Nostalgija dvelkianti pasaka arba Alpių karalystėj

================================================================================
Mūsų kelionių fotoreportažai:

1. Kelionė į pasaką arba automobiliu po Europą 2010

2010 m., maršrutas: Lietuva - Lenkija - Vokietija - Šveicarija - Lichtenšteinas - Prancūzija - Monakas - Italija - Vatikanas - San Marinas - Italija - Austrija (tik pravažiavom ) - Vokietija - Čekija (galiu sakyt irgi beveik tik pravažiavom ) - Lenkija – Lietuva. Kelionės trukmė - 25 dienos, nuvažiuota - 8400 km.

2009 m., maršrutas: Lietuva - Lenkija - Vokietija - Danija - Švedija - Danija - Vokietija - Olandija - Belgija - Prancūzija - Liuksemburgas - Vokietija - Lenkija - Lietuva. Kelionės trukmė - 18 dienų, nuvažiuota - 7300 km.

2. Sugrįžimas į pasaką arba automobiliu po Europą 2011

2011 m., maršrutas: Lietuva - Lenkija - Čekija - Austrija - Slovėnija - Kroatija - Bosnija ir Hercegovina - Juodkalnija - Albanija - Graikija - Makedonija - Serbija - Vengrija - Slovakija - Lenkija – Lietuva. Kelionės trukmė - 25 dienos, nuvažiuota - 8200 km.

3. Pavasario žieduos paskendęs pasakiškasis Krymas

2012 m., maršrutas: Lietuva - Lenkija -Ukraina (Krymas) - Lenkija – Lietuva. Kelionės trukmė - 10 dienų, nuvažiuota - 4950 km.

4. ...Druska ir karčiais pipirais "pagardinta" pasaka

2012 m., maršrutas: Lietuva- Lenkija – Slovakija – Vengrija – Rumunija – Bulgarija – Turkija - Graikija – Bulgarija - Serbija – Vengrija – Slovakija – Lenkija – Lietuva. Kelionės trukmė - 28 dienos, nuvažiuota beveik 9700 km.

5. Trumputės pasakos arba idėjos savaitgalio kelionėms

Savaitgalių kelionės: 2011 m.: Praha, 2012 m.: Roma, 2013 m., 2014 m.: Latvija. Ateity manau šioj temoj atsiras ir daugiau informacijos apie mūsų artimiausias kaimynes.

================================================================================
…Sveiki, keliautojai Neabejotina, Alpės, kaip ir visi kalnai, turi kažkokią neapsakomą magišką trauką Bent jau mūsų šeimai, pakeliavus po kalnus, ir, dar nespėjus grįžti iš kelionės namo, noris vėl kelti sparnus atgalios Pirmoji pažintis su Alpėm mus tiesiog užbūrė - laikas bėgo, prisiminimai apie šią kelionę šildė širdį, o nuotraukose užfiksuoti vaizdai džiugino akis Nebegalėdama savy sulaikyti nostalgiškų prisiminimų apie beprotiškai gerai praleistą laiką, praėjus keliems mėnesiams po kelionės, išdrįsau SM sukurti savo pirmąją temą - savo pirmąją pasaką Kažkodėl, nors jau praėjo keletas metų, tas pirmasis, mano akim žiūrint - nelabai vykęs, “blynas” lig šiol tebėra skaitomas Jo vis dar nesibaigiančiam populiarumui terandu vienintelį paaiškinimą - matyt, retas kuris keliautojas gali išlikti abejingas kalnų teikiamiems malonumams

…Praėjus trims metams mes vėl sugrįžom į savo išsvajotas Alpes - sugrįžom ir dar labiau įsimylėjom šiuos nuostabius kalnus Tik šįkart reportažo “užgimimui” prireikė beveik pusantrų metų Lig šiol nežinau, ar teisingai elgiuosi pradėdama šią savo naują pasaką, ar nebus šio reportažo rašymas tiesiog bereikalingas laiko gaišimas – juk dabar SM informacijos apie Alpių šalis tikrai netrūksta Na, bet, kad ir kokios abejonės bekankintų, trauktis neturiu kur – pažadą šios kelionės aprašymui jau seniausiai sugebėjau duoti, tai reikia jį ir ištęsėti Tiksliau, galbūt teisingiau būtų pasakyti – “pradėti” tęsėti – nors kelionė tetruko tik 17 dienų, šiandien net negaliu įsivaizduoti, kiek laiko gali prireikti jos aprašymui Na, bet tikiuosi, mano ištikimi gerbėjai kantriai lauksite tęsinio - juk Jūs jau esate įpratę prie ilgai besitęsiančių manųjų rašliavų O kam kantrybės trūksta – siūlau nepykti ir į šią temą užsukti praėjus keliems mėnesiams – galbūt tada jau turėsite galimybę pamatyti visą mūsų kelionę Tiesa, iš karto noriu perspėti, kad daug kam šis kelionės aprašymas gali pasirodyti nuobodus ir monotoniškas Tiesiog, šįkart didžiausias mūsų troškimas buvo pailsėti... nuo žmonių ir miestų šurmulio O šį troškimą mums kuo puikiausiai pavyko įgyvendinti leidžiant laiką savo svajonių kalnuose ir dieviškuose senoviniuose kaimuose Jei turėtume galimybę, net nedvejodami sutiktume šią kelionę dar kartelį pakartoti

