Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

...Pavaikščioję po Flüel’os perėją, važiuojam toliau – laukia gražus nusileidimas į slėnį Ir vėl - važiuojam, stojam, važiuojam, stojam – nuo grožio svaigsta galva









...Altorėlių kalnams vis daugėja Pati nesuprantu, kodėl, bet iki šios kelionės galvojau, kad jie statomi tik troliams





Papildyta:
...Gyvybė sugeba užsimegzti ir tarp akmenų - nesvarbu, ar tai krūmas, ar medis







...O ramunių žiedeliai, pasirodo, gali ir dviejų kilometrų aukšty išgyventi



...Kaip gera tiesiog prisėsti ir džiaugtis išsipildžiusia svajone Iš tikro, jei ne subjuręs oras Austijoj, mes čia net nebūtume važiavę Ir šios perėjos pavadinimą žemėlapy pastebėjau tik tada, kai , įvažiavus į Šveicariją , galvojom, kur pasukti Flüel’ą perėją pasirinkom vien dėlto, kad apie ją nieko nebuvom girdėję Rodos, nesuklydom

...Važiuojam, važiuojam, staiga vyras nusuka nuo pagrindinio kelio ir pareiškia: šiandien niekur daugiau nesiruošiu važiuoti Neįsivaizduojat, kiek naktų po pirmosios kelionės sapnavau, kad nakvoju kalnuose – dabar jaučiu, kad čia ir yra mano sapnų kalnai Kaip manot, ar patiko mudviem su sūnum šis netikėtas tėtuko poelgis Žinoma, dar ir kaip patiko



...Sūnus, apsižvalgęs aplinkui, iš karto pareiškė – veiklos likusiai šios dienos daliai tikrai netrūks - ir nurūko tolyn į kalniuką



... Tėtis pasuko savais keliais – matyt panoro nuo mudviejų su sūnum pailsėti O aš, pamačius raudonuojančias pievas, patraukiau iš arčiau pažiūrėti, kas ten taip gražiai žydi Na, iš tikro, nežinau, ką per praėjusią kelionę veikiau Alpėse, bet tokio grožio kalnų rožių tikrai nepamenu, kad būčiau mačius

...Apžiūrėjusi rožynus, akmenėtu takeliu, toliau lipu į kalniuką - vaizdeliai nepaliauja džiuginti akių















Papildyta:
...O užlipus viršun, pamatau apačioj tyvuliuojant mažutėlį ežeriuką









...Pažvelgus kiton pusėm, išvystu gražų vaizdelį į slėnį

...Leidžiuos į apačią Sūnulį randu besėdintį prie ežeriuko Kažkur netolies sukinėjas ir tėtukas



...Pasidžiaugiam puikiai praleista diena Vyrukai dar nutaria eiti toliau pasivaikščioti į kalnus, o aš renkuos relaksą slėnio apačioj Gėriuos ežeriuku, klausaus upelio čiurlenimo ir uodžiu tyrą, gaivų, ypatingu rožių kvapu prisotintą, kalnų orą Taip ramu, taip gera pabūti paskendus savo svajonių pasauly

...Net nepajuntu kaip pradeda vėsti ir temti – saulė jau senokai pasislėpus už kalnų Metas ir man grįžti prie mašinos – už tokią puikią dieną reikia gi vyrukus pradžiuginti karšta vakariene Grįždama atgalios dar pasivaikščioju palei šniokščiančią kalnų upę, dar pasižvalgau po sutemom apgaubtus kalnus Toks nuoširdus baltas pavydas suima begalvojant apie tuos žmones, kurie kas dieną gali užmigti ir pabusti kalnų prieglobstyje







...Vakarienė paruošta Aš, apsisiautusi šiltu miegmaišiu ir apsikabinusi puodelį karštos arbatos, sėdžiu, kaip mano vyrukai juokauja, „kelionės vadovo“ kėdėj ir laukiu sugrįžtančių savo brangiausiųjų Sulaukiu... laimingų, patenkintų, energijos perteklių išliejusių kalnuose Vakarieniaudami maniškiai pareiškia: mamuk, tu nori pyk, nori nepyk, bet mes šiandien darysim „nusikaltimą“ Suklūstu, kokį dar „nusikaltimą“ Pasirodo, mūsų „nusikaltimas“ bus nepiktybinis, bet, jei kas „pagautų“, net neabejoju – baudą gautume nemažą Tiesą sakant, iki pat šios akimirkos maniau, kad šiąnakt, kaip ir per pirmąją kelionę, miegosim mašinoj, bet, pasirodo, sumąstė maniškiai čia pasistatyti palapinę O aš nesu nei girdėjus, nei regėjus, kad Šveicarijoj būtų galima tai daryti bet kur kalnuose Širdį šiek tiek nusmelkia nerimas, bet tiek to – jei ką, ir susimokėsim tą baudą – svarbiausia, būsim įgyvendinę savo seną svajonę Palapinė netrukus pastatyta: sūnus užsnūsta - matyt pavargo nuo įspūdžių gausos, o mudu su vyru dar ilgai šnekučiuojamės žvelgdami į sutemose paskendusius kalnus ir debesuotą dangų Niekaip negalim atsidžiaugti likimo mums padovanota tokia nuostabia ir netikėta diena Kaži kokio sulauksime rytojaus

