Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

...Pasidairom į suvenyrų vitrinas









...Užsukam pas patį Mocartą nusipirkti paskanavimui marcipaninių „mocartukų“



...Galų gale pamatom po miestelį vaikštinėjantį ir mūsų beieškantį tėtuką Smagu visiems trims susitikti ir konstatuoti akivaizdų faktą - nors ir lietingas, Sankt Wolfgang’as savo žavesio neprarado ir mums visai patiko Galbūt kada nors likimas suteiks šansą jį pamatyti ir saulėtą dieną Juk ir smaragdinis Wolfgangsee ežeras, po kurį planavom paplaukioti laiveliu, išlipant vienam ar kitam miestely, taip ir liko matytas tik googl‘o paveikslėliuose





...Diena vis dar nesibaigia – ką toliau veikti Privažiuojam kažkokį parduotuvių miestelį – prisiperkam ko reikia ir nereikia Galų gale ir po parduotuves slampinėti pabosta Kur nakvosim - logiška, kad kempingus šiandien reikia pamiršti Netikėtai pakely prie vieno namo pamatom užrašą „Zimmer frei“ – vyrukai eina aiškintis – gal mes galėtume tą „frei“ paversti į „nebe frei“ Po kurio laiko grįžta abudu patenkinti, mojuodami raktais – šiąnakt mūsų kempingas bus austriški apartamentai Super Kaip gerai, kad prisipirkom visokių austriškų skanumynų – netrukus vakarienė paruošta Vyrai vakarieniaudami nesiliauja maigyti televizoriaus pultelio – juk retai kada mūsų kelionėse pasitaiko proga vakarą praskaidrinti lankomų šalių televizijos laidomis O aš, tikriausiai iš piktumo, kad nepavyko įgyvendinti svajonių, akimirksniu nulūžtu Ši diena buvo gera, bet visiškai ne tokia kokios tikėjausi Viliuos, kad rytojus pradžiugins kur kas geresniu oru

Čekijos pilys nuostabios, o Austrijos miesteliai, rodos, dar nuostabesni. Džiugu, kad galim pamatyti šį grožį ir pasijausti, lyg patys ten vaikštome.

Negaliu patikėt Austrijoj orai permainingi, vienoj vietoj gali lyt, kitoj saulė šviest- juk kalnai viska keicia. Vaziuokit kada ilgesniam laikui, tikrai daug pamatysit. Is kitos puses i Ort galejot eit- mes ten per gera lietu buvom. Kiemas po arkom, viduj galima daug kur landziot. O uolas irgi list galima bet kokiu oru, tik nuo 5 pirstu nieko nematytumet. Po Traunsee laivai plaukioja- koks malonumas ten paplaukiot , butinai kada paplaukiokit iki kito miestelio. Ai, bet ka as cia, uzsivedziau Tik kai jau nesuskaiciuojama karta ten buve, tai noriu , kad jus pamatytumet

Kaip gražu
Austriją aš iki negalėjimo įsimylėjusi dieviško grožio šalis

JolantaO, Juritute, dėkui

Arūna, patikėk – puikiai žinau, ką reiškia kalnai ir kaip jie įtakoja permainingą orą, bet mus Austrijoj tikrai kažkoks, niekaip nesibaigiantis, prakeiksmas lydi Ir nesėdim mes vienoj vietoj laukdami geresnio oro, bet, kai esi porą dienų merkiamas nesibaigiančio lietaus, tesinori kuo greičiau sprukti iš tos šalies paliekant jos pažinimą vis kitam kartui Labai viliuos, kad kada nors mums pasiseks pamatyti gražųjį Austrijos veidą, bet, kol kas, mūsų mylimiausia Alpių šalim buvo ir tebėra Šveicarija

Niekada gyvenime nemėgstu nieko daryti per prievartą Tikriausiai dėl nekokio oro šiek tiek subjurus nuotaikai, šįkart visai nesinorėjo eiti į Ort pilį Nesinorėjo, tai ir nėjom Bet tai visiškai nereiškia, kad kada nors mes jos neaplankysim – ji tikrai tebėra mūsų svajonių sąraše