…Na, gal jau baigiu įžangą, ir sukim link pačios kelionės Iš tikro, 2013 –ųjų pradžia nieko gero nežadėjo: aš vis dar užsidepresavus „keliavau“ po Turkiją, vyras pavasarį keitė darbą, tai apie jokį kelionių planavimą net negalėjau pagalvoti - tiesiog suvokiau, kad jokių atostogų šiemet neturėsim Liūdna, bet ką padarysi – juk ne visada gyvenime būna taip kaip norėtųsi Vyras, lyg dar labiau norėdamas mane paerzinti, gimtadienio proga sugalvojo sau pasidovanoti GPS’ą Tiesiog nusipirko ir konstatavo faktą – ateities kelionėms mes turėsim naują kelionių draugą. Supykdė beprotiškai – suvokiau šį jo poelgį kaip tikrų tikriausią išdavystę – negi aš per prastas GPS’as buvau Tiesa, graužiaus neilgai – tiesiog, protingas vyras protingai paaiškino, kad nebenori patirti streso, kokį teko išgyventi ieškant mūsų ambasados milžiniškoj Ankaroj - gerai, kad tąkart taip stebuklingai mums pasisekė ją atrasti - bet juk tai nereiškia, kad visada gyvenime taip seksis Be to, juk nebūtina tuo GPS’u visą laiką naudotis – kaip buvau mūsų šeimos kelrodė žvaigždė taip ir liksiu Žodžiu, įtikino: savo vyro gerais norais patikėjau, bet naujuoju kelionių “draugu” net nesiruošiau pasitikėti Tyliai sau pagalvojau: pamatysi, “Vyciokai”, surengsiu kada nors aš tau tokių išbandymų krūvą ir “pastatysiu” į vietą

…Kelionių sezonas artėjo – kelionių alkį vis malšinom Latvija, bet tų trumpų išvykų taip nepakako, taip norėjos išlėkti kur nors toliau ir ilgesniam laikui Pačioj birželio pabaigoj nugirdau savo vyrukų pasvaičiojimus apie Alpes. Pyktelėjau – ko čia erzinatės tokiom kalbom – juk niekur šiemet nevažiuosim Tada ir sužinojau, kad mano saulė baigia „išsimušti“ porą savaičių nemokamų atostogų Klausimas tik – ar aš sugebėsiu per tokį trumpą laiką suplanuoti kelionę O dieve, ką čia planuoti – mano Alpių atlase tiek „varnų“ pridėliota, kad net kelių kelionių gali prireikti visų svajonių išsipildymui O, kadangi šį kartą nusimato gana trumpa kelionė – tereikia tik pasitikslinti, ką labiausiai norėtume per šią kelionę patirti Pasirodo, pagrindiniai mūsų trijulės pageidavimai visiškai paprastučiai: norim daug daug kalnų, šiek tiek pilių ir griuvėsių, nepamaišytų ir lašas ekstrymo Na, ir pageidavimas iš manosios pusės - keletas kaimų... gražių... senovinių... akmeninių Taigi, kaip matot, norai kuklūs, paprasti ir tikrai lengvai įgyvendinami O man tenkantis kelionės planavimas šįkart apsiriboja tik „ekstrymo“ paieška: pagalvoju, tam labiausiai turėtų tikti kokia nors kalnų rogučių trąsa ar koks pramogų parkas Kadangi, nelabai turiu laiko gilintis, kas mano vyrukams patiktų labiau, į kelionės planą įtraukiu šiuos abu objektus – tegul visagalis laikas parodys, kuriai svajonei bus lemta tapti realybe

