prie -10C- -21C darytos.
Atsakyti
QUOTE(*** @ 2015 01 09, 08:59)
1. Nesuprantu kodel tu ignoruoji plokstelinio minusus kaip antai reikalinga paduodama ciut ne pliusine temperatura arba gausybe kondensato vidui? Man asmeniskai kondensatas, santechninis trapas prie jo visai nepatinka.

2. Kita savaite manau parasysiu kanors is savo ispudziu apie savo kompakt 500, del tam tikru aplinkybiu stovi isjungtas siuo momentu.

1. Aš visiškai neignoruoju plokštelinių. Aš juo labai puikiai suprantu: užšalimas, didelis elektros prisukimas, prastas drėgmės atstatymas.

Tiesiog vakar perskaičiau daugybę blogų ir aiškiai suvokiau, kad didžioji dalis tiesos apie rotacinius specialiai nutylima. Amlava ir kiti rotacininkai specialiai pučia burbulą, kad plokšteliniai blogis, o gėris - tik rotacinis.

Tačiau nepasakomi esminiai dalykai. Rotacinis neprisuka daug elektros veikdamas tik vasaros režimu. Tačiau veikdamas vasaros režimu, kai lauke didelis minusas, jis į patalpas pučia šaltą orą. Tai nėra komfortiška. Didžioji dalis tikriausiai visą žiemą ir pragyvena su vasaros režimu taupydami pinigus, bet ne savo sveikatą ir nejausdami komforto. Arba vaikščiodamas, būdamas namuose turi atsiminti, kur yra difuzoriai ir stovėti nuo jų per metrą kitą.

Tačiau yra ir kitas būdas: įjungti žiemos režimą. Tokiu atveju jau karts nuo karto jungsis tenas, kuris prisuks tikrai daug daugiau elektros nei visi pagražinę kalba, kad neprisuka.

Todėl ir sakau, kad rotaciniai irgi nėra tokie geri, kaip kai kas bando nupiešti. Rotaciniams žiemos režimu reikalingas tenas, nes jie pučia per vėsų, nekofortišką orą, todėl jie žiemos metu turėtų prisukti daugiau elektros nei už 30 Lt. Rotaciniai tikrai pamaišo kvapus. Vieni juos labiau jaučia, kiti mažiau jaučia (skirtingas uosles gamta davė, skirtgi gamybos būdai name ir t.t.), bet faktas, kad pamaišo. Rotacinių NVK mažesnis ir nesu matęs, kad viršytų 90 proc. Taip, daug kas giria, kad rotaciniai atstato drėgmę, todėl realiai dėl entalpijos jie atsieit yra naudingesni nei orą išsausinantys plokšteliniai. Čia gal ir yra tiesos, bet norėčiau faktų, skaičių, relaybės, o ne teorinių pasvarstymų.

Gal kas gali pasakyti, kokį orą be teno į namą pučia jų rotaciniai, kai lauke -10 laipsnių buvo? Kai lauke -5, kai lauke -15, -20 ir t.t. Pakaktų ir prie -10 laipsnių.

2. Štai tokių duomenų mums ir trūksta. Labai laukiam.
Atsakyti