Vaikas nekalba 17 tema

stripulis, na bent as noriu kad tvarka butu, kad nereiktu pult uzsikabinus uz vaiko zaislu ar pan., as manau kiekvienas zmogus yra tvarkingas savaip, bet tvarka kazkoke turi buti.

Stripuli, drausmes kedute tai nereiskia, kad vaikas sedi prirakintas su elektra kedeje vienas kamabaryje. As sediu su ja ant keliu, apkabinusi, bet kai vaikas svaidosi daiktais ir yra isterikoje, delto, kad vien paemusi pedkelnes pati i ja ikrenta (as ju prievarta nemaunu, cia kitas reikalas vaikas is viso nenori rengtis rubu, net eidama i lauka) cia ne kalejmas ir ne pazeminimas, o apribojimas ir aopsaugiojimas, kad vaikas nesusizeistu pats nuo savo isterikos. As apsikabinusi sedziu ir kalbuosi, klausiu, ar daugiau nebesidauzys, ar nesimus, jei ji sako dar dauzysiuosi, tai sakau dar pasedim.
Tai ne lupimas ar statymas i kampa, tai vaiko raminimas apribojant destruktyvia veikla ir padejimas nusiraminti. ir tai veikia, ypac kai issisprende rengimosi su isterikomis problemos.
O kodel tai kalejmo priziuretojo pareigos, as nesupratau.

Jurgita, as maitinau 3,1 metu. Dukra po siai dienai uzsikisa rankas, prisiglaudzia, jai tai labai svarbu. Manau, kad vaikas iesko jaukumo, saugumo, tik drabuziu plesimas man keistas, jei jis jau seniai negauna pieno...nebent noras buti kudkeliu, kada gavo besalygiskai visa demesi

Mintį supratau ačiū.
Taip, kalbėjom su logopede. Susitarėm, kad kai vaikas nelanko darželio dėl ligos, bet jau sunkiai nebeserga, o stiprėja ar sveiksta, nuvešiu ją į užsiėmimus, kad nebūtų pertraukų ilgesnių. Nes tas pertraukas jinai ir įvardijo kaip pagrindinę kliūtį.


Karkikatūra, labai užjaučiu ir atsimenu save tavo vietoje. Aš net krūvą ligų įsitaisiau ir manau vien dėl to, ką reikėjo stipriai išgyventi. Čia kalbu ne apie dukrytės R savaime aišku Emocinių problemų būna ir dabar, bet su amžiumi tikrai viskas keičiasi, viskas tikrai tvarkosi. Stiprybės ir tikėjimo geriausiu

easter, labai dažnai taip jaučiuosi....O kada reikia praeiti dar visokias komisijas , PPT, DISC įsivertinti, neįgalumo - tada jaučiuosi kaip nuimta nuo kryžiaus, vos kojas pavelku....O vyras vis klausia - "nuo ko tu taip pavargsti"?

...kiekvieną dieną tai girdžiu
vat jis tai dirba....O čia? Argi darbas?
Trys vaikai, darželis, mokykla, būreliai, susirinkimai, šventės, gydytojai,ligos, pažymos, sanatorijos, visi buitiniai rūpesčiai - nuo rytmetinių pusryčių ruošimo iki vakarinio vaikų prausimo, dantų valymo ir pasakų skaitymo...Dar sumokėti komunalinius, nepamiršti pratęsti sutartį su CGates, nunešti vaiko mobiliaką į taisyklą, kito batus iš taisyklos paimti, trečiam pasiūti kostiumą vaidinimui...mama, klijų nebeturiu, rytojui projektą baigt...mama, skriestuvas sulūžo - ryt kontrolinis - mama už piniginės ir į kanceliarinę .....Ir ko čia pavargti? Ką, negalėjai dar kambario sutvarkyti? Dar gerai, kad į darbą neinu, ėjau kažkuriuo metu - namie buvo KATASTROFA, vaikai bliauna, vyras isterijoje.... ką čia sakyt, net nesugebėjo rasti darželio, į kurį vaikas eina - pavėlavo ir į darželį ir į darbą
Teko man mesti darbą ir suvaldyti chaosą namuose.

