Mikročipas yra, atpažįsta ir be nuotraukos
Maniškiai be nuotraukų Mikročipas yra, atpažįsta ir be nuotraukos
Mikročipas yra, atpažįsta ir be nuotraukos QUOTE(Jolleee @ 2015 01 02, 14:30)
pastebėjau,kad Taigos veterinaras ne toks tinginys
man įrašė tik rudas,nors gi yr ir balto,o uodega juoda beveik 
vasaros be purvo arba žiema normali,kad pašalę būtų...nes mano drambliui reik kojas valyt
Papildyta:
QUOTE(linamog @ 2015 01 02, 13:49)
As turiu toki rusiska skystimeli Cistotelo, apie 12lt mokejau, puikiai nunaikino karpa nuo pedos tarpupirstyje, uzteko poros patepimu. Bet suni reikia saugot nuo laizymo, nes jauciasi nezymus dilgsejimas.
netiks,nes niekaip nenusaugosiu,kad nesilaižytų.Karpa ant kojos viršaus,labai laižymui patogioj vietoj
žadu homeopatinius žirniukus pirkt,vargo su jais daug ir ilgai, bet efektas yra.Tik galvoju,kad reiks tikriausiai vandeny tirpint ponaičiui
...bet šiandien jau tingiu važiuot iki centro,nukelsiu šitai kitam savaitgaliui... 
QUOTE(Agnnyte @ 2015 01 02, 13:51)
Taigą ir be nuotraukos pažįsta.. Foto šiaip sau, dėl paso gražumo QUOTE(lututė @ 2015 01 02, 13:55)
pastebėjau,kad Taigos veterinaras ne toks tinginys man įrašė tik rudas,nors gi yr ir balto,o uodega juoda beveik
Čia kitokia situacija man įrašė tik rudas,nors gi yr ir balto,o uodega juoda beveik Davė pačiai užpildyti Taigos duomenis QUOTE(Jolleee @ 2015 01 02, 17:19)
aaaa,štai kur šuo pakastas
QUOTE(lututė @ 2015 01 02, 14:55)
vasaros be purvo arba žiema normali,kad pašalę būtų...nes mano drambliui reik kojas valyt
Drambliui tai tik kojas, o mūsų mazgę tai reik visą maudyt po pasivaikščiojimo
, nes tik viršugalvis ir nugara lieka švarūs
QUOTE(rim @ 2015 01 02, 17:34)
Drambliui tai tik kojas, o mūsų mazgę tai reik visą maudyt po pasivaikščiojimo , nes tik viršugalvis ir nugara lieka švarūs
, nes tik viršugalvis ir nugara lieka švarūspapilvę dar su drėgnu skuduru prabraukiu,bet ne visada reik
bet trumpakojams toks oras-ragas... 
ojei jau oreliai... žada lyg ryt vėl šaltuko. su tuo šuns valymu tai tas pats... Torino kaip ir aukštas, bet kailis ilgas - visas išsimaknoja, kaliukė va pliusas - trumpo plauko ir ilgom kojom
Aš gal prie tinginių bet nešu į vonią kiekvieną kart. Prie durų guli šunų rankšluostis, pravalau papilvę, kojas. Kažkiek to purvo lieka, bet išbyra jis. Va tik grindys amžiais smėliuko turi. Nu bet man katorga būtų tą šunį į antrą aukštą užnešti, tada prausti, tada vėl šlapią džiovinti, kailis gi ne trumpas.
pas mus pase kažkaip irgi fotkė neįklijuota...
šiandien užsikrapščiau namie, apie penkta galvoju reik išeit su šuniu. Uždėjau jam liemenę, sau, ir išėjom žinokit toks bjaurus oras, kad net kaimynų šunys nelindo iš būdų, kad mus aplotų o mes už pusantro kilometro turim parduotuvę, tai einam į ją ko nors pirkti. Nes man labai neįdomu šeip sau kažkur vaikščiot. Ypač tamsoj Gerai kažkuri sakėt, kad tas prožektorius ant galvos gėris, reikia ir man jo. Rankos laisvos būtų.
