Įkraunama...
Įkraunama...

Vėdinimas 5

Tai žinoma kad rotoriniai sausina. Tik kažkiek mažiau nei plokšteliniai. Atgauna jie kažkiek drėgmės, bet jokiu būdu ne visą. O dėl kvapų - ne tik girdėjęs, bet ir pats uostęs. Ir dar buvau apšauktas, kad prismardinau belituodamas, nors lituoklio tą dieną įjungęs dar nebuvau.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 21:34)
Daugelis čia net užsikirsdami sakote, kad rotaciniai atgauna drėgmę, o plokšteliniai - visiškai sausina. Štai šiuose komentaruose žmonės sako, kad rotaciniai išsausina orą iki 38 proc. Kito  siekia 62 proc. Vadinasi ir rotaciniai nėra tokie geri, kaip čia bandoma piešti. Gera mitą apie juos Amalva, Raitūzas ir panašūs veikėjai sukūrė. Dar kvapelius per sistemą pavaikę, niekas prie kompų sėdinčių juk nepajus, ką jautė Raitūzas, o jis sako, kad nieko nesijautė. Esu girdėjęs, kad tikrai jaučiasi. <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
Man dar čia patiko Raitūzo ir Tenko pokalbis. Įdomiausia, kad Raitūzas nutylėjo esminį faktą. Jis giriasi, kad net prie -30 nejungė teno, o šilumos nuostolius kompensavo šildymo sistema. Tik Raitūzas nutylėjo esminį dalyką: kad esant žemai temperatūrai rotacinis pūs tikrai žemą oro temperatūrą, o tai nėra joks komfortas.

Tokie kaip Raitūzas (suinteresuotas jis asmuo) pučia miglą į akis. Nustato rekupą vasaros režimu žiemai, kad tik tas neįsijungtų tenas. Rekūpas pučia šaltą orą į kambarius. Įtariu, kad tokiu metu, kai prieš kelias dienas buvo -20, tas jo rotacinis būtų išstūmęs kokius +12 ar +14 geriausiu atveju. O tai tikrai nėra komfortiška temperatūra. Tada visiems giriasi, kad rotaciniai neužšąla ir labai tinka Lietuvos oro sąlygoms. Bet kad name prie difuzorių reikia vaikščioti su šaliku, nutyli. Žodžiu, apgaulė ir tiek.

Dar kaip rodo žmonių patirtis jie apšalinėja visur: viduje, prie rotorių, prie vamzdžių ir t.t.

Kvapus irgi maišo. Nemaišo tik Raitūzui ir panašiems rotacinių fanatikams.

Ne veltui man vienas asmuo, kuris užsiima vėdinimu sakė: rotaciniai tik ofisams, tvartams ir pan. Gyvenamoms vietoms reikia plokštelinių.

Hibridinis Air Pohoda - nusprogo. Tikėtina, kad gamintojai galbūt su antra karta išspręs jo problema.

Plokšteliniai turi tik vieną problemą - užšalinėja. Bet geriau kelias dienas per metus sumokėti brangiau už elektrą nei pirkti rotacinį. Rotacinis mano manymu kaip kieto kuro katilas: varo, puškuoja, bet smirda. Plokštelinis labiau pažengęs dalykas. O čia ir be ŽŠ nėra didelė problema kelias dienas susimokėti už elektrą.
Atsakyti
Sprendimas, sakyčiau, nuvylė. Kondiškė ir tiek, tik pastatyta ne ant paduodamo srauto už rekuperatoriaus, o ant išmetamo prieš rekuperatorių.
QUOTE(vaikis_ @ 2015 01 08, 20:58)
Cool Breeze turėtų tas daiktas vadintis...<{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
QUOTE(zeng @ 2015 01 08, 21:47)
AirPohoda paima šilumą ir drėgmę iš šalinamo (išmetamo oro) prieš šiam patenkant į rekuperatorių nes jų teigimu tai lengviau padaryti - vasarą šalinamas patalpų oras nėra toks drėgnas ir karštas kaip tiekiamas. Tuomet jau rekuperatoriaus šilumokaityje karštas ir drėgnas lauko oras atiduoda savo karštį ir drėgmę šalinamam sausam ir vėsesniam orui ir į patalpas keliauja malonesnė gaiva.. Jei kažkur klystu gal protingesni technikai pataisys.

