Nėštumo planavimas po abrazijos, persileidimo

Labas

Ir aš jungiuosi į Jūsų būrį...
Prieš kiek daugiau nei 2 savaites ir mūsų šeimai teko išgirsti, kad vaikelio širdelė nebeplaka. Ėjo jau 18a nėštumo savaitė.
Kai nuvažiavau pas gydytoją dėl prasidėjusio tepliojimo, paaiškėjo, kad jau kokios 7-10 dienų, kaip vaikelis manyje buvo be gyvybės ženklų. Tačiau visą tą laiką aš nejaučiau jokių blogų simptomų, jokių skausmų ar požymių, kad kažkas negerai, nebuvo. Pati irgi niekuo nesirgau, jokių kitokių neigiamų dalykų gyvenime nevyko...Prasidėjęs tepliojimas jau tebuvo pasekmė to, kas įvyko ir organizmo valymosi ženklas.
Gavau siuntimą kitai dienai į ligininę, tačiau jau naktį su sarėminiais skausmai išvažiavau į Santariškių klinikas - procesas prasisdėjo savaime. Ligoninėje gavau dar ir vaistų ir po kelių valandų sarėmiavimo gimė vaikelis... Tačiau placenta niekaip neatsidalino ir nepasišalino, kraujavimas nesiliovė, todėl dar ir abraziją padarė. Vakare iš ligoninės grįžau namo. Namuose praleidau 2 sav. (be kalbų tokiam laikui šeimos gydytoja davė nedarbingumą), beveik netepliojo, tik kiek tempė šoną. Po kokių 10 dienų pasitikrinus pas ginę paaiškėjo, kad gimda vis dar iki galo neišsivalė (buvo užspazmavęs kaklelis), o po pakrapštymo vėl pasirodė kiek kraujingų išskyrų, kas reiškė, kad valymosi procesas vyko toliau. Bet dar ir dabar vis pateplioja ir mano gydytojas prognozuoja, kad iki kitų mmm taip ir teplios...
Po poros savaičių gavom histologinio tyrimo atsakymą. Chrorioninėje plokštėje, virkštelėje ir dangaluose uždegiminės infekcijos nėra, vaisius (berniukas...) 48 g. svorio, 14 cm. ilgio, be matomų išorinių ir vidinių vystymosi ydų. Taigi, reziumė - priežastis, kodėl vaikelis nustojo vystytis, liko neaiški... Mano gydytojas bandė guosti, kad, matyt, taip turėjo būti, matyt, vis tik buvo kažkas, kas nebūtų leidę vaikeliui išgyventi, todėl gamta ir susitvarkė... Ir visai nesvarbu kad 13 sav. buvom pas genetikus ir jokios patologijos jie nematė, kad visi daryti tyrimai buvo puikūs...
Kai palieku tik racionalų mąstymą, suprantu, kad gydytojai teisūs, kad. matyt, įvyko tai, kas turėjo įvykti ir ko nei aš, nei jie nebūtų galėje pakeisti ir nėra dėl ko ieškoti kaltų bet... Nuo to suvokimo nepradeda mažiau skaudėti.... Vis dar raudu galvodama, kad gamta (lengviausia visą atsakomybę sumesti jai..) iš mūsų atėmė ne tik vaikelį, bet ir mano slaptą mažytę svajonę apie sūnelį... Atrodo jau turėjau viską ir tik šast, vieną dieną ėmė ir dalį atėmė... Nežinau, ar dar kada bvesiryšim dar vienam vaikeliui, o tuo labiau, kad visi aplink tik ir kalba, kad nėra jau čia didelės bėdos, nes turit fantastišką sveikų ir žavingų vaikų būrį, todėl nėr jau ko Dievo į medį vyt... Žinau ir tai ir sutinku, kad mes toj veitoj esam labai turtingi ir laimingi bet... Kažkodėl skausmas ir liūdesys dar nuolat šalia...Bet aš tikiu mumis, mes susitvarkysim
Tikiu ir Jumis Mes visos vieną dieną būsm ramios ir laimingos

Nuosirdziausia uzuojauta..laikykites ir nepraraskite vilties tureti maziuka! Svarbu issitirti sveikata gal kokie hormonai netvarkoj nes jei sveikas buvo vaikelis negalejo siaip sau nustoti vystytis...o cia jusu pirmas nestumas?Nesiulo gydytojai tyrimu?kaip jusu skydliauke?

