Vėdinimas 5

Neblogai. Ar viršus apšiltintas? Kokiame gylyje teka oras ir kokiame gylyje gruntinis vanduo?

Arba visai nevėdinti, vėdinimą paliekant durų varstymui, arba, kadangi tai yra nešvari patalpa, kurioje gali būti negerų kvapų nuo ten paliktų batų ir pan., tai tik ištraukimą organizuok, kad tie kvapai iš tambūro niekur daugiau nekeliautų.

Ištraukimas, kadangi tai vėsesnė patalpa, mažins bendrą oro srauto temperatūrą. Aišku neženkliai, bet mažins temperatūrą. Gal geriau tikrai nei ištraukti, nei paduoti. Normaliai sistema išsivėdins ir vien per duris.

Jie daug tikslesni, tik ne tik dėl panašaus drėgmės lygio, išmetamame visą laiką bus didesnis drėgmės kiekis - 100% (lauke dažniausiai bus mažesnis drėgmės kiekis nei 100%), o jis dar be kita ko ir šiltesnis automatiškai ir drėgmės talpins daugiau, tad ir čia bus išmetama daugiau energijos nei pasakysi tik išmatavęs temperatūrą.

Aš pliusą šiame matavime, neskaitant kad jis ir pagal temperatūras tikslesnis, matau dar ir tame, kad jei rekuperatorius, vengdamas užšalimo, disbalansuoja srautus, vertindamas išmetamą orą, nustatysi vėdinimo nuostolius patiriamus dėl namo nesandarumo.
Papildyta:


Taip, mažins, taip geriau iš vis priverstinai nevėdinti, bet jai jau sugalvosi vėdinti priverstinai, tai tik ištraukimas, ir jokiu būdu ne padavimas. Tai "nešvari" patalpa.

šalinamo oro sraute ir lauke žiemos sąlygomis bus iki 1g/m3 drėgmės ore skirtumai, o tiekiamame ir patalpų ore bus 6-9 g/m3 skirtumas. Todėl nekreipiau į tą <1g/m3 dėmesio. Ir taip žemas nvk gaunasi.

nesutinku, nes cia visiskai neaisku kokia dalis kondesacijos silumos papuola i iseinanti, o kokia persiduoda ieinanciam srautui, kokia dregme lieka iseinanciam sraute ir tt. todel apie jokias lygybes sneket nera prasmes.
ir priesingai (jei imtume neentalpini rekupa ) ienancio oro T yra tiksli, neiskreipta, nes jame nevyksta nei garavimas nei kondensacija, todel Q tiesiogiai priklauso tik nuo dT. Entalpinio atveju jei nori rast tikslia reiksme teks nori nenori garzinama vandeni matuot.
P.S. Tu cia pats sugalvojai kad entalpija galima matuot turint vien tik temperturos daviklius ar iskaitei kur nors? siaip tai loginiu reveransu siuo atveju neuztenka, reiketu keletos formuliu pagrindzianciu tokias mintis.

Abejoju, ar tiek kainuojantis daviklis duos tikslų rezultatą. Dar ir prie kokio nors arduino jį reiktų jungti, norint duomenis nuskaityti. Eiliniam neprogramuojančiam mirtingajam manau paprasčiau būtų paimti du vienodus termometrus, susikonstruoti psichrometrą, o drėgnumą su kalkuliatorium pasiskaičiuoti.

ir dar del ienancio/iseinaincio T matavimo paprasto simumokaicio atveju (neentalpinio) - ieinancio srauto T skirtumas su lauko T VIENAREIKSMISKAI nusako sugrazinamos silumos kieki Q, nes kaips minejau nera nei garavimo nei kondensacijos. todel TIKSLIAI galima suskaiciuoti tempraturini NVK. Gi isenancio srauto T mataviomo atveju, tiksliai nuostoliu Q niekaip nenuskaiciuosi nes nezinomas nei kondensacijos silumos kiekis, nei kokia jos dalis tenka isenanciam srautui, nei kokia dalis grizta.

Tai temperatūrinis NVK ir neįdomus, nes jį nesunkiai galima pasiskaičiuoti, bet jis nerodo gražinamos šiluminės energijos kiekio. Čia ir vyksta pamąstymai, kaip išsiaiškinti energijos atgavimo NVK, o ne temperatūrinį NVK. Būtent energijos atgavimo NVK nepaskaičiuosi tik su termometrais.
Kad jį tiksliai suskaičiuoti, reikia:
- Matuoti temperatūras visuose keturiuose rekuperatoriaus išėjimuose.
- Visuose keturiuose kanaluose matuoti drėgmės lygį.
- žinoti rekuperatoriaus stumdomus oro srautus
- žinoti per namo nesandarumus pratekančio oro srauto dydį, jo temperatūrą ir jo drėgmės lygi.

Tai vat, jei su drėgmės ir temperatūros išmatavimu dar yra galimybių ką tai padaryti, kas išmatuos pritekančio iš lauko oro kiekius, temperatūras ir drėgmės lygį. Na šeip tai įmanoma būtų, bet ar nepaprastesnis BangoS pasiūlytas variantas.

Vėdinimo nuostoliai gali būti išmatuojami būtent, tik vertinant iš lauko paimamo oro srautą, jo temperatūrą ir išmetamo lauk oro kiekį, temperatūrą ir drėgnumą. Šeip BangoS teisinga mintis, dėl nedidelio drėgmės skirtumo, bet net ir tiksliai nustatyti nebūtų problema net neturint jokių prietaisų, nes žinoma, kad išmetamame ore visuomet yra 100% drėgmės, o lauko ore esančios drėgmės kiekį, galima pasitikrinti pagal meteo duomenis. Tie matavimai kalibruotais prietaisais daryti .