Aš irgi nesu protingas, bet aiškinimas man patiko. Tikėtina, kad kažkas panašaus ir vyksta.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 22:09)
Man dar čia patiko Raitūzo ir Tenko pokalbis. Įdomiausia, kad Raitūzas nutylėjo esminį faktą. Jis giriasi, kad net prie -30 nejungė teno, o šilumos nuostolius kompensavo šildymo sistema. Tik Raitūzas nutylėjo esminį dalyką: kad esant žemai temperatūrai rotacinis pūs tikrai žemą oro temperatūrą, o tai nėra joks komfortas.

Tokie kaip Raitūzas (suinteresuotas jis asmuo) pučia miglą į akis. Nustato rekupą vasaros režimu žiemai, kad tik tas neįsijungtų tenas. Rekūpas pučia šaltą orą į kambarius. Įtariu, kad tokiu metu, kai prieš kelias dienas buvo -20, tas jo rotacinis būtų išstūmęs kokius +12 ar +14 geriausiu atveju. O tai tikrai nėra komfortiška temperatūra. Tada visiems giriasi, kad rotaciniai neužšąla ir labai tinka Lietuvos oro sąlygoms. Bet kad name  prie difuzorių reikia vaikščioti su šaliku, nutyli. Žodžiu, apgaulė ir tiek.

Dar kaip rodo žmonių patirtis jie apšalinėja visur: viduje, prie rotorių, prie vamzdžių ir t.t.

Kvapus irgi maišo. Nemaišo tik Raitūzui ir panašiems rotacinių fanatikams.

Ne veltui man vienas asmuo, kuris užsiima vėdinimu sakė: rotaciniai tik ofisams, tvartams ir pan. Gyvenamoms vietoms reikia plokštelinių.

Hibridinis Air Pohoda - nusprogo. Tikėtina, kad gamintojai galbūt su antra karta išspręs jo problema.

Plokšteliniai turi tik vieną problemą - užšalinėja. Bet geriau kelias dienas per metus sumokėti brangiau už elektrą nei pirkti rotacinį. Rotacinis mano manymu kaip kieto kuro katilas: varo, puškuoja, bet smirda. Plokštelinis labiau pažengęs dalykas. O čia ir be ŽŠ nėra didelė problema kelias dienas susimokėti už elektrą.

fizikos "genijau" paskaiciuok: kas pigiau, kai lauko T-15'C paduodama nuo rotoriaus ora pasildyti 6 laisniais nuo 14 iki 20 ar 15 laipsniu kai lauke -15 iki 0 o poto + drekinti iki HR55% ir dar 3-5 laipsniai iki norimo komfortisko +20 kad tureti paduodama HR 50% . Taip kad buk ramus ir sedek tyliai lotuliukas.gif
Atsakyti
QUOTE(Milao @ 2015 01 08, 22:05)
Tai žinoma kad rotoriniai sausina. Tik kažkiek mažiau nei plokšteliniai. Atgauna jie kažkiek drėgmės, bet jokiu būdu ne visą. O dėl kvapų - ne tik girdėjęs, bet ir pats uostęs. Ir dar buvau apšauktas, kad prismardinau belituodamas, nors lituoklio tą dieną įjungęs dar nebuvau.

Aš po šiandienių pasiskaitymų įvairiuose blogose supratau, kad jau tikrai nebenoriu rotacinio. Eilinė vėtrūfkė ir tiek.

Man tik įdomiau tai, kad daugelis Lietuvos projektuotojų mielai renkasi rotacinius. O tai daro vien dėl to, kad jie veikia iki -30, nes tada klientas nesikabinės, kad rekūpas prisuka daug elektros arba kad jį reikia išjungti.

Bet kitų esminių dalykų tokie projektuotojai (pvz., EDas) neįvardija, nutyli:
1. Rotacinis esant žemai lauko temperatūrai įnamus pūs vėsų, galima sakyti šaltą orą, nes +14 ar +15 yra šaltas oras.
2. Tada reikia jungti tenus, kad jį pašildytų, bet daugelis įsikala vasaros režimą, kad tik dar labiau sutaupytų, o energijos nuostolius kompensuoja pečiais, židiniais.
3. Jie maišo kvapus.
4. Jie atgauna drėgmės, bet tikrai ne kibirus. Tik šiek tiek visokiais kvapais prisotintos drėgmės.
5. Jų NVK tikrai mažesnis. O čia su ta entalpija dar neaišku kaip yra, jei paimti Amalvos rotacinį, kurio NVK tik 78 ir Paul Novus F 300, kurio NVK - 84 proc.

