QUOTE(Angele @ 2014 12 19, 11:26)
Kaip jūs laikotės, kaip tyrimai?
Ačiū, Angele, laikausi vidutiniškai, nors paskutiniu metu,laukdama tyrimų, kasdien pagalvoju, kad bus su mano vaiku, kai manęs neliks, labai dar jis mažiukas...Bet savęs dar nelaidoju, dar reikia pažiūrėti, kaip viskas klostysis. Tyrimo atsakymo dar nežinau, turėtų būti antradienį arba rytoj, bet jaučiu, kad iki svencių nesidomėsiu. Vistiek dabar niekas nepuls gydyti, tai nors šventes praleisiu ramiau. Kol nežinau, tai vis dar nors kiek vilties turiu
Angele, jūsų postuose jaučiamas optimizmas, smagu skaityti, kaip ruošiatės Kalėdoms
Ida1, gerų atsakymų rytoj!
Nireglina, suprantama, kad siaubingai jaučiatės, artimiesiems gal net sunkaiu, nei pačiam ligoniui. Bet, nors tai be galo sunku, pabandykit mamos akivaizdoje atrodyti stipri ar bent jau nepalūžusi. Iš patirties žinau, kiek daug reiškia artimųjų elgesys, jūs galite mamai padėti sveikti savo stiprybe, tikėjimu. Ir pati sau padėsite, jei tikėsite. Tai, kad liga atsinaujino, dar nereiškia,kad viskas prarasta, o tik tai, kad laukia dar vienas sunkus etapas, kurį tiesiog turėsite praeiti. Laiku "pagavo" tą atsinaujinimą, gydymą jau gauna, viskas daroma, kas reikia. Tai ir laukit gerų rezultatų, kam dabar ta panika? Nežinau, kaip kitiems, bet man asmeniškai tai labiausiai patinka, kai mano artimieji elgiasi su manimi įprastai, dirba savo darbą, gyvena įprastinį gyvenimą, tiki, kad pasveiksiu ir nerodo perdaug emocijų, susijusių su mano liga. Tada ir man ramiau, net užmirštu kartais, kad sergu, ir galiu jaustis kaip anksčiau. O jei tik kas nors pradeda panikuoti dėl ko nors, tai oi, kaip negerai veikia...Geros mintys ir gera nuotaika gydo
Praleiskite kartu su Mama sventes, pasimėgaukite buvimu kartu, pasidžiaukite tuo, ką turite gero. Jei esante tikinti ( o gal net jei ir netikinti), nueikite į bažnyčią, paprašykite, kad Dievas atsiųstų stiprybės, kad padėtų išlipti iš tos duobės. Laikykitės ir padėkit mamai sveikti