ar tai pagrįstas argumentas?....
Papildyta:







jerguteliau kaip man palengvejo

Asmeniškai man sunkiausia ne tiek tas fizinis krūvis - nuolatinis bėgimas, kiek psichologinis - kaip ir minėjot, pokalbiai su specialistais, biurokratizmas,popierizmas, cinizmas ir visoks kitoks ...izmas...informacijos, kurios nėra, rinkimas iš visur po trupinėlį......Vienokio ar kitokio sprendimo, nuo kurio priklausys vaiko ateitis, sveikata, psichologinė būsena, priėmimas....Tarkim dabar mažasis priešmokyklinėje...Kas toliau - mokykla, trišalė sutartis, ar dar koks kitas pasirinkimas?.... Toliau...nėra jokios info apie trišales sutartis- reikia apeiti visas rajono mokyklas, turėti varginančius pokalbius su direktorėmis, eiti aiškintis į PPT, skambintis į savivaldybę kalbėti su atsakingais specialistais , kol jau daugmaž išsiaiškini kas su kuom valgoma....O sunkiausia - priimti tinkamiausią optimaliausią geriausią sprendimą vaikui. Ir ta psichologinė našta, atsakomybė labai slegia - ar viską gerai darai, gal kitaip , o gal dar kitaip? Tie patys specialistai pataria kiekvienas kitaip, netgi priešingai vienas kitam...Tu gi turi priimti sprendimą....
Mano vyras rugsėjo mėn. paklaus, jei aplamai atsimins - ar kur nors mažasis eina ar ne?

Shantal, taigi cia ne darbas, cia mamos pareigos, tikrai nieko nedirbi ir pavargsti..cia Dievulio nasta skirta moteriai panesti ir ji veza pasikinkiusi meile...vyras nepaveza..nes neturi...mano vyras darzeli randa tik i bureli gali nuvesti mergina 5 metu tik su pedkelnem ir megztuku nes sijona pavargo nesioti kiseneje striukes (o mergina sijono po kombinezono kelnem nenori, nes nepatogu)

Kalbant apie mokyklas... Kokia mokykla rekomenduotumete pirmokui Vilniuje? Kitais metais eis tik i paruosiamaja, bet bandau jau dometis...idealu kur nors salia baltupiu, jaruzales, bet nebutinai, svarbu, kad vaikui butu gerai.
Raida jau praktiskai pasivijo bendraamzius, su logopedais dirbame, tikimes iki mokyklos issispres bedos, bet ka gali zinoti. Tai ir domiuosi kokios mokyklos butu draugiskesnes truputi kitokiem vaikam. Siuo metu yra dar likusi demesio koncentracijos beda ir pati kalba dar nepasivijusi bendraamziu.
Gal pasidalins vilnietes patirtimi..

Mano sunus eina i Jeruzales mokykla ir as labai patenkinta. Turi ir logopede, ir spec. pedagoge, ir psichologe, puikus mokytojai (maniskis 8tokas), labai rupestinga direktores pavaduotoja, beje turi ir pedagogo padejeja vaikams, kuriems jos reikia ir skirta PPT.
Kiek zinau jie turi ir paruosiamaja grupe mokykloje.

na tai meskit tuos savo senius, kas per bėdos?..

Aš, va, džiaugiuosi sugrįžusiu ir sustiprėjusiu emociniu ryšiu su vaiku. Buvo kažkur dingęs - kai jam buvo dar kažkur nuo metų iki dvejų, tai laukdavo grįžtant, bėgdavo pasitikt, vėliau - nustojo. Dabar nebevengia ir kartu pabūt, pažaist, pakonstruot... Tik labai jau sunku jam atsitraukt nuo veiklos vakarais, kai reikia eit gult - vos ne iki isterijų daeina, kai reikia sudėti į vietas visus žaislus. Bet kuriuo atveju, šioks toks progresas yra - bent jau į klausimus pradėjo atsakyt ne kaip robotas, o lyg ir savo nuožiūra. Laukiam, kada pradės ir klausinėt.

Vienas pažįstamas pasiūlė juokais padaryt G analizę pagal Jovian. Aišku, ten galima ir sprandą nusisukt tarp tų raganinių de parapsichologinių peripetijų, bet gana nuostabiai atitiko jo tipas... Galgi turim potencialų pasaulio keitėją...