Žodžiu, aš jau tik už plokštelinius. Ar su entalpiniais, membraniniais šilumokaičiais ar be, - dar nežinau. Galbūt dar čekų Air Pohoda patiks. Bet net ir paprastas plokštelinis be jokių ŽŠ tikrai nebus pasaulio pabaiga. Jei paprastas plokštelinis, tai jam šalčio periodas yra maždaug 2 mėnesiai, jei su entalpiniu, tai tik 1 mėnesis. Nė pasaulio pabaiga 1-2 mėnesį už elektrą sumokėti kelis šimtus LT daugiau.
Papildyta:
QUOTE(pasiutes @ 2015 01 08, 22:20)
fizikos "genijau" paskaiciuok: kas pigiau, kai lauko T-15'C paduodama nuo rotoriaus ora pasildyti 6 laisniais nuo 14 iki 20 ar 15 laipsniu  kai lauke -15 iki 0 o poto + drekinti iki HR55% ir dar 3-5 laipsniai iki norimo komfortisko +20 kad tureti paduodama HR 50% . Taip kad buk ramus ir sedek tyliai  lotuliukas.gif

Nobelio premijos laureate, be įžeidimų negali. Man šitie T, nuo -15 iki +15, kas pigiau, pasiskaičiuok, pasvaikstam, parašom paklodes teorijos, kurias patys ir išvedžioma jau užkinso. Nes tai tik teorija. Praktika paprasta: rotacinis prisuks elektros už 25-30 Lt, bet tą orą nuo +14 iki +21 pašildys šildymo sistemą. Tarkim tai kainos apie 50-60 Lt.

Arba visą tai padarys rekūpas už tuos pačius 100-150 Lt. Skirtumas gal ir yra, bet jis tikrai nėra ženklus. Bet esmė yra komfortas. O būtent plokšteliniai ir garantuoja komfortą. Rotaciniai smirda ir į nugarą pučia +14. Argi čia komfortas.

Jei tu negali už komfortą 1-2 mėnesį per metus sumokėti 50-100 Lt daugiau, tai tada skaičiuok T, deltaT, HR, +50, padalink iš -100 ir apsisuk kvadratu į smirdintį rekūpą.
Papildyta:
QUOTE(Milao @ 2015 01 08, 22:05)
O dėl kvapų - ne tik girdėjęs, bet ir pats uostęs. Ir dar buvau apšauktas, kad prismardinau belituodamas, nors lituoklio tą dieną įjungęs dar nebuvau.

Kas per istorija buvo? Gal galima plačiau?
Atsakyti
QUOTE(BangaS @ 2015 01 08, 00:59)
Koks skirtumas ką veikia rekuperatorius, jis energijos negamina, todėl energijos tvermės dėsnis galioja - kiek energijos išmetama iš namo, toks pat trūkumas susidaro name, nes šilumokaitis tik perduoda energiją.
Visi skaičiuoja koks susidaro trūkumas (kiek šalčio papuola į namus), bet tai suskaičiuoti yra per sudėtinga neturint drėgmės matuoklio.

Tarkime srautai (air mass flow) vienodi, dėl to nekyla klausimų, sutarimo reikalas, kad namas sandarus.
Ką aš galiu paskaičiuoti be drėgmės matuoklio. Galiu paskaičiuoti kiek rekuperatorius šildo aplinką, nes turiu termometrą ir žinau, kad šalinamas oras turi 100% santykinę drėgmę žiemą. Susirandu lentelėje, kad pvz -5C 100% RH oras savyje turi 3,5g/m3 drėgmės. Žinau absoliučią drėmę, žinau temperatūrą, vadinasi žinau šalinamo srauto entalpiją "h1" (dar reikėtų žinoti ir air mass flow, bet šis dydis vėliau išsiprastina, todėl nvk skaičiavimui jis nebūtinas)
Toliau žinau, kad lauke yra -10C ir meteo.lt rodo 80% RH, kas būtų 2 g/m3 drėgmės (vandens garų). Taip pat žinau srauto entalpiją "h2"
Dar reikalinga ir ištraukiamo iš patalpų srauto entalpija vardiklio apskaičiavimui. Šis dydis neturi daug įtakos, nes tai tik vardiklis. Neturint drėgmės matuoklio pasikliauname pojučiais ir maždaug apytikliais nusakoma, kad patalpose yra tarkim 50% santykinė drėgmė ir +22C, t.y. absoliuti drėgmė 10 g/m3. Iš to gauname entalpija h3.
.....