Kad ir bjauriai purškia lietus, bet nešalta, tai nepaisant tamsos sakyčiau visai nieko oras Nu neskaitant ir to, kad dabar žiema ir turėtų būti balta balta kur dairais.... Nu pvz. pavasariui ankstyvam toks oras nieko būtų visai
Aš gal prie tinginių bet nešu į vonią kiekvieną kart. Prie durų guli šunų rankšluostis, pravalau papilvę, kojas. Kažkiek to purvo lieka, bet išbyra jis. Va tik grindys amžiais smėliuko turi. Nu bet man katorga būtų tą šunį į antrą aukštą užnešti, tada prausti, tada vėl šlapią džiovinti, kailis gi ne trumpas.
pas mus pase kažkaip irgi fotkė neįklijuota...
šiandien užsikrapščiau namie, apie penkta galvoju reik išeit su šuniu. Uždėjau jam liemenę, sau, ir išėjom
žinokit toks bjaurus oras, kad net kaimynų šunys nelindo iš būdų, kad mus aplotų o mes už pusantro kilometro turim parduotuvę, tai einam į ją ko nors pirkti. Nes man labai neįdomu šeip sau kažkur vaikščiot. Ypač tamsoj Gerai kažkuri sakėt, kad tas prožektorius ant galvos gėris, reikia ir man jo. Rankos laisvos būtų. Kad ir bjauriai purškia lietus, bet nešalta, tai nepaisant tamsos sakyčiau visai nieko oras
Nu neskaitant ir to, kad dabar žiema ir turėtų būti balta balta kur dairais.... Nu pvz. pavasariui ankstyvam toks oras nieko būtų visai
QUOTE(Gorada @ 2015 01 03, 18:49)
su tuo šuns valymu tai tas pats... Torino kaip ir aukštas, bet kailis ilgas - visas išsimaknoja, kaliukė va pliusas - trumpo plauko ir ilgom kojom
Aš gal prie tinginių bet nešu į vonią kiekvieną kart. Prie durų guli šunų rankšluostis, pravalau papilvę, kojas. Kažkiek to purvo lieka, bet išbyra jis.
Aš gal prie tinginių bet nešu į vonią kiekvieną kart. Prie durų guli šunų rankšluostis, pravalau papilvę, kojas. Kažkiek to purvo lieka, bet išbyra jis.
Maniškės laibakojės ilgakojės
Tai buvau įsitikinus, kad jų tik kojos gali išsimozoti Ir kaip buvo keista vakar pamatyt Ordos papilvę visą juodą nuo purvo 
Tingėjau jau nešt vonion, tai tik su šlapiu skudurėliu išvaliau. Bet man kas keisčiausia, kad Borzos (gal net keliais mm žemesnės už Ordą) papilvė buvo visiškai švari Laksto abi daugmaž vienodai. Nieko nesupratau 
QUOTE(Gorada @ 2015 01 03, 18:49)
pas mus pase kažkaip irgi fotkė neįklijuota...
Maniškių pasai irgi be foto.
QUOTE(Vobla @ 2014 12 30, 08:47)
zmonems tai labai baisiai atrodo, kai ji dantis siepia. visa nosi suraukia ir iskisa iltis. be jokios agesijos, tik is nepatogumo. mano mama niekaip negali iprasti- jai labai nejauku kai i svecius atvaziuoja. vaiksto jai is paskos visa issisiepus kaip kokia ciupakabra...
įsivaizduoju.Su visom praėjusiom šventėm Jus visas ir augintinius
dar šiemet nesirodėm
Tūzo kojos ilgėja kaip pas stirniuką
bet ar aš kad matau jį kasdien, atrodo sustojo vietoj 16tą dieną bus 4 mėn, o jis terpriaugo tik 2 kilus;)patarė kikoj pardavėja pirkt šitą maistelį kaip gerą, tai jį ir imu. Labai skaniai ėda.
