QUOTE(dmu @ 2015 01 14, 14:51)
taigi pačios mamos tokius žioplius išsirenka, o paskui piktinasi. Ką darysi, teks G įspėt (jei, žinoma, iki to daeis...), kad "su rimtais įsipareigojimais neprasidėtų"...
O klausimas: jei šeimynoje kilo konfliktas, kuris, kaip manau, gali eilinį kartą paveikt kalbos vystymąsi, tai ar geriau leist vaikui dalyvaut, kad "pratintųsi prie gyvenimo sunkumų", ar išsivest į ramią vietą ir ten su juo prabūt?
Vaikas neturetu girdeti gincu, kuriu jis nesupranta. is viso konfliktas vaikui ypac su kalbos bedom, panasu, kaip i daug triuksmo turincias mustynes be kumsciu. Tiesiog baisu.
Mes su vyru abu emocingi, danzai tiesiog pasakojam pakeltais balsais, sunus perklausia, ar mes pykstames
nors mes tiesiog kalbames pvz. apie koki nors nutikima, visai nepiktai.
DMU, manau, kad vaika reikia auginti, kad jis suvoktu atsakomybe, juk kazkur augdami tokie teciai buvo tiesiog nesusidure nei su tokiom pareigom uz kita, uz mazesni, nei su rupesciu, kad tavo nuosavas vaikas auga ir lanko darzeli, mokykla.
Manau tas anekdotas yra apie zmogu, kuris nelabai ir rupinasi, kaip seimoje auga vaikai, kokios ju bedos...
Jus esate visiska priesingybe..sprendziant is to, kad pasipiktinot, jog jums neteikiama info apie vaika, vien delto, kad jus ne mama
Gal Jusu vaikas nores tokio isipareigojimo, delto, kad uzauges su rupsetingu tevu, mama, jis pats nores toks buti savo seimoje
Nukrypstant, maniau, kad mano vyras neigia ir nenori zinoti vaiko bedu, bet paskui tik supratau, kad jam tiek skaudu, jog jis apie tai nekalba, o as kalbu ir verkiu...musu israiskos kardinaliai skirtingos