Slovėnijoj taip ir darėm – urvams tikrai nėra blogo oro Bet, kai urvai yra tik priedas, paįvairinantis pasivaikščiojimą po kalnus, kaži ar verta vien dėl jų kilti į viršų Be to, juk ir tie urvai nėra patys įspūdingiausi Austrijoj – bent jau aš, jei pagrindinis tikslas būtų ledo urvas, net nesvarstydama rinkčiausi prie Werfen’o esantį Eisriesenwelt ledo urvą O “penki pirštai” nepaliauja vilioti vien dėl galimybės turiningai ir įdomiai praleisti dieną – juk ne tiek daug vietų yra, kur, pakilus į kalnus, ne tik kalnais, gražiais nuo jų atsiveriančiais slėniais, bet ir kitom atrakcijom galima pasidžiaugti

Arūna, tikrai tikiu, kad kada nors nugalėsim tuos blogo oro demonus ir kaifuosim nuo Austrijos grožio Šiaip gyvenime aš kiekviename blogyje stengiuosi įžvelgti nors lašelį gėrio ir man labai patinka, o, anksčiau ar vėliau, ir labai pranašinga pasirodo mūsų liaudies patarlė: nėra to blogo, kas neišeitų į gerą Ir šįkart, vietoj Austrijos, pamatėm keletą nuostabių Italijos ir Prancūzijos vietelių O Austriją likimas tikriausiai mums “saugo” tiems laikams, kai neturėsim laiko ar jėgų ilgesnėms kelionėms

5 diena. 2013 m. liepos 6 d., šeštadienis

...Pabundu dar neprašvitus Rytmečio tylą drumsčia vis dar nesibaigiantis lietaus barbenimas į langą Ką daryti Per didelė prabanga būtų čia likti dar vienai dienai ir laukti nežinia kada pasirodysiančių saulės spindulių Dėl viso pikto imu telefoną ir bandau ieškoti prošvaisčių žiūrinėdama orų prognozes. Deja, nieko gero nepavyksta sužinoti: šiandien, visą dieną, ir čia, ir Alpių kely apart nesibaigiančio lietaus daugiau nieko nematyti Užsimerkus prieš akis matau Austrijos žemėlapį, ir mintimis, negailestingai, braukau įsivaizduojamus "kryžiukus": penki pirštai, Lichtenšteino tarpeklis, Krimlio krioklys, didysis Alpių kelias, dolomitinės italų Alpės ir dar daugybė kitų svajotų pamatyti vietelių krinta iš maršruto Jau švintant žadinu vyrą ir pasiūlau: bėkim nuo lietaus į Šveicariją Išgirstu tik klausimą: negi manai, kad pabėgsim Nieko nemanau, tik mano atminty išlikęs, toks nostalgiškas ir šiltas Šveicarijos prisiminimas, taip vilioja ir varo iš proto, kad, rodos, tereikia tik panorėti ir akimirksniu atsidursime savo svajonių pasauly Svajonių pasauly, lygiai tokiame pat gražiame, kaip ir prieš trejetą metų Išvažiuojam, mažasis mano vyrukas vis dar negali patikėti, kad ir vėl jo svajonės viena po kitos žlunga Na, o aš žvelgiu pro langą ir meldžiuos: dieve, atsiųsk mums tą išsvajotąją saulę Ilgą laiką dievulis mūsų negirdi, bet, pravažiavus Insbruką, palengva palengva dangus ima giedrėti Ir Alpės iš po debesų pradeda šmėžuoti... Puikumėlis







...Stojam degalinėj - kol vyras pilasi kurą, aš nepraleidžiu progos apžiūrėti šalia esančio gražaus austriško viešbutuko



...Važiuojam tolyn - kuo labiau artėjam prie Šveicarijos, tuo oras vis labiau giedrėja