šiandien kikoj buvo 30 proc. nuolaida, o atsiskaitant kortele, dar plius 20proc., tai užsipirkau
Sveikos merginos/ moterys (nelygu kuo kuri save laikote )
einu per temas, ir mano galva ši lyg ir tinkamiausia tai situacijai, kuri prieš beveik 3 mėnesius susiklostė pas mane. Jei visgi ne čia pataikiau, iš kart atsiprašau, bet mėginu laimę
Taigi viskas prasidėjo turbūt nuo to, kad mano sugyventinis, antra pusė, užsimanė šuniuko. Kadangi daug lėšų veisliniui su dokumentais gyvūnui skirti negalėjome, o imti iš tų "ale su dokumentais" bijojau, kad paskui mutantas neužaugtų, užsispyriau, kad priglaustumėm kokį vieną nelaimėlį iš prieglaudos. Buvom Lesėje, ieškojom per skelbimus, bet mano draugui labai rūpėjo šuns išvaizda (norėjo panašaus į lapę), o aš, prieš tai daugumoj laikiusi katinus, jau žinojau, kad to grožio ilgainiui nebematai...
Žodžiu jis surado skelbimą, kad vienoje sodyboje yra priklydusi kalaitė. Ieškomi šeimininkai. Taigi mes nuvažiavome, ir vienas kitą drąsindami ją pasiėmėme, nors abejonių tikrai buvo tiek jam tiek man. Lengva nebuvo. Pirmą dieną ir kitą rytą ji urzgė, grasinosi kąsti. Tokia, iš kūno kalbos nesuprasi, kas ten jai galvoj darosi. Esmė ta, kad moteris, tos sodybos gyventoja sakė- ji moterų neprisileidžia, o su vyrais žaidžia. Bet man aišku juk neužtenka įspėjimo. Turiu pati įsitikinti ir tai tik gal po 100-ojo karto galbūt tik dašus...
Atrodė ji tragiškai- vienas didelis kaltūnas, nenusakomos spalvos, plius dar išsivoliojusi kažkokiuose augaluose, kad nuo jos sėklytės byrėjo gal dvi savaites. Aš visai patrakau, nes namai apsijaukė, kvapas baisus, bet susikaupiau, nes buvau anksčiau priglaudusi katinų iš gatvės, tai jau žinojau kokios būna pirmos dienos.
Kažkur po mėnesio ji lyg ir prijuko. Draugas kaltūnus iškarpė gabalais. Išmaudėm. Kibiai iškrito, jau pasidarė panaši į šuniuką. Pradėjo žaisti, be problemų lipo į mašiną, jai ten net visai patiko.
Viskas būtų lyg ir gerai, tačiau po viešnagės pas gimines, kur gyvena dar du šunys, ji mane baisiai aplojo mašinoje ir grasinosi įkasti. (Lindau ją glostyti, ir kai švelniai timptelėjau iš pūkų šone ji kažkaip keistai pažiūrėjo ir puolė). Buvo priimtas sprendimas ją vežtis kartu po mėnesio gyvenimo, nors aš tam labai priešinausi. Po savaitės vėl viskas susinormalizavo. Aišku, ji kažkaip keistai nelabai džiaugiasi kai grįžtu namo, lyg prisibijo, ar privengia manęs. Dažnai nervingai žiovauja. Aš nežinau. Kadangi ji bijo mano rankų (tą pastebėjau pirmomis dienomis), o per Kalėdas dar sužinojau, kad ir kojų, tai stengiuosi visad nesukelti dviprasmiškų situacijų. Nesu jai trenkusi ar kitaip sudavusi net per šikną, nes nebuvo reikalo, bet neslėpsiu, kai užpuolė taip netikėtai, tikrai norėjau jai gerai vožti.
