Vėdinimas 5

ismetima daryčiau ne į automobilių stogine, prie didesnio minuso automobiliai apsalines.

pastoviai leidziu 100m3/h ir daugiau jau kokia 1,5men .Vakar prie -15lC pareina 8...9 lC .
https://www.dropbox.....11.12.mp4?dl=0

Koks skirtumas ką veikia rekuperatorius, jis energijos negamina, todėl energijos tvermės dėsnis galioja - kiek energijos išmetama iš namo, toks pat trūkumas susidaro name, nes šilumokaitis tik perduoda energiją.
Visi skaičiuoja koks susidaro trūkumas (kiek šalčio papuola į namus), bet tai suskaičiuoti yra per sudėtinga neturint drėgmės matuoklio.

Tarkime srautai (air mass flow) vienodi, dėl to nekyla klausimų, sutarimo reikalas, kad namas sandarus.
Ką aš galiu paskaičiuoti be drėgmės matuoklio. Galiu paskaičiuoti kiek rekuperatorius šildo aplinką, nes turiu termometrą ir žinau, kad šalinamas oras turi 100% santykinę drėgmę žiemą. Susirandu lentelėje, kad pvz -5C 100% RH oras savyje turi 3,5g/m3 drėgmės. Žinau absoliučią drėmę, žinau temperatūrą, vadinasi žinau šalinamo srauto entalpiją "h1" (dar reikėtų žinoti ir air mass flow, bet šis dydis vėliau išsiprastina, todėl nvk skaičiavimui jis nebūtinas)
Toliau žinau, kad lauke yra -10C ir meteo.lt rodo 80% RH, kas būtų 2 g/m3 drėgmės (vandens garų). Taip pat žinau srauto entalpiją "h2"
Dar reikalinga ir ištraukiamo iš patalpų srauto entalpija vardiklio apskaičiavimui. Šis dydis neturi daug įtakos, nes tai tik vardiklis. Neturint drėgmės matuoklio pasikliauname pojučiais ir maždaug apytikliais nusakoma, kad patalpose yra tarkim 50% santykinė drėgmė ir +22C, t.y. absoliuti drėgmė 10 g/m3. Iš to gauname entalpija h3.

Nagrinėsiu 1m3, oro tankis susparastinus bus visur 1,2kg/m3. c(oro) taip pat supaprastintai bus visur ~1000 J/(kg*K). c(ledo) vidutiniškai bus 1200 J/(kg*K).
T1=273K-5K=268K
T2=273K-10K=263K
T3=273K+22K=295K

h1 entalpija bus:
h1=1m3*1,2kg/m3*1000J/kgK*268K + 0,0035kg*(334kJ/kg tirpimo + 2252kJ/kg garavimo) + 0,0035kg * 1200 J/kgK * 268K = 321600+9058+1125=331783 J

h2 entalpija bus:
h2=1m3*1,2kg/m3*1000J/kgK*263K + 0,002kg*(334kJ/kg tirpimo + 2252kJ/kg garavimo) + 0,002kg * 1200 J/kgK * 263K = 315600+5172+631=321403 J

h3 entalpija bus:
h3=1m3*1,2kg/m3*1000J/kgK*295K + 0,01kg*(334kJ/kg tirpimo + 2252kJ/kg garavimo) + 0,01kg * 1300 J/kgK * 295K = 354000+25860+3835=383695 J

Entalpinis NVK bus (h3-h1)/(h3-h2)=(383695-321403)/(383695-331783)=0,833=83%

Tuo tarpu temperatūrinis bus (295-268)/(295-263)=0,843=84%

Beveik sutampa, bet tik nagrinėjant šalinamo oro srautą, kur drėgmė įveda gana mažą paklaidą.
Tiekiamo oro temperatūrinis nvk bus ženkliai geresnis (iškreiptas) lyginant su entalpiniu nvk, kuris ir yra svarbiausias rekuperatoriaus parametras.



P.S. šiaip tai pats, redamasis logika ir fizikos dėsniais, kurie susiveda į formules.
Kaip matau iš skaičiavimo tai dar gana tiksliai pataikiau.

P.P.S
su šiomis sąlygomis galiu paskaičiuoti ir T4 arba RH4 (vieną iš dviejų, kai kitas dydis žinomas).
Sakykime noriu sužinoti kiek drėgmės bus tiekiamame ore ir žinau, kad jis yra +20C (293K).
84% šilumininis (entalpinis) nvk yra labai aukštas, todėl kaip pvz pasirinkau ir labai aukštą temeperatūrinį nvk, šiuo atveju 94%.
Pagal energijos tvermės dėsnį:
h3-h4=h1-h2
h4=h3-(h1-h2)=373315 J

Lieka išspręsti lygtį:
h4=1m3*1,2kg/m3*1000J/kgK*293K + XXX kg*(334kJ/kg tirpimo + 2252kJ/kg garavimo) + XXXkg * 1300 J/kgK * 293K
373315=351600 + xxx *(334kJ/kg tirpimo + 2252kJ/kg garavimo + (1300 J/kgK * 293K))
xxx = (373315 J - 351600 J)/(334kJ/kg tirpimo + 2252kJ/kg garavimo + (1300 J/kgK * 293K)) = 21715 / 2966900 = 0,0073 kg/m3
Absoliuti tiekiamo oro drėgmė bus 7,3g/m3, o santykinė drėgmė bus 42%

Aisku.
Pasigilinus, ir pas ji temp sukyla patalpoj, nes dar 4-5 m ZS vamzdzio eina per tech patalpa.

