vitar, kastuve, geros žinios, gera skaityti. Ir toliau gerų patikrinimų jums.
remedy, linkim, kad kokteiliukas gerai suveiktų. Teisingai dėl padėkos, vyras sako kam man dibtinė šypsena. Bet yra daugybė žmonių ne dėl padėkos dirbančių. Tai jau pašalinis dalykas, kai gali padėkoji taip pat iš širdies.
NERA, kaip jūs. Taip laukiam žinių. Taip kolega (ne tik kolega, bet ir draugas) pabudėjo dvi naktis berods, kai vyras buvo reanimacijoj paskambindavo, klausdavo kaip jis, o ir taip sakydavo jei ko reiks skambink. Nebuvo man ką daryti kai reikėjo slaugymo ištisą parą po reanimacijos, sudarinėjau grafikus ir perleidau dalį kitiems. Pati negalėjau visą laiką dėl vaikų. Tai kiek galėjo padėjo mano mama, dieną vaikus žiūrėjo, tame tarpe dar darban važiuodavo atbudėti, naktį keitėmės, turėjom dvivietę palatą laisvą, nes infekcijų kontrolė. Kelias naktis brolis pabudėjo, kelias du draugai. Taip ir išsisukom kol sustiprėjo ir sulaukėm eilės reabilitacijai, bent pagalbos mygtuką galėjo paspausti, buteliuką pakelti atsigerti ir antelę šalia padėtą. Reabilitacijoj dar labiau stiprėjo, o ir socialinių įgūdžių mokino, kad ir lovoj apsiprausti, paduodavo dubenį ir pats, taip dirbo juk raumenėlis kiekvienas, kai didelių pastangų reikia ir darbas atliekamas didelis raumenims.
Gal kolegos ne, bet gal artimiausių daugiau norinčių pabūti yra. Pas mus negausiai noro. Šiaip atbyrėjo daug vyro draugų, jis nemėgėjas skambinti. Vienas žmogus pasakė, kad jei nori bendrauti žmogus, turi rodyti tai. Bet ar visada yra fizinių jėgų bendravimui, arba psichologinis nusiteikimas ne tas. Viena žinau, kad vis tik svarbu pasidomėjimas, tik ne visiems suprasti.
QUOTE(dvyne9 @ 2015 01 06, 11:36)
Ačiū, aš laikausi. Kolkas aiškių duomenų už ligos progresavimą nėra, kuo ir džiaugiuosi, kol galiu džiaugtis..Vakar mano daktarė dar aptarė mano PET rezultatus su radiologais, paskyrė dar KT vasario mėn. Panašu, kad spinduliai mane nudusins greičiau nei pati liga:)) Na, ką padarysi, reikia tai reikia, neaiškumų vis išlieka, reikia sekti..Vakar dar susileidau eilinę vakciną su interferonu, "persirgau gripu", gan bjauri savijauta. Na bet nieko, kad tik veiktų tą, ką reikia...
Jūsu vyro kolegos superiniai
Nors mano kolektyve irgi yra puikių žmonių, kurie net pasisiūlė už mane padirbti neatlygintinai, nors man šita idėja ir nelabai patinka, nesinori būti skolingai. Aš tai irgi darbe iš karto pasakiau kuo sergu, bet kažkada skaičiau straipsnį apie moterį, kurią išėdė iš darbo iš karto, vos tik pasakė, kad serga onkologine liga. Matyt pasirodė neperspektyvi darbuotoja...Todėl ir patariau žmogui, kad nepasakotų visko, nes ką gali žinoti, ant ko užsirausi, kartais atrodo, kad pažįstame žmogų, o pasirodo, kad yra priešingai.
Svarbu kontrolę skiria laiku. Lengvai sulaukti vasario, gal dar ką pasiūlys. Vyras per metus turėjo daug rentgenų, Kt, bet kai reikia tai reikia kas belieka.
QUOTE(Deganti @ 2015 01 10, 09:45)
REIKIA
Jei gydytoja nenuleidžia rankų ir Jūs nepasiduokit. Čia visos žino, kokia ta chemija, kaip baisu ir kaip sunku ištverti, bet tai vienintelė viltis, visos žolytės tik pagalbinės priemonės.
Brangi,
Šiandien besišypsanti, nuovargis kalba už jus, tiek metų gydymo. Bet juk ši chemija, kurią skiria gydytoja tikėdama jūsų pergale, dar viena galimybė remisijai. Išnaudokit tai ką skiria gydytojai, pasiekus remisiją vėl žoleles naudokit. Tikiu per kelias dienas ir nuotaika pasikeitė ir gydymu nusiteikėt. Tiesiog reikia iškęsti.
