Labas visoms!
FB nesu, čia seniai rašiau, nes skiriu daugiau dėmesio sau ir nebeturiu laiko. Stengiuosi visur dalyvauti, išvažiuoti iš namų (nors ir su Marku visur), nebežiūriu nei tv, nei internete nebeskaitau nesąmonių, nes visai užkirmyjusi buvau. Tik per kompiuterio ekraną ir žinias matydavau, kas aplink dedasi.
Ir stogas važiavo, visokios negatyvios mintys lindo, niekaip gimdymo negalėjau pamiršti. Dabar geriau, kai nebeapsiriboju tik namais.
Jau nebemaitinu pati nuo 7mėn. Valgo Markas tris kartus per dieną mišinį, vieną kartą grūdų košę, vieną kartą daržovienę su kalakutiena/veršiena, duodu obuolių ir morkų sulčių ir dar kažką skanaus gauna, pvz.: baronkytę, obuolį. Kai nutraukiau maitinimą savo pienu, nuo tos pat minutės nusprendžiau, kad naktį irgi nebemaitinsiu, nesikelsiu gaminti mišinio. Na ir viskas puikiai pavyko.
Ir nebuvo jam kažkokio šoko, nereikėjo supti visą naktį, raminti, nedaviau jam atsibudus ir viskas, kažkaip toliau užmigo. Dabar suverkia gal kartą per naktį, duodu čiulptuką ir toliau miega.
Nei vandens, nei mišinio nereikia. Išmiega nuo 22h iki 8h ryto. Pagaliau į žmogų tampu panaši ir galiu pasakyti, kad išsimiegu.
Markas dar nesėdi, bet šliaužioja po visus namus. Tiesa, kojytėmis nesispiria, bet rankomis prisitraukinėja. Stotis irgi nebando. Kažkokių aiškių žodžių nesako, bet labai gražiai kalba, dainuoja, burzgia visaip.
Turi 4 dantukus. Dar nesveria 8kg, ūgis 70cm, dar telpam ir visur važinėjam su lopšiu.
Buvo nuropojęs nuo lovos ant tiesiai ant kaktos, per mano kvailumą, bet ačiū Dievui patikrinome ir nieko nenutiko. Šiaip dar nesirgo nė karto, pfu pfu pfu.
Einam į baseiną, kūdikių gimnastiką ir Yamaha Robio pamokėles. Nežinau, kiek Markui viskas patinka, bet man čia didžiausias gėris, kad galiu pasipuošti, išsiruošti, išvažiuoti iš namų.
Na ir šiaip tikiu, kad viskas į naudą.
Šiaip Markas labai ramus, labai geras vaikas, moka savimi užsiimti, visada savarankiškai užmiega, tik, kad labai jautrus ir bailiukas. Bijo, jei kas garsiau šneka, juokiasi, jei kas garsiai nukrenta pradeda verkti, dažnai bijo, nesiduoda, kad kiti paimtų ant rankų, nori, kad tik aš jį nešiočiau.
Tai tikiuosi, kad tos muzikos pamokėlės padės jam bent jau nebebūti tokiam jautriam garsams.
Tik dabar turbūt pradėjau jausti motinystės džiaugsmą, ir supratau, kad labai labai myliu Markutį. Norisi suspaust, suvalgyt jį iš tos meilės.
Anksčiau viskas buvo labai juoda...
Paskaičiau, kiek daug šaunuolių sėdi, stovi, eina vedami, kiek dantukų turi.
Sveikinu, džiaugiuosi dėl jūsų!