Pažiūrėk gamintojų pateikiamas temperatūrinio efektyvumo kreives - pas visus naudingumas didžiausias prie mažesnių oro kiekių ir mažėja, artėjant prie viršutinės darbo ribos

Su AC varikliais optimaliau laikyti ant didesnių apsukų, bet bus triukšminga, su EC varikliais optimaliau eksploatuoti mažesniu galingumu.



Ne visus, bet didžiąją daugumą, pagal padidėjusius oro srautus specialistai teisingai parinks.



Kadangi tiekiamas oras sausas, jis paduodamas palei langus ir neleidžia rasoti langams, nors miegamajame aš labiau į tolimą kampa orientuočiau, nes jei orientuoti palei langą, tai oro srautas judėdamas link durų, gali miegančių lovoje žmonių nepasiekti.



Iš lauko paimto oro temperatūra identiška ar ji lauke ar tame vamzdyje, apie kondensatus negali būti nė kalbos.




Kad ir aplink visą namą išlendant galui prie pat namo sienos ir per sieną apačioje įeinant į namą.


Papildyta:


Dar prie to pačio. Nuo rekuperatorių nuvedamas drenažo vamzdelis kondensatui nuvesti. Kurio rekuperatoriaus aprašyme nurodyta, kokia įtaka energijos apykaitai turi tas nuleidžiamas kondensatas?

Taip, tie 0,0065kg kondensato * 1200 J/kgK * 268K dar turėjo prisidėti prie h1 ir entalpinis nvk dar sumažėtų. Reikėtų pataisyti.

Mano atveju kitur nelabai ir išeina. Nebent daryti išmetimą virš automobilių stoginės. Beje automobilių apšalinėjimas būna ženklus? Gal ten nieko tokio?
Papildyta:

Šitą dalyką esu pastebėjęs. Pagal šitą logiką reikia suprojektuoti ortakius ir suskaičiuoti oro kiekį, o tada ieškoti rekūpo kuris būtų efektyviausias prie namo oro kiekio. Tarkime mano namo vidinis oro tūris 400 kubai, bet vedinimas suprojektuotas 200 kubų. Tai taip išeina, kad reikia žiūrėti į rekūpą, kuris NVK aukščiausias esant 200 kubų oro kaitai.

Beje, kaip teisingiau būtų su namo vėdinimu: skaičiuoti oro kiekį vienam žmogui, pakeisti pusę oro kiekio per valandą ar pakeisti visą namo oro kiekį per valandą? Tarkim mano atveju - 4 žmonės. PN, jei neklystu, rekomenduoja 35 kubus žmogui. Išeina, kad pakanka pakeisti vos 140 kubų, todėl 200 kubų jau su atsarga. Aišku keičiant visą namo vidinį orą bus didesni šilumos/energijos nuostoliai. Kaip teisingai suskaičiuoti oro kiekius: žmogui, patalpai, namo tūriui?

Jei tikrai apšalinės, blogiausiu atveju galima pridėt alkūnę ir padaryt vertikalų išmetimą virš stoginės.

1. Tu ten rašei apie oro kiekius, bet ne apie AC/EC varikliukus.

2. Bet tas lauke esantis vamzdis turi būti apšiltintas ar gali būti ir neapšiltintas? Jei bus tik metalinė skarda, tai gal kaip tik šals, kaups kondensatą?

3. O kam per sienos apačią? Gal geriau toje vietoje, kur bus rekūpas, tik patį vamzdį gerai izoliuoti. Tik įsivaizduok, kad vamzdis turi pakilti į 2-2,5 m aukštį nuo žemės. Orą paima iš lauko, jis eina po žeme užkastu vamzdžiu, sušyla ir tada šauna į 2-2,5 m vamzdį, kuris yra ne po žeme, o lauke. Ar nebus čia prarasti visi šilumos nuostoliai, kuriuos pavyko po žeme surinkti? Nebent lauke esančią vamzdžio dalį labai gerai izoliuoti.
Papildyta:

Aš tai galiu padaryti iš karto, kad vėliau nereikėtų gadinti stoginės. Iš katilinės per perdanga pakylu į antro aukšto vonią. Toje vietoje nuo lauko sienos bus daroma gipsinė siena. Tarp lauko sienos ir gipsinės sienos bus 50 cm tarpas. Štai šioje nišoje paslepiu išmetimo vamzdį ir gražiai per sieną išlendu virš automobilių stoginės stogo. Jokios skylės fasade. Gražus vaizdas. Gal iš tiesų gera mintis. Tokiu atveju ne tik kad mašinos neapšalinės, bet ir išmesta šiluma kiltų link stoginės ir gadintų jos stogą, jis apšarmotų. O tokiu atveju būtų tiesiai į lauką. Kažkas panašaus.

Atgaivino Medeinos namo monitoringą. Gal specialiai laukė kol atšils iki numatytos ribos. Kažkaip tai čia negražiai viskas sueina.

tai jei parodys neigiamus monitoringo rezultatus - bus prastas projektas, o tai Antireklama Tai geriausia viska suversti ant tech trukdziu