Taigi matuojant tik paėmimą ir išmetimą nustatysim viso namo vėdinimo nuostolius, net ir patiriamus per namo nesandarumus. Kodėl aktualu namo nesandarumai, ogi todėl, kad jei rekuperatorius disbalansuodamas oro srautus bando išvengti šilumokaičio apledėjimo, tai net ir pritekėjimai per namo nesandarumus yra ne tik ventilecijos bendrai, bet konkrečiai rekuperatoriaus NVK rodantis, paprastai nutylimas dydis.

Matuodami oro padavimą į patalpų vidų ir ištraukimą iš patalpų, męs iš tikrųjų apsigaunam, nes tematom į namą tik per rekuperatorių paduodamo oro temperatūrą, apgaudami save, nes nematom viso vaizdo, bendro per rekuperatorių ir visus plyšius pritekančio oro parametrų, visos namo ventiliacijos bendro NVK.

Prieš gerą pusmetį rodžiau man projektuotą vėdinimo sistemą. Darbo iki galo nepabaigė, todėl projektas lyg ir nebaigtas. Mano klausimas toks: verta toliau ją tobulinti, bet tai darytų kitas žmogus ar geriau eiti visai pas kitą žmogų ir viską daryti nuo pradžių. Čia pirmas aukštas, štai čia - antras aukštas, o čia - aksonometrija.

Aš pirmame aukšte matau tokias klaidas: nedaryti oro ištraukimo iš tambūro, svetainėje oro padavimą paskirstyti labiau link langų. Beje, toje vietoje, kur parodytas oro paėmimas yra trumpiausias kelias, bet kelis kartus, kai kaimynas užkūrė pečių, tai visi dūmai ėjo link būsimos oro paėmimo angos. Būtent į tą vietą yra vyraujantys vėjai. Galbūt vertą oro paėmima pratęsti, kaip parodžiau? Tik dalis vamzdžio eitų per nešildomą lauko sandėliuką. Gal blogai tai, kad rasotų, kondensuotųsi skarda ir būtų negerai vėdinimo sistemai? Ar tiesiog daugiau reikėtų energijos orui varinėti. Toje vietoje būtų šiokia tokia užuovėja ir gal tas oras praėjęs per 9 m ilgio lauko sandėliuką papildomai sužiltų? Ar čia kvaila mintis.

Antrame aukšte reikėtų daryti oro ištraukimą iš drabužinės ir gal būt oro išmetimą kambariuose šiek tiek patraukti.

Tik įdomu ar iš esmės normalus projektas: ne per daug kampų, posūkių, alkūnių, galbūt oro kiekiai per maži? Suskaičiuota apie 200 kubų, mano namo kubatūrą apie 400 kubų,

Jo, mes jau aptarinėjome šitą projektą. Oro srautai kaip tik tokie, kokių aš ir pageidavau, bet dabar turiu dvigbai didesnį rezervą, nors ir eksploatuosiu tavo maksimaliais galingumais, todėl mano rekuperatorius dirbs mažiausiu našumu ir bus beveik visai negirdimas, o ir kai ateis svečių didesnis kiekis, visuomet trėsiu galios rezervą, ar kai židinį pakursi, jei namas prirūks dūmų, tai su tokiu našumu ilgai dūmais kvėpuosi. Vis tik siūlyčiau ortakius numeriu didesnius statyti.

Nors ten yra niuansų su difuzorių statymo vietomis (negalima oro pūsti į tikėtinas pastovias žmonių buvimo vietas), bet bendrai ortakynas pakankamai protingai pravedžiotas.

Man labai patiko rekuperatoriaus vieta, be to ir tas vamzdžio prailginimas, jis nieko blogo absoliučiai nedaro, o jei leis sumažinti įsiurbiamų dūmų kvapą, tai jis ten tiesiog privalo būti.

Be to, pasižiūrėjęs dar kartą į planą, aš garantuoju, kad gali sau įsivesti į namą net vamzdinį ŽŠ. Jį nebūtina vesti per grindis, galima ir per sieną įvesti palei grindis.

1. Turi mintyje, kad vamzdyną išvedžioti 200 kubų, o rekūpą statyti 400 kubų. Čia tam, kad jį būtų galima eksploatuoti pusę jo galingumo. Tik ar visi rekūpai dirbdami pusę savo galingumo pasiekia geriausią našumą?

2. Kalbi apie visus ortakius? Ta prasme vietoje 125 mm dėti 160 mm, o vietoje 100 mm dėti 125 mm? Tik tokiu atveju sistemos tūris tikriausiai išaugtų iki kokių 300 kubų. Ne bus per daug?

3. Bet geriau arčiau langų, per kambario vidurį ar dar kažkurioje kitoje vietoje? Arba kokiu atstumu nuo lango?

4. Štai čia būtų oro paėmimas. Šiokia tokia užuovėja nuo kaimynų dūmų. Čia gal aiškiau. Tik įdomu ar per lauko sandėliuku praeinantį ortakį nesusidarys kondensatas?

5. O kur tą vamzdinį ŽŠ išvedžioti? Gal kažkaip taip Tik vamzdžio ilgis būtų apie 16 m ir vos 9 m po žeme. Ką iš tokio vamzdžio išspausi? Aišku lauko sandeliuke galima po žeme prasukti du ratus, bet atstumas tarp vamzdžių bus mažas. Nebent tu turi kažkokį kitą pasiūlymą, idėją.