1 diena. 2013 m. liepos 2 d., antradienis

...Taigi, išaušo pirmoji mūsų kelionės diena Tiksliau, ne kelionės - o paskutinė darbo diena: negana to, kad abu su vyru turim sutvarkyti begalę darbinių reikalų, dar reikia ir daiktus susikrauti kelionei, ir pasirūpinti namie liekančiais augintiniais Diena pralekia akimirksniu - visi darbai tiesiog tirpsta rankose Čia manau, kaip ir visada, galima drąsiai vadovautis principu: kai labai reikia, nieko gyvenime nėra neįmanomo Vakare grįžtam namo: kelionei reikalingų daiktų krovimas irgi jokių sunkumų nesukelia – vyras atsakingas už visą turistinę amuniciją, aš - tik už rūbus (maistu, keliaujant po vakarų Europą, jau keletas metų nebesirūpinam) Rodos, visi kelionei reikalingi daiktai jau sukrauti ir mes pasiruošę savo svajonių kelionėn, bet, jau stovėdama prie mašinos, netikėtai prisimenu – gismeteo.ru mūsų planuojamame aplankyti Alpių regione visas dvi savaites žada lietų O skėtis juk liko namie Mano vyrukai pareiškia: jei galvoju, kad gali jo prireikti, tai galiu pati ir kulniuoti į penktą aukštą jo pasiimti Kulniuoju Grįžus laukia dar viena staimena ar „išdavystė“ – mano "mažasis" vyrukas, ne tik kad sėdi įsitaisęs mano vietoj (automobilio prieky), bet ir perima GPS‘o funkcijas naiviai pareikšdamas, kad aš vistiek nesugebėsiu „valdyti“ mūsų naujojo kelionės „draugo“ Supykti ar paprieštarauti net nespėju, nes gudruojis bruka man į rankas kavos puodelį sakydamas: mamukai, atsipalaiduok - juk nieko nėra geriau už kelionės pradžią – tėtukas tau irgi turi dovaną Tuo metu užgroja Visockio nepakartojamas hitas „Atsisveikinimas su kalnais“

https://www.youtube....h?v=oztG4gSH-k8

...Ech, ką ir besakyti - tikrai nieko nėra geriau už kelionės pradžią Ir dar tokią gražią: šviečia saulė, groja dieviška muzika, o aš geriu skanią kavą ir... visiškai niekuo nesirūpinu Pati sunkiai galiu patikėti tuom kas vyksta: juk jei kas būtų prieš kokį mėnesį paklausęs, kur šiemet važiuosim, ranką prie širdies pridėjus, būčiau galėjus paminėti tik vienintėlę Latviją O dabar leidžiamės į dar vieną savo gyvenimo nuotykį... tokį išlauktą, tokį išsvajotą - juk prireikė net trijų metų, kol prisiruošėm sugrįžti į savo svajonių Alpes

Naujas fotoreportažas ir svarbiausia, kad labai puikus, tikiu 100 procentų, nes Aidlukos visi fotoreportažai superiniai

Pagaliau, Aidluka
Taip lauktas... Keliausiu kartu

Dansak, Vidiga, Vilmut – gera žinoti, kad laukiat manęs Taip pat smagu girdėti, kad tikitės įdomaus pasakojimo – pasistengsiu nenuvilti Ši kelionė mūsų trijulei buvo tiesiog atgaiva sielai, tikiuos ji bent kiek sužavės ir kitus šią pasaką skaitysiančius keliautojus Pažadu parodyti keletą įdomių vietelių, apie kurias bent jau SM informacijos dar nepastebėjau

SULAUKĖM!!!!!!! kaip džiaugiuosi radusi Jūsų pradėtą reportažą dabar ramybėj nepaliksim, kol jo neparašysit
labai gražiai aprašyta pradžia esat tokia puiki ir darni šeima- puiki keliautojų trijulė nuostabu, kai tėvai sugeba savo paauglį taip sudominti, jog jis nori kartu su jumis keliauti

2 diena. 2013 m. liepos 3 d., trečiadienis

...Kadangi naktim niekada nevažinėjam, vidurnaktį, kažkur prie Lomžos, stojam degalinėj kelioms valandėlėms snūstelėti Rodos, vos spėjam užmerkti akis, o nenuorama žadintuvas jau pradeda plyšauti, ragindamas... keltis į darbą Ech, kaip gerai, kad šįkart tas įkyrus ir pabodęs skambučio garsas sukelia kur kas malonesnius jausmus: dušas, kavos puodelis ir netrukus toliau leidžiamės į kelią „Mažasis“ mūsų kelionės narys toliau kuo ramiausiai miega Pravažiuojam Varšuvą - automagistralės poilsio aikštelėj stojam pusryčiauti. Aš, pamačius pirmuosius aguonų žiedus, jau traukiu fotoaparatą - nuojauta kužda – netrukus prasidės tikros atostogos