Per Kalėdas ją jis vėl nusivežė pas gimines ten pat. Tada jau ją ištiko kitoks priepuolis. Kai bandžiau švelniai užkišti koją prie jos krūtinės (ji haskio dydžio ir išvaizdos tai nemažiukė) ji šoko man kąsti, grybžtelėjo už šlaunies ir ties blauzda. Aplojo piktai. Nors judėjau lėtai, jai vis tiek kažkas toj galvelėj susijaukė. tada labai išsigandau, ir nors jo motina šaukė "mušk tu ją mušk, parodyk kas čia šeimininkas" nemušiau. Jaučiau kad geriau nemušti.
Kad susidarytų aiškesnis vaizdas- namie ji yra tobulas šuo, tik šaltokas toks. Paklusni, greitai mokosi, neloja, tik kartais kai jau mato skanėstą, o vis neduodi tada nedrąsiai suloja. Neurzgia, nešiepia dantų, tik kai netikėtai paglostau gulinčią, dar būna, kad krūpteli. Kai draugas pikčiau subara, yra buvę kad apsisisioja. Iš esmės, tai jei nebūtų šių dviejų nutikimų susijusių su išvykomis, sakyčiau- mums pasisekė kaip akloms vištoms. Bet deja yra kitaip. Šeštadienį susitariau su dresuotoju. Noriu parodyti specialistui.
Ji nemaža, baisoka dėl svetimų vaikų. Nežinau iš esmės kas jai gali užeiti svetimoje aplinkoje. Namie, ar lauke aš jos nebijau, o va išvykų pradėjau bijoti. Esu gan judrus žmogus, ir labai norėjau šuns kompanjono, su kuriuo keliauti galėčiau. Dabar ėmiau bijoti, kad šiam mano norui nelemta išsipildyti.
Buvo minčių šunį atiduoti profesionalams, bet stebint elgesį jokių agresijos apraiškų savoje aplinkoje nepastebėjau. Ji tik inkščia kai paliekama viena, ar kniurksi kai voliojasi ir rąžosi.
Kaip suprantu čia esančios esate priglaudusios šunis. Kokios jūsų nuomonės? Ką aš negerai darau? Gal pati per šaltai elgiuosi su ja? Po kiekvieno jos išpuolio beveik savaitę ją ignoruodavau. Mačiau, kad ji tai labai jautė, inkšdavo, bet ir aš jos bijojau ir ji. Suvokiu, kad tai yra labai blogai, bet ir man tai mokykla tokia, kad ohoho...
Būsiu dėkinga už nuomones.
)einu per temas, ir mano galva ši lyg ir tinkamiausia tai situacijai, kuri prieš beveik 3 mėnesius susiklostė pas mane. Jei visgi ne čia pataikiau, iš kart atsiprašau, bet mėginu laimę
Taigi viskas prasidėjo turbūt nuo to, kad mano sugyventinis, antra pusė, užsimanė šuniuko. Kadangi daug lėšų veisliniui su dokumentais gyvūnui skirti negalėjome, o imti iš tų "ale su dokumentais" bijojau, kad paskui mutantas neužaugtų, užsispyriau, kad priglaustumėm kokį vieną nelaimėlį iš prieglaudos. Buvom Lesėje, ieškojom per skelbimus, bet mano draugui labai rūpėjo šuns išvaizda (norėjo panašaus į lapę), o aš, prieš tai daugumoj laikiusi katinus, jau žinojau, kad to grožio ilgainiui nebematai...
Žodžiu jis surado skelbimą, kad vienoje sodyboje yra priklydusi kalaitė. Ieškomi šeimininkai. Taigi mes nuvažiavome, ir vienas kitą drąsindami ją pasiėmėme, nors abejonių tikrai buvo tiek jam tiek man. Lengva nebuvo. Pirmą dieną ir kitą rytą ji urzgė, grasinosi kąsti. Tokia, iš kūno kalbos nesuprasi, kas ten jai galvoj darosi. Esmė ta, kad moteris, tos sodybos gyventoja sakė- ji moterų neprisileidžia, o su vyrais žaidžia. Bet man aišku juk neužtenka įspėjimo. Turiu pati įsitikinti ir tai tik gal po 100-ojo karto galbūt tik dašus...
