QUOTE(Žalia Rūta @ 2014 11 17, 20:18)
Vat knygos sukelia man tokius dviprasmiskus jausmus. Skamba paradoksaliai, bet lieka maziau erdves interpetacijom, ka gali filmas ir geri aktoriai. Iki galo niekada negali buti tikras, o kaip yra is tiesu. Priesingai knygose tarsi kiekvienas piesa savo paveiksla, bet cia jau juodu ant balto parasyta, kad pvz.: akys zibejo matant apnuogintas prancuziskai nudzyrintas kojas
O ziurint filma daugiau spelioji, ar tas zvilgsnis jau yra TAS zvilgsnis? Kad ir sitam filme man dar sunku buvo suprasti ju jausmus, turbut, kad iki siol nesupratau, bet gal ir tokia mintis, kad dar cia tik tokia greita pradzia.. O viskas dar pries akis.
Ir man vis kyla klausimu - ar pirma skaityti knyga, ar pirma ziureti filma
Kol kas sprendimas labai paprastas - knygom nera kada
labai taikliai parasei..taip.. knyga atima sita malonuma..kitavertus..ji ir duoda daugiau nei tarkim filmas..filme bus ideta tik dalele to, kas yra knygose..tai vat cia is kurios puses paziuresi
as dazniausiai knygas skaitau po filmo...bet sisyk man gavosi atvirksciai..tiesa sakant, specialiai taip padariau
Dzeimiui Klere krito i aki is pirmo zvilgsnio..o pamilo jis ja jau tada, kai ji prie zidinio jam ranka tvarste..tada jis tipo suprato, kad myli..O Klere juto jam simpatija ir jau buvo ne karta nuziurejus, kad Dzeimis labai patrauklus vyras..bet meile jai veliau isiziebe..negaliu pasakyt tiksliai kada, bet neuzilgo ji jau pavydo scenas kels..tai manau, kad lova ja labai stipriai pastumejo prie meiles
Bet Klere labai ilgai nesake jam, kad myli, nors mylejo..