Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

...Sonoglo yra paskutinis kaimas Verzasc’os slėny, kurį galima pasiekti automobiliu Atvažiavę, mašiną paliekam netolies esančioj aikštelėj, o patys einam pasivaikščioti po nediduką, galima sakyti, beveik vienos gatvelės kaimuką Kaimukas pasirodo tikrai labai gražus -visi nameliai akmeniniai (kaip ir dauguma šiam slėny), greičiausiai dar viduramžiais pastatyti Nežinau, ar verta ką nors daugiau rašyti ar sakyti: mums gera buvo pavaikštinėti po šį jaukų ir mielą kampelį















...Prie vieno namo, ant pievelės, pamatom “numestą” mašiniuką – tinka jis tokiam kaimukui labai



...Kitam kiemely - turistai ar šeimininkai jaukiai pietauja

...Tris ar keturis ratus „prasukam“ po kaimelį Negaliu atsidžiaugti savim, kad nepasidaviau prieš kelionę užplūdusiai abejonei – kaži ar verta iki pat slėnio pabaigos važiuoti Dabar tegaliu pasakyti – dar ir kaip verta - čia tikrai be proto gražu





















Papildyta:




...Netrukus mes išvažiuojam, o Sonoglo tik tolsta, tolsta Ech, tikrai gera buvo čia pabūti

...Sukam Verzasc’os slėniu atgalios Visai šalia Sonoglo - kitas kaimelis



...Netoliese pamatom nediduką krioklį - stojam ir jo iš arčiau apžiūrėti







...Dar pavažiuojam – vėl kažkoks pakelės kaimukas





...Vėl stojam - norim įmerkti kojas į upikę



...Ant akmens pamatom kažkieno sukurtą aukštą aukštą Verzasc’os akmenukų vėrinį Gražumėlis - tikrai kažkas dalį savo širdies į šį kūrinį įdėjo O jei saulė už kalnų dar nebūtų pasislėpus ir upė savo smaragdinio spindesio nepraradus, net neabejoju, tas bokštelis dar didesnį žavesį aplink save skleisti turėtų

...Atvažiuojam į Lavertezzo Šįkart pasiseka – viečiukė automobiliui rasta, bet dabar iškyla kita problema Kaip susimokėti už automobilio stovėjimą Jei Sonolgo, galėjom atsiskaityti kortele, tai čia tik frankais, ir tik grynais Ką daryti Iš namų juk vos ne galvotrūkščiais išlėkėm – pinigų nespėjom išsikeisti, Šveicarijoj bankomato irgi kol kas neaptikom Rizikuoti, stovėti nesusimokėjus, kaži ar išdrįstume Visa laimė, šalia sustojus šveicarė moteris, pamačius mūsų susirūpinimą su malonumu pasisiūlė mums pagelbėti: tiesiog, padovanojo keletą metalinių frankų, jokiu būdu nesutikdama priimti už juos mūsų siūlomų eurų Kuo nuoširdžiausiai jai padėkojam

...Na, dabar jau viskas gerai - už aikštelę sumokėta: mano vyrukai nieko nelaukdami nurūksta maudytis, o aš – apžiūrėti gražiausių Lavertezzo vietelių Pats gražiausias ir žinomiausias Lavartezzo ir viso Verzasc’os slėnio turtas yra akmeninis romėniškasis "Ponte Romano" arba “Ponte dei Salti“ tiltas





...Tolumoj matos Lavertezzo koplytėlė



...Akmenuotoji Verzasc’a žavi ne ką mažiau nei pats tiltas

Kokia nerealiai įdomi vieta, ta Lavartezzo.

Nuostabus reportažas, o nuotraukos atima žadą Mano juodoji "noriu aplankyti" knygutė, pasipildė naujais įrašais Temą seku ir vis laukiu kas toliau

Antarktida44, džiugu, kad skaitote ir kartu su manim keliaujate O smagiausia, kad atrandate sau mielų vietelių Manau, kiekvieno turisto ar šiaip, mėgstančio pakeliauti žmogaus, nusprendusio papasakoti apie savo keliones, pagrindinis tikslas yra pagelbėti žmonėms paprasčiau "atrasti" vieną ar kitą įdomų kampelį Ir aš pati, jei sugalvosiu, ką nors naujo pamatyti Lietuvoj, pirmiausia peržiūrėsiu Tavo, Dansak ir Jūros reportažus Jūsų reportažuose, mergaitės, yra daug vietelių, kurių dar nesu aplankiusi - labai norėčiau jas pamatyti realybėj