O dėl mokyklos - ir mums būtų įdomu, kurgi Vilniuje būtų galima rast tokią mokyklą, o dar geriau - ir mokytoją, kur mokėtų dirbt su tokio tipo vaikais...

Paantrinsiu Alchemie: vaikui tai visiškai natūralu ir svarbu.
Nieko nereikia daryti, reikia tik pasikalbėti su vaiku, kad nedera plėšti žmogaus drabužius ir bla bla bla... Užtenka tik stipriai prisiglausti. 5-metis jau gali tai suprasti.

Prie to pačio, ką dabar šnekam :

http://ihappymama.ru/kodeks-roditelej/

jei yra nesuprantančių rusiškai, išversiu

Alchemie, viena yra laikyti vaiką, kad nesusižalotų, kita, išsiųsti jį ant drausmės kėdutės. Aš tada tavo vietoj tiesiog taip keistai tos kėdės nevadinčiau. Nes man iškart - va, blogai elgėsi kalėjime, tai išsiunčiau į karcerį Va prie ko tas kalėjimo prižiūrėtojas...
Papildyta:

tokiu atveju viskas labai paprasta. Jei vaikui su jumis dar nenutrūkęs ryšys dėl kokių nors bausmių ar griežtų liepimų ar riksmų, prieš kiekvieną miegą tiesiog einate abu ir tvarkotės, padarote iš to didelę šventę - lenktynes, kas pirmas sudės žaisliukus į vietas. Galima žaisliukus guldyti miegelio, galima tiesiog dėti juos į vietas, šitą aš - šitą tu, šitą aš - šitą tu, nepastebėsit, kaip vaikas ims norėti su jumis šitaip praleisti laiką. Ir namuose bus tvarka, gal net ne kažkokia, o visai nieko. Visą naktį
o dėl žaislų kliuvinėjimo, galbūt galima paskirti vaikui vietą, kurioje jis galėtų tuos žaislus drabstyti, o jūs nekliuvinėtumėt?
taip sakant, ar vaikas pas jus turi SAVO erdvę, į kurią niekas nesikiša, ir neliepia TUČTUOJAU susitvarkyti, nes visiems kliūva po kojomis tai, ką jis daro?
Papildyta:
dar galima po truputį mokinti susitvarkyti po kiekvienos paskiros veiklos, pvz. padėliojo kaladėles, baigė, susidėjo ir tada gali pradėti žaisti su mašinomis, bet juk kartais būna, kad iš tų kaladėlių išstojo koks statinys, kurio visai nesinori griauti...

tai tam reikėtų, kad vaikas turėtų tam tikrą vietą, kurioje galėtų tuos statinius ir ilgesnį laiką palaikyt (ar kažką kito).

šiaip... kaip sakau, pas mus maždaug netvarkinga, tačiau - žaislai savo vietas turi, dėžėse, ir mažoji įpratus po kiekvienos paskiros veiklos susimest juos į dėžes ir pradėt kažką kito (jai šeši). visa tai pasiekta be jokių ten grasinimų ar pan... yra man tekę visai netyčia užmint kažką, ką paliko ant grindų vidury kambario, ir sugadint - tai ir yra va tokia va pasekmė netvarkingumo, o ne bausmė, - kai žmogus darosi išvadas, tai - kas brangu, turi būti saugiai.

tiesiog, dažniausiai tvarkydavomės abi, kol žiūriu, kad jau ir be mano pagalbos dažniausiai kažką kažkur susideda.

turbūt pačiai malonu, kad kitą kartą žaidžiant iškart žinos, ką iš kur pasiimti, dar būna, pasimeta kokia detalė, tada sakau, susitvarkykim, ir surasime, kai nepadedi į vietą, paskui nerandi...

tai kai pamečiau pati savo raktus kažkur, dukra iškart - mama, susitvarkykim, ir rasi susitvarkiau ir radau

na, čia tiesiog taip, kai esi savo vaikui lygus, o ne koks prievaizdas, nurodinėjantis iš viršaus, kad vaikas turi gyventi taip, kaip NORISI tau, o ne kad turime SUGYVENTI ir pagal tai kažkiek VISI koreguoti savo norus...