6 diena. 2013 m. liepos 7 d., sekmadienis

...Rytas išaušta pasakiškas Vakar regėti kalnai atsiskleidžia dar gražesnėm spalvom Geriam abu su vyru rytinę kavą ir gėrimės nepakartojamu vaizdeliu Ech, kaip gera būtų, kad tokius vaizdelius galėtume matyti kasdien

...Deja, užteks svajoti – laikas krautis mantą ir leistis į kelią Šiandien nusimato dar įdomesnė diena Tik šįkart ji bus planuota - ir tokia išsvajota, tokia išjausta Išvažiavę į pagrindinį kelią dar nužvelgiam vakar išvaikščiotą slėnį ir toks geras jausmas užlieja širdį – kaip gerai, kad būtent vakare čia atsidūrėm Dabar visi rožynai ir upeliukas pasislėpę šėšėly – nėra ko ir lyginti su vakar išvystu vaizdeliu Su nostalgija nužvelgiam ir mūsų nuostabią nakvynės vietą Tiesą sakant, niekada nemaniau, kad, kada nors, Šveicarijoj galėčiau pasiryžti tokiai avantiūrai Pasirodo, uždraustas vaisius išties gali būti saldus ir suteikiantis šiek tiek adrenalino - jaučiu, kada nors ryžčiausi tai ir pakartoti
...Na, o dabar pats metas - per slėnius ir kaimus, besigėrint šviecariškais peizažais, važiuoti link Davoso

Pasaka. Net siurpuliukai begioja, ziurint nuotraukas.

Dėkui, JolantaO - smagu girdėti, kad patinka manoji pasaka Pažadu dar nemažai šveicariškų grožių parodyti

...Pagaliau kely pasitaiko pirmoji degalinė Stojam nusipirkti kelių lipduko – jo šioj kelionėj mums tikrai prireiks - ne vienoj vietoj laiką bandysim taupyti važiuodami automagistralėm Neužilgo privažiuojam posūkį link Bellinzon‘os - sukam į automagistralę, bet neilgai ja tepavažiuojam Mūsų laukia San Bernardino perėja Aišku, ją galima pervažiuoti ir San Bernardino tuneliu, bet mūsų šis planas visai nevilioja: nieko nėra geriau nei kalnų parėjas įveikti „raitytais“ serpantinais Tai mūsų šiemos didžiausia aistra ir „arkliukas“ Sukam link San Bernardino perėjos ir raitom raitom raitom











...Na, o šiems Alpių šturmuotojams – didžiausia pagarba Neįsivaizduoju, kiek ištvermės reikia turėti, kad galėtum įveikti tokias viršukalnes

...Netrukus ir pats aukščiausias San Bernardino perėjos taškas pasiektas Gal reiktų šiek tiek papasakoti ir apie pačią perėją Išties, senoji San Bernardino kalnų perėja jau senovėj buvo vienas pagrindinių koridorių, jungiančių šiaurės ir pietų Europą - šiuo keliu jau nuo XV amžiaus buvo gabenamos prekės Tiesa, tam reikalui buvo naudojami mulai Automobilių eismui šis kelias buvo pritaikytas tik XVIII a. Dabar, atidarius San Bernardino tunelį, senuoju San Bernardino perėjos keliuku važiuoja tik tie, kas nori pasigrožėti pasakiškos gamtos vaizdais Mes - vieni iš jų







...Beje, ši, visai šalia šiaurinės Italijos nutiesta perėja yra laikoma vienu iš vaizdingiausių kelių visoje Europoje Čia galima mėgautis ne tik įspūdingu keliuku, bet ir užsukti į senovines pilis Apie pilis pakalbėsim vėliau, o dabar tiesiog eikim pasivaikščioti po pačią perėją Praminėn mes San Bernardino perėją - "skaldytų Alpių rojum" - niekur lig šiol nieko panašaus nebuvom matę Vaikščiojant po šią perėją niekaip neapleido jausmas, lyg kažkas tuos kalnų akmenis pjūkliuku būtų gražiai supjaustęs O, ir turistams veiklos čia netrūksta - bent jau mums pasirodė, kad nei vienas iš čia neišvažiuoja nepastatęs savojo kalnų altorėlio Mes, ne išimtis: tie lygūs akmenų luiteliai tiesiog prašosi būti sukrauti vienas ant kito

...Pasivaikščioję po kalnus, pamojavę savajam kalnų altorėliui, einam toliau „raityt“ - reikia gi nuo šios perėjos nusileisti į apačią















...Nusileidus į slėnį, kalnų rožes pakeičia dar vienos niekada nerėgėtos gėlytės