QUOTE(saintlina @ 2016 06 30, 09:21)
Žvėris, ne kiculė. O namuose tokia meilutė, tokia švelnutė
Šauonuolė Basta! Tikra katė!
QUOTE(saintlina @ 2016 06 30, 09:21)
Gal tas 12 metų katėms koks nors tartum slenkstis? Juk ir mano Katia tokių metų baisiai sirgo, jau ir mes, ir vetai buvom viltį praradę. Stebuklas, kad atgaudė.
Visos trys katės yra akylai stebimos dėl menkiausių pokyčių. Turėjome baltą turkų angorą - ligų maišelį... Net knygą apie kačių ligas ir jų gydymą nusipirkau. Katės reguliariai apčiuopiamos dėl guziukų, dėl skausmingų vietų atradimo (baltoji mirė nuo vėžio, po 6 sunkios kovos metų)... Taip rudenį jaunesnėlei aptikau cukraligės rimtą gresmę. Sutvarkėmė katulės racioną, atsigavo, viskas gerai. Sausio 20 d. visos tris buvo paskiepytos. Prieš tai apžiūrimos veterinaro - sveikos, aktyvios, smalsios ir šiek tiek naglos - tikros katės paties amžiaus žydėjimo (Lisutės pagal jos būdą buvo neįmanoma priskirti prie senjorų).
Pavasarį būna kad katytės suleknėja (arba vizualiai taip atrodo - slenka žiemos kailiukas). Būna, kad dėl nurytų pūkų, vemia. Neramumą sukėlė apetito praradimas ilgesniam nei trijų dienų laikui. Ir vėl gi - ar tai buvo pastebėta pačioje pradžioje? Juk visi suaugę, kiauras dienas dirbame. Juk galėjome ir nepastebėti, kad būtent Lisutė atsisako maisto: kada beateitumė namo visi indeliai tušti. Elgesio pokyčio irgi nebuvo: aktyvi dominuojanti kačių praido katė: nustato savo taisykles ir vaiko dvi jaunesnes, jei tų taisyklių nesilaiko.
Papildyta:
QUOTE(fenddi @ 2016 06 30, 09:48)
Užjaučiu.
Aš pati užmigdžiau savo Diną (gal kas mus dar prisimins) kovo 22 d. operacijos metu.
Aš pati užmigdžiau savo Diną (gal kas mus dar prisimins) kovo 22 d. operacijos metu.
Užuojauta dėl Dinos... Laikykitės.