Na is primo zvilgsnio su skaciavimais viskas atrodo gerai, tik su prielaidom kaip ir anskciau nekas. Ka as sakiau, prisimeni dar? Be dregmes matuokliu entalipnio NVK nesuskaiciuosi ir tu katik tai irodei, na gerai, itikinai kad ismetamo srauto dregme 100%. cia galima sutikti, bet patalpu dregme reikia matuoti, o ne nosim vertinti, nes paklaidas desimciu procentu eiles gausi, tokiu atveju jau geriau gamintojo deklaruojamu NVK tiket, nei sitaip vargt.
Paskaicius tavo posta, buvo atejusi mintis - va, tiksliai, ismetamas gi 100% dregmes, tai nereiks dvieju dregmes matuokliu, gi uztenks tik vieno viduj. Puiku.
Bet kaip visada yra bet. Kas ir kur sake, kad visa sitas energijos skirtumas patenka i ienanti srauta? tu tik APYTIKSLIAI(nes neturi vidaus dregmes) bandai suskaiciuot entalpiijos skirtuma tarp is vidaus paimamo ir lauk ismetAmo oro. Dalis energijos nuteka su pertekliniu kondensatu i kanalizacija, dalis per nesandarumus ir korpusa siaip prapuola.
Todel as pasilieku prie savo tvirtos nuomones kad visgi be dremes matuokliu nesisiversi ir matuot reikia ieinanti srauta, tai yra matuoti realia "nauda" atnesanti srauta o ne "nuostolius".
Juolab kad turint entalpini rekupa man tikrai labai rupetu kiek dregmes jis sugeba grazint atgal . Na o jei rekupas neentalpnis, o paprastas, tai kaip ir ankciau minejau, temperaturini NVK tiksliau parodys ieinancio srauto temperaturos metodas, kuriuo tiksliai suskaiciuosi atgaunama silumos kieki. pabreziu absoliuciai tiksliai, kiek tik leidzia termometru tikslumas.
P.S. ismetamo oro dregme gi irgi ne visa bus 100%. taigi net sezoninio sugrazinto silumos kieko niekaip nesuzinosi, kas yra labai blogai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 08 sausio 2015 - 22:51
QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 22:30)
Aš po šiandienių pasiskaitymų įvairiuose blogose supratau, kad jau tikrai nebenoriu rotacinio. Eilinė vėtrūfkė ir tiek.

Man tik įdomiau tai, kad daugelis Lietuvos projektuotojų mielai renkasi rotacinius. O tai daro vien dėl to, kad jie veikia iki -30, nes tada klientas nesikabinės, kad rekūpas prisuka daug elektros arba kad jį reikia išjungti.

Bet kitų esminių dalykų tokie projektuotojai (pvz., EDas) neįvardija, nutyli:
1. Rotacinis esant žemai lauko temperatūrai įnamus pūs vėsų, galima sakyti šaltą orą, nes +14 ar +15 yra šaltas oras.
2. Tada reikia jungti tenus, kad jį pašildytų, bet daugelis įsikala vasaros režimą, kad tik dar labiau sutaupytų, o energijos nuostolius kompensuoja pečiais, židiniais.
3. Jie maišo kvapus.
4. Jie atgauna drėgmės, bet tikrai ne kibirus. Tik šiek tiek visokiais kvapais prisotintos drėgmės.
5. Jų NVK tikrai mažesnis. O čia su ta entalpija dar neaišku kaip yra, jei paimti Amalvos rotacinį, kurio NVK tik 78 ir Paul Novus F 300, kurio NVK - 84 proc.