...Sukam link Vroclavo: kelias geras, bet... su poilsio aikštelėmis šioj kelio atkarpoj tikrai striuka Neapsikentę nusprendžiam sustoti tiesiog... miške Išlipus iš mašinos įkvepiam gaivaus miško oro kvepiančio... mėlynėm Žvilgteriu po kojom – akys tiesiog raibsta nuo mėlynių gausos. Vyrų paprašau paruošti lengvus pietukus, o pati einu pasirūpinti netikėtu desertu Iš tikro, tik kelios minutės, ir kiekvienas gaunam po puodelį didžiulių kvepiančių uogų

...Papietavę ir šiek tiek pailsėję galim judėti toliau - iki Vroclavo visai nebetoli Liko vienas žingsnis ir iki mano, kaip ilgamečio mūsų kelionių GPS‘o, visiškos kapituliacijos Sūnui liepiu mūsų naujajam kelionių „draugui“ pavesti surasti Vroclavo Szczytnicki parke esantį japonišką sodą - jei pavyks jam šią užduotį atlikti, pažadu daugiau nebeburbėti ir perleisti jam visas savo lig šiol turėtas pareigas Tiksliau, ne visas – kad ir kas benutiktų, aš vistiek išliksiu tuo kaklu, kuris GPS‘o „galvą“ sukinės taip, kaip man norėsis Kaip manot: ar susidorojo „Vyciokas“ su jam pavesta užduotim Manau, abejonių dėl jo gebėjimų niekam nekyla O jūs, jaučiu, dabar juokiatės iš manęs: juk seniausiai galėjom keliauti kaip visi normalūs žmonės Bet ne – aš, kaip užsispyrus ožka, vis negalėjau paleisti iš rankų žemėlapio Tiesą sakant, ir dabar neįsivaizduoju kelionės be žemėlapio – „Vyciokas“ tėra tik mūsų pagalbininkas, padedantis paprasčiau surasti vieną ar kitą trokštamą vietą Tiesa, mūsų naujasis kelionės draugas spėjo ir šiek tiek nustebinti – jo pagalba jau teko pasinaudoti trijose kelionėse, bet dar nė karto nepastebėjom, kad jis būtų pradėjęs „grybauti“ - matyt, „teisingas" šalis kelionėms buvom pasirinkę

...Na, viskas, baigiu žarstyti pagyras "Vyciokui" – eikim pasivaikščioti po Vroclavo japonišką sodą Iš tikro, niekada dar gyvenime nebuvom apsilankę jokiam japoniškam sode, tai nelabai turim su kuo jį palyginti Vienur skaičiau, kad jam toli gražu iki tikro japoniško sodo, kitur - kaip tik jis labai išgirtas Mums asmeniškai, šis, prieš šimtmetį įkurtas sodas, visai patiko Gera buvo čia pavaikštinėti, o ir tradicinių japonų architektūros elementų jame netrūko: matėm ir arbatos paviljoną, ir keletą nedidelių medinių tiltelių, ir akmeninius žibintus bei dar visokias kitokias rytietiškas smulkmenas Aišku, pagrindinis šio sodo akcentas yra čia augantys augalai ir medžiai Lapuočių ir spygliuočių gražuolių gana nedidelėje teritorijoje priskaičiuojama virš šimto rūšių - bent pusė iš jų natūraliai auga ir pačioje Japonijoje

...Na, ir, žinoma, koks japoniškas sodas gali būti be tvenkinio









...Dar vienas atributas, be ko neįsivaizdavau japoniško sodo - tai stilingi, tokie jaukūs, tilteliai





...Truputį keistoka pasirodė, kad sode, vidurvasarį, praktiškai nebuvo žydinčių gėlių - tik keletą lelijų žiedelių pavyko aptikti







Papildyta:
...Tilteliu pereinam į kitą sodo pusę



...Iš čia atsiveria dar gražesnė sodo panorama







...Manau, kad gražiausia šiam japoniškam sode turėtų būti pavasarį – sužydėjus sakuroms ar rododendrams Arba rudenį - medžių lapams pasipuošus rudeniškom spalvom Na, bet, ir vasarą visai smagu buvo čia pavaikštinėti ir nors akies krašteliu prisiliesti prie japoniškų tradicijų





...Vartai į japoniškąjį pasaulį užsidaro - keliaujam toliau

Ir pas jus Vyciokas . Smagu bus skaityt ka matet, kur buvot