...Norėdama pralinksminti vis dar liūdną savo mažajį vyruką, prisimenu, kad šalia Imst‘o yra ilgiausia Europoj - net 3,5 km ilgio - vasaros rogučių trasa Prieš kelionę, per youtub‘ą, praskriejau beveik visom šiam puslapy nurodytom vasaros rogučių trasom Labai patiko, kad čia visos trasos suskirstytos pagal regionus - labai paprasta išsirinkti, kas labiausiai vilioja

http://www.rodeln.at...en.php?navid=13

… Bent jau man, įspūdingiausios trasos pasirodė Tiroly, bet, kadangi Tirolio neplanavom lankyti, tai ir šiai kelionei buvau parinkus kiek paprastesnę trasą šalia Zell am See Bet, važiuojant pro Zell am See, vis dar lijo Pasirodo, ne bereikalo - likimas mums siuntė kur kas įdomesnę atrakciją Kam įdomu, „prasilėkit“ Imst‘o trasa virtualiai

https://www.youtube....h?v=-UGmleOV42Y

…O kam virtualaus “prasilėkimo” nepakanka – tiesiog važiuokit į Austriją ir išbandykite ją realybėj

http://www.imster-be...n.at/en/summer/

…Mano vyrukai patenkinti „skrenda“ išbandyti naujos patirties



…O aš, kadangi nejaučiu jokio potraukio tokiems „malonumams“, apie porą valandų praleidžiu kalno papėdėj medituodama ant pievelės ir stebėdama aplink verdantį gyvenimą







...Įdomiausia buvo stebėti įvairiausias besileidžiančių žmonių emocijas Mačiau visko: ir ašarų, ir spiegimo, ir isterijų Bet daugumos adrenalino mėgėjų veiduose atspindėjo laimingų žmonių šypsenos



...Maniškiai irgi buvo laimingi, nors jaučiau, kad dviejų nusileidimų jiems buvo per maža Na, bet šįkart draugiškai sutarėm, kad tai tik pirmoji, bet ne paskutinė mūsų gyvenimo trasa

...Su vėjeliu Austrijos automagistrale artėjam prie Šveicarijos Netoli pasienio stojam paskutinėj austriškoj parduotuvėj apsipirkti Ant kalno užmatau senutėlės pilies griuvėsius





...Užsukam ir į kažkokį gražų pasienio miestelį





...Kada atsiduriam Šveicarijoj, net nesuprantam - pasieny jokių muitinių nelikę Tik kažkurią akimirką kelio ženklai išduoda, kad jau patekom į savo išsvajotą šalį

...O netrukus prasideda ir išsvajotos šalies grožiai Pirmiausia suvilioja paprasčiausias, lubinų, aguonų ir lelijų žiedais padabintas, Susch'o miestelis Negalim ramiai pro jį pravažiuoti - šįkart vyrai laukia, kol aš pasidžiaugsiu, netikėtai kely sutiktais gėlynais

...Šįkart mūsų pažintis su Šveicarijos Alpėm prasideda važinėjant po Susasc‘os slėnį



...Važiuojam, stojam, važiuojam, stojam ir taip be galo be krašto – Alpių vaizdai tiesiog varo iš proto













...Pirmasis šveicariškas altorėlis kalnams



...Pirmoji pasiekta viršukalnė



...O šitas "aparačiukas" tikriausiai ruošias išversti kokį kalniuką




Papildyta:

...Dar viena beprotiškai graži apžvalgos aikštelė

...Pagaliau pasiekiam Flüel’os perėją



...Paliekam mašiną aikštelėj, o patys lipam aukščiau į kalnus – noris pasidžiaugti iš dar didesnio aukščio atsiveriančiais vaizdais









... Ši perėja mūsų atminty išliko, kaip senųjų formulės mašiniukų susibūrimo vieta Žvėrišką jų riaumojimą čia teko išgirsti kokį pusšimtį kartų – matyt tądien šie gražuoliai lėkė į kokį tai „suvažiavimą“ Tik sūnus truputį nuliūdo, kad stovinčių jų nei vieno nepamatėm – labai norėjo bent ranka paliesti lig šiol tik „Penktoj pavaroj“ regėtus grožius