Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

...Atvažiuojam į Hluboka kaimą – jame ir stovi gražiausia Bohemijos aristokratų rezidencija - Hluboka nad Vltavou pilis

http://www.zamek-hluboka.eu/en/



...Ši gražuolė dažnai pavadinama čekiškąja Vindzoro pilies kopija Gotikinė pilis Bohemijos karaliaus Vaclavo I įsakymu buvo pastatyta XIII a., vėliau ji buvo keletą kartų perstatyta, o dabartinę savo neogotikinę išvaizdą įgavo po XIX a. vykusios rekonstrukcijos Hluboka nad Vltavou pilyje galima aplankyti aristokratų šeimos asmeninius kambarius ir salonus, be to galima pamatyti vertingas flamandų gobelenų, senovinių baldų, keramikos, ginklų kolekcijas Žodžiu, pilies viduje tikrai turėtų būti gražu ir įdomu, bet… mes neturėjom galimybės po ją pasivaikščioti, nes atvažiavom vakare - pilis jau seniai nebedirbo Tik va, niekaip negaliu apsispręsti, koks jausmas - liūdesys ar džiaugsmas - tądien buvo galingesnis Be abejo, tikrai šiek tiek širdį skaudėjo, kad į pilies vidų nepatekom Bet nutiko kitas labai pradžiuginęs dalykas – mums nusišypsojo laimė po šią turistų labai mėgiamą vietą pasivaikščioti… vienut vienutėliams Juokavom - mūsų vienintelis palydovas šioj nuostabioj vietelėj tebuvo ore sklandantis dieviškas rožių aromatas















Papildyta:
...Už šių durų tikriausiai ir slepiasi Bohemijos aristokratų lobiai



...Duris puošia įdomios rankenos



...Senovinis "skambutis" Gaila, kad šįkart pabeldus, durys neatsidarė



...Vos ne kiekvienam kampe puikuojas ir pilį saugantys „pabaisiukai“

...Einam apžiūrėti ir kitos pilies pusės





...Negaliu ramiai praeiti ir pro pilies gėlynus











Papildyta:
...Pasėdėję valandžiukę ant suolelio, paliekam šią baltą gražuolę saugoti rožynų apsuptiems liūtams





...O patys keliaujam ilsėtis į netoliese esantį kempingą Vyrai nepraleidžia progos iki pat sutemų paplaukioti ežeriuke Aš stebiu gražų saulėlydį ir širdį toks šiltas jausmas užlieja – tikrai kada nors atlėksim plačiau susipažinti su Čekija O šiandien - nuostabi diena baigiasi

Man tai Čekija patinka- pilys, miesteliai, gamta, virtuvė gera
Hluboka- ir vieni - ai, gėris. Mes irgi į patį vidų nėjom, o paskui draugai, kad gal veltui, nes įdomi ten ekspozicija, bet bent jau vidinis kiemas buvo atidaras ir vaikus leidom į bokštą. O aš vaikščiojau ir galvojau, kad tam kaltiniam balkone gerai būtų rytais kavutės išgerti

Be galo smagu skaityt Laukiu tęsinio
Šaunuoliai

Arūna, man ir Čekija, kuo toliau, tuo labiau patinka Po šios kelionės, pavasarį važiuojant į Slovėniją, vieną įdomų Čekijos skansen’ą aplankėm ir sudalyvavom velykinėj mugėj Buvo ir labai gražu, ir labai skanu

Ech, aš ir labai norėjau bent šioj pily į bokštą užlipti Nepavyko, tai nepavyko Vistiek labai gerai tądien jautėmės Tiesa, man asmeniškai, labiau patiko Bouzov’o pilis, o savo vyrukų paprašiau įvertinti – kuri jiems labiau prie širdies Išgirdau atsakymą – negi galima lyginti pilis, kurioj buvai, o kitą tik iš išorės matei Manau, jie tiesūs – neįmanoma sulyginti nesulyginamų dalykų

Melsvaižalia, ačiū – smagu, kad patinka mūsų kelionės pradžia Toliau bus dar įdomiau

Juki, pažadu, tikrai daug matytų vietelių pamatysi Galbūt kažką ir naujo atrasi Šiaip, galėtum ir pati pradėti rašyti – tikrai turi kalną grožių parodyti

4 diena. 2013 m. liepos 5 d., penktadienis

…Rytas ir vėl saulėtas Puikumėlis - akimirką galvoj dar šmėsteli mintis sugrįžti į Hluboka nad Vltavou pilį, bet noras, kuo greičiau pamatyti išsvajotąsias Alpes, pasirodo stipresnis Taigi, nieko nelaukę pakuojamės daiktus ir sukam link Austrijos Įvažiavę į Austriją stojam pirmoj degalinėj: vyrai eina pirkti kelių lipduko, mašinoj smagiai groja vokiška muzikikė, o aš žiūriu į besiniaukstantį dangų ir toks nerimas suspaudžia širdį - negi ir šįkart čia esam nepageidaujami svečiai O juk šiandien mūsų planuose ne tik pasivaikščiojimas po Alpes, bet ir garsieji „penki pirštai“, ir mamuto uola, ir ledo urvas Negi svajonei ir šįkart nelempta išsipildyti

http://www.dachstein...m/en/dachstein/

...Kuo labiau artėjam link savo svajonės, tuo oras vis labiau prastėja - stojam prie Traunsee ežeriuko Tolumoj matom Ort pilį, bet prasidėjus dulksna atima norą net iki jos nueiti