Žodžiu, aš jau tik už plokštelinius. Ar su entalpiniais, membraniniais šilumokaičiais ar be, - dar nežinau. Galbūt dar čekų Air Pohoda patiks. Bet net ir paprastas plokštelinis be jokių ŽŠ tikrai nebus pasaulio pabaiga. Jei paprastas plokštelinis, tai jam šalčio periodas yra maždaug 2 mėnesiai, jei su entalpiniu, tai tik 1 mėnesis. Nė pasaulio pabaiga 1-2 mėnesį už elektrą sumokėti kelis šimtus LT daugiau.
Papildyta:

Nobelio premijos laureate, be įžeidimų negali. Man šitie T, nuo -15 iki +15, kas pigiau, pasiskaičiuok, pasvaikstam, parašom paklodes teorijos, kurias patys ir išvedžioma jau užkinso. Nes tai tik teorija. Praktika paprasta: rotacinis prisuks elektros už 25-30 Lt, bet tą orą nuo +14 iki +21 pašildys šildymo sistemą. Tarkim tai kainos apie 50-60 Lt.

Arba visą tai padarys rekūpas už tuos pačius 100-150 Lt. Skirtumas gal ir yra, bet jis tikrai nėra ženklus. Bet esmė yra komfortas. O būtent plokšteliniai ir garantuoja komfortą. Rotaciniai smirda ir į nugarą pučia +14. Argi čia komfortas.

Jei tu negali už komfortą 1-2 mėnesį per metus sumokėti 50-100 Lt daugiau, tai tada skaičiuok T, deltaT, HR, +50, padalink iš -100 ir apsisuk kvadratu į smirdintį rekūpą.

o kas draudzia rekupa ijungti i ziemos rezima ir nustatyti kad ir +25 pustu? tik man stojasi kausimas kam naudoti oro pasildymui "brangia" elektra kai turime pigesni sildymosi buda?
Oro pamaisymas iki 2% labaiu teorinis ir senu laiku palikimas, kodel niekas nebesneka apie vadinamaja nuline zona kuri atskiria griztama ora nuo paduodamo?
Jus tikriausiai nesate mate rekupu po eksploatacijos 5-8 metu, didziausia problema korpuso nesandarumai, tarpiniu issidevejimas ir t.t. o tai jau ne rekuperatoriaus tipo esme o gamintojo poziuris i gamini...
Atsakyti
QUOTE(pasiutes @ 2015 01 08, 22:41)
1. o kas draudzia rekupa ijungti i ziemos rezima ir nustatyti kad ir +25 pustu? tik man stojasi kausimas kam naudoti oro pasildymui "brangia" elektra kai turime pigesni sildymosi buda?

2.Oro pamaisymas iki 2% labaiu teorinis ir senu laiku palikimas, kodel niekas nebesneka apie vadinamaja nuline zona kuri atskiria griztama ora nuo paduodamo?

3.Jus tikriausiai nesate mate rekupu po eksploatacijos 5-8 metu, didziausia problema korpuso nesandarumai, tarpiniu issidevejimas ir t.t. o tai jau ne rekuperatoriaus tipo esme o gamintojo poziuris i gamini...

1. Nieks nedraudžia. Tik įdomu, kiek tada rotacinis prisuktų elektros. Bet visi taupo ir į savo kupras pučia šaltą orą. O tada sako, kad rotacinis labai efektyvus. Bet nutyli esmę. O ji tokia - dėl komforto galiu ir pakentėti.

2. Taip sako visi rotacinių pardavėjai/eksploatuotojai. Greičiausiai jūs vienas iš jų. Tik esmė ta, kad tie, kurie nėra rotacinių šalininkai, pabuvę name su rotaciniu puikiai jaučia visus kvapus. Kam čia reikia meluoti. Nebent jūs nejaučiat, o gal neskaitėt knygos "Kvepalai".

3. Ką tuo norėjote pasakyti? Tikriausiai tai, kad plokštelinis po kelių metų irgi bezdės į patalpas. Bet jeigu plokštelinis išsisandarins, tai ir rotacinis išsisandarins. Tik rotacinis bezdės kaip kopūstų užkirtęs, o plokštelis... Patys suprantat.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 08 sausio 2015 - 22:49
QUOTE(mintas @ 2015 01 07, 21:39)
Tai temperatūrinis NVK ir neįdomus, nes jį nesunkiai galima pasiskaičiuoti, bet  jis nerodo gražinamos šiluminės energijos kiekio. Čia ir vyksta pamąstymai, kaip išsiaiškinti energijos atgavimo NVK, o ne temperatūrinį NVK. Būtent energijos atgavimo NVK nepaskaičiuosi tik su termometrais.
Kad jį tiksliai suskaičiuoti, reikia:
- Matuoti temperatūras visuose keturiuose rekuperatoriaus išėjimuose.
- Visuose keturiuose  kanaluose matuoti drėgmės lygį.
- žinoti rekuperatoriaus stumdomus oro srautus
- žinoti per namo nesandarumus pratekančio oro srauto dydį, jo temperatūrą ir jo drėgmės lygi.

