Vėdinimas 5

160 diametro alkunes kaina 4-5 EUR, t.y. vienam posukiui 12-15 EUR, viso apie 60-70 EUR visiems posukiams su nusileidimu ir islindimu, plius 160 vamzdis 6m - po 20-25 EUR - cia daug

Jei neklystu, jos būtų brangesnės - po 90 Lt (džiugu, kad jau, kolega perėjot į eurus ). Bet pats montuotojas pripažino, kad mano name tai nebuvo itin protinga mintis. Gerai, kad ir atsisakiau.
Papildyta:
Pabandžiau parankioti sertifikatus. Kalbėsiu Renovent Excellent 300 rekūpą. Kalbėjau su atstovais, jie sakė, kad iš Excellent serijos tai pats naujausias rekūpas atnaujintas prieš metus.

Gamintojas sako, kad jo NVK - 95 proc.

Nepriklausomų laboratorijų duomenys:
1. Čia NVK svyruoja nuo 90 iki 82 proc.
2. Čia jau vėl 95 proc.
3. PHI sako, kad tik 84 proc.
4. Čia jau lygtai apie 90 proc. kalba eina.
Visi Renovent Excellnet sertifikatai yra čia.

Akivaizdu, kad gamintojai sau pasirenka palankiausias testavimo sąlygas. Panašiai kaip automobilių degalų sąnaudos yra testuojamos visiškai nuo realybės nutolusiose sąlygose. Tačiau kažkoks bendras matas turėtų būti visiems vienodas, kad bent jau pagal kažką būtų galima juos teisingai pasirinkti.

Papildyta:
Susirašinėju su čekais - Air Pohoda. Štai jų laiškas:

We are over the testing of unit finally. It took 5 months in local institute . Based on this we should have the PHI certificate in one month.

Gali paaiškėti, kad jų deklaruojamas 90-95 proc. NVK po testų bus 5-10 proc. mažesnis.

Ką tik dar patikslino, kad jau vasarį turėtų turėti PHI sertifikatą.

We hope so. We reached all needed conditions, so should not be any other problem.

Gali jeigu tiekiamame sraute bus tiek pat garavimo ant plokštelių, kiek vyksta kondensacijos šalinamame sraute.
Praktiškai taip nenutinka, nes šalinama daugiau drėgmės, nei paduodama ir entalpinis nvk yra mažesnis už temperatūrinį, todėl rekuperatoriai ir nepriartėja prie 100% entalpinio nvk, skirtingai nei temperatūrinio nvk.



Nes naudinga įeinančio srauto T dar ne viską pasako. Kaip ir pats sakėte reikia matuoti T ir santykinį drėgnumą, kad būtų galima kažką pasakyti.
Aš remiuosi tuo, kad tiekiamo oro srautas atšaldo namą tiek, tiek šalinamo oro srautas pašildo lauką. Abu dydžiai yra vienodi ir galima matuoti bet kurį iš jų.
Šalinamo srauto matavimas pasidaro tikslesniu, nes ten srautų drėgmės lygiai panašus, skirtingai nei tiekiamo oro srautas lyginant su patalpų drėgme.
Belieka pamatuoti T.




Tam kad tai yra šiluminiai nuostoliai, kuriuos lengviau apskaičiuoti be drėgmės matuoklių, ko niekaip nepadarysi matuojant tiekiamo oro temperatūrą.
Ką reiškia iškreipta?
Kaip tik įeinančio srauto temperatūra yra iškreipta (temperatūrinė išraiška skiriasi nuo energinės išraiškos). Ją iškreipia drėgmės trūkumas.
Lauko ir šalinamo oro drėgmė maždaug sutampa, todėl išeinančio srauto temperatūra bus kaip tik mažiausiai "iškreipta"
Negi jūs nesutinkate, kad ir vienoje pusėje ir kitoje bus tie patys kW? Kiek šildo lauką, tiek šaldo patalpas.

Kai kW tie patys, tai tiek patalpų, tiek lauko pusės matavimai turi sutapti. Prastesnis tempepratūrinis nvk gaunamas matuojant T lauko pusėje ir tai paprasta paaiškinti drėgmės stygiumi tiekiamame ore.




NAUDĄ atneša:
oro temperatūra + tiekimo oro drėgnumas

1. nusako temperatūrinis nvk ir tai galime nesunkiai įvertinti.
2. nusako kiek papildomai vandens patalpose reiks išgarinti, kad atstatyti drėgmės lygį

To išmatuoti be drėgmės daviklių nepavyks.

Matuoti tik vieną dedamąją (temperatūrinį nvk) nelogiška, reikia įverinti ir drėgmės įtaką.

Jeigu sutiktumėte su teiginiu, kad šalinamo oro išmetama šiluma yra lygi tiekiamo oro atnešam šalčiui, tada šį dydį galima matuoti ir lauko pusėje, kur tą padaryti yra paprasčiau dėl to, kad temperatūrinis ir entalpinis nvk ten yra beveik identiški.

Turiu dar vieną klausimą. Gal jis ne toks kvailas pasirodys. Kaip reikalai su oro drėgme: sausina, nesausina?

namas naujas gyvenu tik nuo kaledu tad dregmes gal dar is visur prisigaudo bet dregmes matuoklis apie 45 namuso visalaik rodo. man komfortiska kas bus kai namas isdzius nezinau

Akivaizdu, kad sausina orą kaip reikalas. Jei visiškai naujame name rodo tik 45 proc. drėgnumą, tai mažai. Sakoma, kad normali drėgmė yra 40-60 proc. Jūs kaip ir telpate į tuos rėmus, bet artėjate link minimumo. Mintas savo name drėgmę kibirais semia, o jūsų name gana sausa. Gal namas ne mūrinis, o medinis, gerai išdžiovintas?

Vienas skelbia, kad vakar -siandien, siurbia is ZS +11-12 laipsniu ora.
Nelabai tikisi, bet... kam tada rekupas?
Korida idomu kiek is po zemiu "istraukia"

namas pilnai murinis vidus tinkuotas vasaros pabaigoje grindys jau senokai isbetonuotos. Na sausumo nejauciu uztat ant langu nera dregmes ir siaip viskas gerai. jeigu albai issauses liepsiu moteriskiai daugiau geles laistyt ar grindis plaut.

ir kitas niuansas aplamai pajuryje lauko oras dregnesnis ir tokiu salciu kaip dabar tiek ir tebuna dar pries tris dienas lauke rode 80 proc dregme tai tokia ar biski mazesne i namus gaudavau

Techninis klausimas: kaip geriau išspręsti tambūro klausimą? Į jį paduoti ar iš jo ištraukti orą?

nieko su juo nedaryti. pakankamai prasivedina atidarius duris. o beto tai saltesne vieta kam ja vedinti. Pas mane nera nei padavimo nei istraukimo tambure

pas mane žvyrinis ŽŠ +8,5C, dirba pastoviai

Jau norėjau atsakyti į pirmą teiginį, kai perskaičiau P.S. kuris prieštarauja pirmąjam teiginiui .

Būtent, yra temperatūrų skirtumas, kurį nesunku pamatuoti su termometru ir kuris niekam nekelia klausimų. Bet temperatūra, neatsižvelgus į drėgmės kiekį ore, absoliučiai nerodo nešamos energijos kiekį.

Kadangi šaltu metų laiku, išmetamame ore visuomet yra 100% drėgmės ir nereikia gaudyti prietaiso paklaidos, išmetamo oro temperatūros matavimas ir skaičiavimai atsižvelgiant į ją yra tikrai pagrįsti.