Atrodė ji tragiškai- vienas didelis kaltūnas, nenusakomos spalvos, plius dar išsivoliojusi kažkokiuose augaluose, kad nuo jos sėklytės byrėjo gal dvi savaites. Aš visai patrakau, nes namai apsijaukė, kvapas baisus, bet susikaupiau, nes buvau anksčiau priglaudusi katinų iš gatvės, tai jau žinojau kokios būna pirmos dienos.
Kažkur po mėnesio ji lyg ir prijuko. Draugas kaltūnus iškarpė gabalais. Išmaudėm. Kibiai iškrito, jau pasidarė panaši į šuniuką. Pradėjo žaisti, be problemų lipo į mašiną, jai ten net visai patiko.
Viskas būtų lyg ir gerai, tačiau po viešnagės pas gimines, kur gyvena dar du šunys, ji mane baisiai aplojo mašinoje ir grasinosi įkasti. (Lindau ją glostyti, ir kai švelniai timptelėjau iš pūkų šone ji kažkaip keistai pažiūrėjo ir puolė). Buvo priimtas sprendimas ją vežtis kartu po mėnesio gyvenimo, nors aš tam labai priešinausi. Po savaitės vėl viskas susinormalizavo. Aišku, ji kažkaip keistai nelabai džiaugiasi kai grįžtu namo, lyg prisibijo, ar privengia manęs. Dažnai nervingai žiovauja. Aš nežinau. Kadangi ji bijo mano rankų (tą pastebėjau pirmomis dienomis), o per Kalėdas dar sužinojau, kad ir kojų, tai stengiuosi visad nesukelti dviprasmiškų situacijų. Nesu jai trenkusi ar kitaip sudavusi net per šikną, nes nebuvo reikalo, bet neslėpsiu, kai užpuolė taip netikėtai, tikrai norėjau jai gerai vožti.
Per Kalėdas ją jis vėl nusivežė pas gimines ten pat. Tada jau ją ištiko kitoks priepuolis. Kai bandžiau švelniai užkišti koją prie jos krūtinės (ji haskio dydžio ir išvaizdos tai nemažiukė) ji šoko man kąsti, grybžtelėjo už šlaunies ir ties blauzda. Aplojo piktai. Nors judėjau lėtai, jai vis tiek kažkas toj galvelėj susijaukė. tada labai išsigandau, ir nors jo motina šaukė "mušk tu ją mušk, parodyk kas čia šeimininkas" nemušiau. Jaučiau kad geriau nemušti.
Kad susidarytų aiškesnis vaizdas- namie ji yra tobulas šuo, tik šaltokas toks. Paklusni, greitai mokosi, neloja, tik kartais kai jau mato skanėstą, o vis neduodi tada nedrąsiai suloja. Neurzgia, nešiepia dantų, tik kai netikėtai paglostau gulinčią, dar būna, kad krūpteli. Kai draugas pikčiau subara, yra buvę kad apsisisioja. Iš esmės, tai jei nebūtų šių dviejų nutikimų susijusių su išvykomis, sakyčiau- mums pasisekė kaip akloms vištoms. Bet deja yra kitaip. Šeštadienį susitariau su dresuotoju. Noriu parodyti specialistui.
Ji nemaža, baisoka dėl svetimų vaikų. Nežinau iš esmės kas jai gali užeiti svetimoje aplinkoje. Namie, ar lauke aš jos nebijau, o va išvykų pradėjau bijoti. Esu gan judrus žmogus, ir labai norėjau šuns kompanjono, su kuriuo keliauti galėčiau. Dabar ėmiau bijoti, kad šiam mano norui nelemta išsipildyti.