...Kažkokiam pakely pasitaikiusiam kaimely vaizdas šiek geresnis



...Pasiekiam ir savo svajonę Aikštelėj prie „penkių pirštų“, neįtikėtinai tuščia, bet į viršų keliantys keltuvai dirba



...Einam pažiūrėti, kokį vaizdelį iš viršaus rodo prie keltuvo kasų esantis televizorius - naivuoliai, vis dar viliamės, kad viršuje oras bus geresnis Deja, ekrane pamatom tik didžiulį miglos ir rūko debesį Nieko gero – šiuo metu pakilimas į viršų reikštų tik bereikalingą pinigų švaistymą O, ir netoliese besisukiojantis, čia dirbantis vaikinukas, patikina, kad oras šiandien keisis, bet tik... į blogąją pusę Liūdna, bet vis dar negaliu tuo patikėti Galvoju, ką čia sugalvojus Žinau, šalia yra gražus kalnų keliukas – gal juo prasukim ratą, o grįžę pažiūrėsim – gal vistik mūsų svajonė ne beviltiška Pasukam link to kalnų keliuko, o čia padėtis dar prastesnė – dėl nuo lietaus atsiradusių nuošliaužų, jį randam visai uždarytą Pasisukiojam prie šalia tekančios upės, ir vėl mąstom - ką toliau daryt

…Nieko geriau nesumąstau – nei galimybę pasivaikščioti po vieną iš seniausių ir gražiausių Austrijos miestelių - Halštatą Žavingas, atvirukinis, Austijos simboliu tapęs miestelis įsikūręs visai šalia - didingų Alpių apsuptyje, prie didžiulio kalnuose esančio Hallstatter ežero Pamatę poilsio aiškštelę, pirmiausia stojam prie ežero – norim ir čia pasižvalgyti Mano vyrukai akimirksniu susiranda austriškas, tikriausiai turistų išlepintas "drauges" – gražuolės, net nesikuklindamos, iš rankų tiesiog išplėšia joms skirtą maistą

Kaip džiaugiuosi, Aidluka, kad prisiruošėt tokį grožį parodyti

Mes šiemet Austrijoje buvome tik vieną dienelę, bet spėjom ją pamilti net neabejoju, kad ten grįšime, o po jūsų reportažo tai padaryti bus daug lengviau

Man Austrija nepaprastai miela, įspūdinga, žavinga. Buvom du kartus, bet tikiuosi dar teks apsilankyti

Oi, mergaitės, nuolat girdžiu kokia graži ir nuostabi ta Austrija Deja, nors Austrijoj jau buvom tris ar keturis kartus, kol kas ji dar nesiteikė atskleisti savo tikrojo grožio Ir šįkart, nors prieš kelionę maniau, kad Austrijoj praleisim didžiąją savo kelionės dalį, realybė pasirodė visiškai kitokia: mes ir vėl iš jos pabėgom po vienos vienintelės čia praleistos lietingos dienos Tikiuos, kada nors dangus mūsų pagailės ir pagaliau suteiks šansą pamatyti tikrąjį Austrijos veidą O kol kas tegaliu pasakyti – kaip buvo mums Austrija šalim inkognito, taip ir liko

...Keliaukim toliau Pamaitinę gulbes, sukam link Halštato Iš netoliese esančios apžvalgos aikštelės atsiveria panoramis Halštato vaizdelis – išties šis miestelis pasirodo labai žavingas







...Mašiną paliekam aikštelėj, kažkur virš Halštato esančioj uoloj – pasižvalgom į miestelį iš viršaus ir leidžiamės į apačią





Papildyta:
...Kadangi konkretaus tikslo, ką norėtume čia pamatyti neturime (kaulų bažnyčia visai nedomina ), tiesiog vaikščiojam jaukiom Halštato gatvelėm ir gėrimės akis džiuginančiais vaizdais

















Papildyta:
...Prieinam ežerą Po jį galima paplaukioti va tokiais laiveliais Įsivaizduoju, saulėtą dieną plaukiančių šiuo laiveliu tikrai netrūktų Bet, šįkart, Halštate neatsirado nei vieno turisto panorusio išbandyti šį malonumą



...Pasivaikščioję krantine, kopiam atgal į viršų Dulksna dar labiau sustiprėja

...Diena dar nesibaigia, bet viltis šiandien pasikelti į penkis pirštus galutinai miršta Ką belieka daryti - sukam į dar vieną atvirukinį Austrijos miestelį - Sankt Wolfgang im Salzkammergut Kol iki jo atvažiuojam, oras dar labiau subjursta – dulksną pakeičia tokia liūtis, kad kokį pusvalandį net nedrįstam iš mašinos kojos iškelti Tokia begalinė neviltis apima – negi Austrija tiek mūsų nemėgsta, kad ne tik kalnų, bet ir savo miestelių nenori parodyti Pabodus sėdėti mašinoj ir laukti nežinia kada besibaigsiančio lietaus, sūnui į galvą šauna išganinga mintis Na ir kas, kad pliaupia lietus ir peršlapsim – imkim skėtį (aišku, skėtis skiriamas man ir fotoaparatui ) ir eikim pabraidyti po balas Didysis vyras, lyg nujausdamas, kad liūtis netrukus aprims, nusprendžia dar šiek tiek lukterėti, o mudu su sūnum, nieko nelaukę, išlekiam pašmirinėti po lietingąjį Sankt Wolfgang’ą