QUOTE(renaciute @ 2015 01 10, 13:31)
Aš ne prieš, bet skaitydama jūsų visų postus susidarius įspūdį kad pinigėlių reikia gydymui, vaistams, ir kartais nemažų. Tai gal tikslingiau juos pataupyti tam? Pavyzdžiui gal stacionare būnant lašinant chemiją toms pačioms sesutėms, kad skysčių nepagailėtų ar nuskausminamųjų. O gal dar reiks ir privačiai kreiptis jei komplikacija kokia ir greito reagavimo reikės? Ar aš nusišneku? Bijau pati klaidingai patarti, bet susidaro įspūdis kad kova su žnyplium kainuoja.
Taip kainuoja begalo daug kova energijos, sveikatos, finansų, vien dėl jų sumažėjimo. Tik norėjau pasakyti, kad nežinau kaip kitur, bet paprastai gydytojai skiria vaistus, skysčius ir kt lašinimui. Sesutės kažin ar savo nuožiūra jums lašins, kad ir dienos stacionare yra gydytojai ir paskyrimai, jei nepaskirta, nebent privačiai kas į namus samdosi.
Bent vyro atveju, jei prireikia kokių vaistų, būna telefonu bent atsiklausia gydytojo. Žinoma kitur kitaip gal.
QUOTE(loretaa36 @ 2015 01 10, 13:42)
As pati is siauliu gyditis kol kas i vilniu siunte....na ir as taip galvoju jog neprinesi ten ir beto pas ka tu pinigeliu perdaug yra
Bet vat teta mano saukia ant manes jog duok,gal bijo kad neziures nes vat mama palaidojom prie 2 menesius
...
Noriu paklausti kaip perskaiciau jog metus teks gyditi cia kaip?negali dirbti ir panasei ir hemijos daznos
Jei teta finansuoja puiku, jūsų teisė kaip panaudoti pinigus, prireiks. Bet šiaip kai vyras susirgo, mes taip pat klausinėjom, nuomonės vieningos, tas skyrius, kur dirba iš širdies, vokelių davimu tik sau bėdos pasidarysi. Mes neįsivaizdavom kas daroma tokiu atveju, bet esu tos nuomonės, kad santariškių hematologai labai suinteresuoti sėkmingu pacientų gydymu ir sveikimu, pati tuo įsitikinsite. Kaip ir Deganti atsidėkojam kai šventės, ir šiaip kartais, bet simboliškai, rankų darbo kepiniais ir pan.
Jūs diagnozės kaip suprantu nežinot tikslios, gydymo taip pat. Kiek truks ir koks jis gali pasakyti gydantis gydytojas. Viskas priklauso kaip organizmas reaguoja, kaip laiku gaunamos chemoterapijos.
Gydymas jei ir ilgas, Nesvarbu laikas, svarbu sėkmingas sveikimas. Visiems to linkime.
Bet nei kiek as nesmerkiu,nes tik js deka papuoliau anksciau,dar ta pacia savaite "suvede" su reumatologe.Viska atlikau per viena diena,o jei buciau per skupuma laukusi du menesius...manes cia jau butu nebebuve.... 
Jei Jums limfoma pasitvirtins teks gydytis beveik metus, kiekvieną kart nešit? O kuriam Jūs mieste? Na pvz. Kaune tai mėgėjai, bet aš labai prieš esu, tai ir nenešiau, draugė nešė - pagydė abi vienodai gerai 
Mano viena giminaitė davė 1000 kai šalino gimdą ir viską kas su ją surišta 
nemanau kad būtų blogiau išoperave už 200-500 ar nedavus, gal tas davimas tik dėl savo ramybės 
Kai mama gydėsi pirmą kartą, savo gydytojai dovanojo Sarmos pakvietimą. Gydytoja labai nenorėjo imti. Bijojo, kad vokely pinigai. Paėmė tik kai įsitikino, jog tai ne pinigai. Šįkart mama nutarė gydytojai nuvežti didelį naminės duonos kepalą, kurį iškeps mūsų giminaitė.
Ir kai prašo, kad ją sudeginti, nes ji jau nebetiki ir nebegali-aš sakau, kad tą minutę ji gali netikėti, bet aš tikėsiu už juos visus ir kovosiu iki pergalės.