Buvo minčių šunį atiduoti profesionalams, bet stebint elgesį jokių agresijos apraiškų savoje aplinkoje nepastebėjau. Ji tik inkščia kai paliekama viena, ar kniurksi kai voliojasi ir rąžosi.
Kaip suprantu čia esančios esate priglaudusios šunis. Kokios jūsų nuomonės? Ką aš negerai darau? Gal pati per šaltai elgiuosi su ja? Po kiekvieno jos išpuolio beveik savaitę ją ignoruodavau. Mačiau, kad ji tai labai jautė, inkšdavo, bet ir aš jos bijojau ir ji. Suvokiu, kad tai yra labai blogai, bet ir man tai mokykla tokia, kad ohoho...
Būsiu dėkinga už nuomones.
QUOTE(Sahrazad @ 2015 01 05, 15:25)
Būsiu dėkinga už nuomones.
Panašu į tai, kad Jūs pati jaučiatės ne itin stabiliai. Ir šuo, panašu, tą jaučia. Kandimas ir piktas urzgimas neturėtų būti toleruojamas. Bet... kai yra bailus šuo, labai paprasta viską sugadinti šunį auklėjant griežtai.
Aš asmeniškai siūlau tikrai nežaisti nei savo sveikata, nei nervais ir kreiptis į gerus dresuotojus. Ne tam, kad "atiduoti", o tam, kad dirbtumėt kartu. Tiek Jūs, tiek Jūsų antroji pusė. Tokia įtampa namuose nėra gerai nė vienam. Turit būti stabilūs - šunims reikia stabilaus vado su aiškiomis taisyklėmis. O dresūra internetu jokios naudos neduos. Juo labiau, jei šuo bailus, o tas bailumas, galimai, virsta agresija žmogui.
QUOTE(Agnnyte @ 2015 01 05, 16:42)
Panašu į tai, kad Jūs pati jaučiatės ne itin stabiliai. Ir šuo, panašu, tą jaučia. Kandimas ir piktas urzgimas neturėtų būti toleruojamas. Bet... kai yra bailus šuo, labai paprasta viską sugadinti šunį auklėjant griežtai.
Aš asmeniškai siūlau tikrai nežaisti nei savo sveikata, nei nervais ir kreiptis į gerus dresuotojus. Ne tam, kad "atiduoti", o tam, kad dirbtumėt kartu. Tiek Jūs, tiek Jūsų antroji pusė. Tokia įtampa namuose nėra gerai nė vienam. Turit būti stabilūs - šunims reikia stabilaus vado su aiškiomis taisyklėmis. O dresūra internetu jokios naudos neduos. Juo labiau, jei šuo bailus, o tas bailumas, galimai, virsta agresija žmogui.
Aš asmeniškai siūlau tikrai nežaisti nei savo sveikata, nei nervais ir kreiptis į gerus dresuotojus. Ne tam, kad "atiduoti", o tam, kad dirbtumėt kartu. Tiek Jūs, tiek Jūsų antroji pusė. Tokia įtampa namuose nėra gerai nė vienam. Turit būti stabilūs - šunims reikia stabilaus vado su aiškiomis taisyklėmis. O dresūra internetu jokios naudos neduos. Juo labiau, jei šuo bailus, o tas bailumas, galimai, virsta agresija žmogui.
Ačiū.
Va užsirašiau į pirmą apžiūrą pas dresuotoją. Sako jis neblogas, gavau numerį iš draugės kuri pas jį leidžia savo šunį. Žiūrėsim kaip seksis. Tikiuosi užteks man stiprybės, nes tikrai puikiai suvokiu, kad ir iš manęs eina nemažai nestabilumo šuniui, kaip ir minėjot. Tikrai, neneigsiu, tai nebuvo pats protingiausias sprendimas gyvenime, tačiau dabar yra kaip yra ir reikia su tuo susigyventi.