Kaari, tai jau taip Gaila, kad nuotraukomis nelabai įmanoma parodyti tikrojo tos vietos gražumo – realybėj ten dar įdomiau ir nerealiau Tik žmonių ten be proooto daug Kai nuvažiuojant trumpam čia stabtelėjom, tai išvydom tokią kamšalynę, kad kaži ar būtume radę laisvą vietelę ant kokio akmenuko prisėsti, apie vietą automobiliui net nekalbu Grįžtant, kaip matote, vaizdelį pamatėm gerokai geresnį Bent jau mums susidarė įspūdis, kad dauguma turistų važiuoja į Verzasc’os slėnį tik dėl Lavertezzo O iš tikro, visas Verzasc’os slėnis labai įdomus Ta moteris, kuri mums pagelbėjo, gyvena visai kitoj Šveicarijos pusėj – Basely Ji sakė, kad labai blogai jaustųsi, jei negalėtų bent kelių savo atostogų dienelių praleisti šiame gražiame ir išskirtiniame Verzasc’os slėnyje Turint galvoje tai, kad visoj Šveicarijoj begalė gražių vietų, tie jos žodžiai nuskambėjo šiek tiek keistokai Bet va, dabar, ir pati, nors po kelionės jau praėjo 1,5 metų, su nostalgija prisimenu šią vietelę – su didžiausiu malonumu norėčiau kada nors čia sugrįžti Na, bet užteks svajoti – dar ne viską, ką matėm Verzasc’os slėny, parodžiau - gal dar ką nors pavyks “užkabliuoti” šiuo unikaliu gamtos kampeliu

...Palei Verzasc’os upę nutiestu pėsčiųjų takeliu einu aplankyti romantiškojo Lavertezzo kaimelio Lavertezzo pirmą kartą buvo paminėtas dar XIV a. pradžioje, jame, kaip ir visame Verzasc’os slėnyje, netrūksta gražių akmeninių pastatų





...Prieš akis atsiveria ir didžiausia kaimelio puošmena - barokinė Madonna degli Angeli bažnytėlė Labai norėjau patekti į jos vidų... deja... ji tikriausiai atidaroma tik mišių metu



...Džiaugiuos, kad bent šiek tiek pavyksta apžiūrėti šį gražų, kelių trobų kaimelį











...Net nedidukas krioklys per Lavertezzo kaimelį teka

...Grįžtu atgal prie tilto – įdomu, ką mano vyrukai veikia







...Randu savo brangenybes su susižavėjimu stebinčius nutrūktgalvius šokinėjančius nuo tilto





...Iš tikro, “Ponte dei Salti“ pavadinimas tiltui „prilipo“ dėl čia apsilankančių bebaimių turistų polinkio nuo to tilto pašokinėti Upės gylis prie tilto siekia apie 10 metrų - tai norinčių čia pasisemti adrenalino tikrai netrūksta Manieji vyrukai irgi spirgėjo nuo noro nušokti nuo šio tilto – tik aš, su didžiausiais triukšmais ir ašarom akyse, tą jų norą šiaip ne taip sugebėjau nugesinti Užsitraukiau saviškių pyktį ir trumpalaikį nusivylimą Gerai, kad tik trumpalaikį Gal ir neteisingai mąstau, bet esu šventai įsitikinus - dėl akimirkos (abejotinos) laimės, neverta krėsti beprotiškų poelgių

... Palikę “Ponte dei Salti“ tiltą „užkariauti“ kitiems turistams, važiuojam apžiūrėti dar neregėtų Verzasc’os upės srovės “išgraužtų” akmenų















... Akmenyse susiformavę raižiniai taipogi nepalieka nei vieno iš mūsų abejingais







Papildyta:
...Pavažiuojam toliau - vėl stojam apžiūrėti upės ir jos akmenėtos pakrantės

...Dar vienas įspūdingas sustojimas prie akmenuotosios Verzasc’os













Papildyta:

... Na, gal Verzasc’os akmenuotų pakrančių jau pakaks – sukim į dar vieną Verzasc’os slėnio perliuką - nykštukinį Corippo kaimuką O buvo taip: atvažiavom čia, kai vietiniai prekeiviai baigė krautis savo neparduotą mantą Jie - susikrovė ir išvažiavo, o mes likom vienui vieni tikrų tikriausiam viduramžiškam kaime Aplink anei gyvos dvasios - tik, kur ne kur, girdisi vištų kudakavimas ar paršiukų kriuksėjimas Na, ir dar nosį nepaliauja kutenti, toks šiltas ir jaukus, ore tryrantis šieno kvapas Kaimas, rodos, lyg ir gyvenamas, tik jo gyventojai kažkur visi prapuolę Su didžiausiu džiaugsmu neriam visi trys pasivaikščioti po Corippo labirintus - vienas vienon pusėn, kitas kiton Gražumėlis neišpasakytas Ech, nors jau ir taip labai gera, niekaip neapleidžia mintis - o jei saulė nebūtų pasislėpusi už kalnų, greičiausiai tas gražuolis Corippo kaimukas "pražystų" dar didesniu jaukumu














Papildyta: