QUOTE(Angele @ 2015 01 05, 21:29)
dvyne9, kaip jūs? Kai kuriais atvejais tikrai geriau pasilaikyti, kiek skaityta temoje. Vyrui buvo kiek kitaip, žinojo, kad gulės ilgai ir gydymas ilgas, dirbt negalės, iškart pasakė, kuo serga ir ieškokit šventėms žmogaus. Bet labai palaiko šefas ir kolektyvas. Labai padėjo tada kai po reanimacijos reikėjo slaugyt, kelias naktis pabudėjo.
willlow buvo rašius, kad artimųjų nedaug, kartais daugiau padeda tolimesni. Nevisi artimi pasirodo tokie artimi, kaip norėtųsi.
Ačiū, aš laikausi. Kolkas aiškių duomenų už ligos progresavimą nėra, kuo ir džiaugiuosi, kol galiu džiaugtis..Vakar mano daktarė dar aptarė mano PET rezultatus su radiologais, paskyrė dar KT vasario mėn. Panašu, kad spinduliai mane nudusins greičiau nei pati liga:)) Na, ką padarysi, reikia tai reikia, neaiškumų vis išlieka, reikia sekti..Vakar dar susileidau eilinę vakciną su interferonu, "persirgau gripu", gan bjauri savijauta. Na bet nieko, kad tik veiktų tą, ką reikia...
Jūsu vyro kolegos superiniai
Nors mano kolektyve irgi yra puikių žmonių, kurie net pasisiūlė už mane padirbti neatlygintinai, nors man šita idėja ir nelabai patinka, nesinori būti skolingai. Aš tai irgi darbe iš karto pasakiau kuo sergu, bet kažkada skaičiau straipsnį apie moterį, kurią išėdė iš darbo iš karto, vos tik pasakė, kad serga onkologine liga. Matyt pasirodė neperspektyvi darbuotoja...Todėl ir patariau žmogui, kad nepasakotų visko, nes ką gali žinoti, ant ko užsirausi, kartais atrodo, kad pažįstame žmogų, o pasirodo, kad yra priešingai.