Tai vat, jei su drėgmės ir temperatūros išmatavimu dar yra galimybių ką tai padaryti, kas išmatuos pritekančio iš lauko oro kiekius, temperatūras ir drėgmės lygį. Na šeip tai įmanoma būtų, bet ar nepaprastesnis BangoS pasiūlytas variantas.

Vėdinimo nuostoliai gali būti išmatuojami būtent, tik vertinant iš lauko paimamo oro srautą, jo temperatūrą ir išmetamo lauk oro kiekį, temperatūrą ir drėgnumą. Šeip BangoS teisinga mintis, dėl nedidelio drėgmės skirtumo, bet net ir tiksliai nustatyti nebūtų problema net neturint jokių prietaisų, nes žinoma, kad išmetamame ore visuomet yra 100% drėgmės, o lauko ore esančios drėgmės kiekį, galima pasitikrinti pagal meteo duomenis. Tie matavimai kalibruotais prietaisais daryti smile.gif.

Taigi matuojant tik paėmimą ir išmetimą nustatysim viso namo vėdinimo nuostolius, net ir patiriamus per namo nesandarumus. Kodėl aktualu namo nesandarumai, ogi todėl, kad jei rekuperatorius disbalansuodamas oro srautus bando išvengti šilumokaičio apledėjimo, tai net ir pritekėjimai per namo nesandarumus yra ne tik ventilecijos bendrai, bet konkrečiai rekuperatoriaus NVK rodantis, paprastai nutylimas dydis.

Matuodami oro padavimą į patalpų vidų ir ištraukimą iš patalpų, męs iš tikrųjų apsigaunam, nes tematom į namą tik per rekuperatorių paduodamo oro temperatūrą, apgaudami save, nes nematom viso vaizdo, bendro per rekuperatorių ir visus plyšius pritekančio oro parametrų, visos namo  ventiliacijos bendro NVK.

matuojant lauko, vidaus ir i vidu paduodamo oro T ir dregme (3 kombinuoti tempraturos ir dregmes davikliai) ir oro srautus, galima visiskai tiksliai suskaiciuot pilna rekupo sugrazinama energija ir NVK. Tam keturiu davikliu nereikia. Netgi su isbalansuotais srautais.
meteo.lt duomenys visikai netinkami nes jie matuojami ne ten kur tu ir ne tada, jei net T pora laipsniu skiriasi is vieno miesto rajono pervaziuojant i kita, tai ka jau apie dregme sneket. jei nori lempiniu rezultatu - naudok, ir dar viduj dregme nosim nustatyk, tik gal pretenziju rekupo gamintojui del NVK neatitikimo su tokiais rezultatais nereiketu reikst smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 08 sausio 2015 - 23:18
Nėr ką daug pasakot. Matyt kažkas litavo kitur. O rotorius ant viso pastato bendras.
QUOTE(cibulis @ 2015 01 08, 22:35)
Kas per istorija buvo? Gal galima plačiau?<{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
Cibuliuk, labai jau kategoriškas išvadas darai neturėjęs nei vieno rekupo gyvenime ir galima net anekdotus del kai kurių tavo teiginių kurti...


O plokštelimis medeinoj pernai parodė save, kad irgi galima kurti anekdotus apie pasyvumą ir santykinį drėgmės lygį.

Nepamiršk, svagūne, nusipirkti vazalino lupom kartu su plokšteliniu, kad turėtum max komfortą prie 20-30% santykinės drėgmės žiemą.

Kas liečia vasaros rėžimą ir +14c pūtimą prie -20c lauke - kai gerai suprojektuota, tai tikrai nepučia į kuprą ir tas pras momentaliai sušyla patalpoj... Vėsesnį orą pajusį tik pridėjęs delną prie pat difuzoriaus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo budvykis: 08 sausio 2015 - 23:19