Ačiū, laikomės Laikas gydo

O dėl sveikatos, kaip ir viskas gerai su ja tiek man, tiek MB. Skydliaukės tyrimas buvo darytas pačioje nėštumo pradžioj viskas ok. Jokių rimtesnių ligų irgi nėra. O kažkokių spec. tyrimų nei mes darėmės, nei mums gydytojai siūlė, nes kaip ir nebuvo reikalo.
Šis nėštumas jau 4-as, o visi prieš tai buvę praėjo be jokių komplikacijų su puikiais rezultatais - turim 3 sveikas ir nuostabias dukrytes
Kai gavom histologinio tyrimo rezultatus ir paaiškėjo, kad šį kartą nėšiojau berniuką, vienintelė į galvą šovusi mintis, kodėl nėštumas galėjo nutrūkti, buvo, kad gal yra koks chromosominis nesuderinamumas (t.y. kai laukiuosi mergaičių, viskas būna ok, o va berniukų negaliu išnešioti). Kalbėjau apie tai su savo gydytoju, tai jis sakė, kad labai mažas šansas, kad taip galėtų būti, bet sakė, kad jei tos mintys labai neduos ramybės, prieš planuojant kitą vaikelį galim pas genetikus tai išsitirti. Bet šiaip, pasak gydytojo, vaisius tiesiog nustojo vystytis dėl galimų sutrikimų, kurie dar nebuvo pastebėti dėl nedidelio jo amžiaus arba net nebūtų buvę pastebėti viso nėštumo metu nes jų nebūtų ieškoma. T.y., mediciniškai viskas paaiškinama ir tėra tik eilinė gydytojų praktikoje sutikta nesėkmė, kuri pilnai atitinka statsitikas (vienam sėkmingam nėštumui - viena nesėkmė). Taigi, gydytojai po pirmos nesėkmės tikrai netraukia į rizikos grupę ir tyrimų, paprastai, neskiria

Aha, neskiria nes mazdaug jei pasikartos tada jau skirsim..o jau aciu ne nenoriu to isgyventi antrą kartą ir pasidarysiu visus įmanomus tyrimus, svarbu kad isgydyti butų galima..nes viena vaika nu kazkaip reikia issteneti, nes jau ir metai stuksi (man tuoj 33) Del berniuku esu skaicius kad 1 kr.grupes moterims sunku isnesioti...bet kodel nepamenu...

Gine liepe apsilankyti pas ja po 2 sav ir pasidaryti nestumo testa nesuprantu kam to reikia...juk po persileidimo 4-6sav gali hcg buti pakiles...

Man sitas ivykis pakeite suvokima, kas yra skausmas. Jam nebuvau itin jautri. Persileidimo diena stiprejo 'saremiai', vienu metu pasidare taip riesta, kad tarp skausmo bangu nespedavau atsigauti, pamelynavo rankos. pilv apacia (gimda) taip istampe, kad atrode bet kuria sekunde plys...susirierus sliauzdavau iki tualeto, ir gal gerai dariau, nes vieno is tokiu uzejimu iskrito gemaliukas...labai bijojau kad uzstrigs ir ves gramdyti. Rekiau kaukiau kaip pjaunama kiaule, paskui nebeliko jegu, bet tyleti neisejo, nes skausmas ir vaizdai zveryski. Kraujo gausa gasdino, paskui dvi savaites kamavo nezmoniski galvos skausmai. Taciau savaites eigoje viskas parimo, menesines prasidejo kaip iprastai ir buvo be jokiu pozymiu, be jokiu skausmu..

Papildyta:


O per echoskopija nemate, kad isisvale pilnai? nes mane apziurejo sako 100% isisvale organizmas pats..

Papildyta:
O per echoskopija nemate, kad isisvale pilnai? nes mane apziurejo sako 100% isisvale organizmas pats..
[/quote]
Jus saunuole jei sugebejot ta skausma istverti be vaistu as istizus sia prasme o ir stipriai skaudejo dvi paras buciau gala gavus...gine ziurejo dar kraujuojancia po ligonines ir sake valosi o ar isivale galutinai bus matyt si penktadieni...bet tas testas kam?

po savo nelaimiu ,kada planuojate pastoti vel ?

Jungiuos ir as i jusu tema. Labai suprantu zazu, mes pries 3 dienas netekom savo sunelio. Buvo 19sav. Nubego vandenys, neliko ne laso, nieko negalejo padaryt... nors dar is pradziu buvo vaiko sirdies veikla...
nuvykus i ligonine po kiek laiko teko gimdyt, viskas stovi pries akis, nes nuejau i wc ir pagavau lendancia vaiko galvute.... negaliu dabar net uzsimerkt...
po to abrazija...

mes ir turim dukryte, tai man ir visokiu minciu kilo, kad gal galiu neisnesiot berniuko... beveik pries 4 metus esu turejus nesivystanti, bet tai buvo 6-9sav. Taip dziaugiausi kad va ale "saugus" jau laikas, net 19sav., ir stai....

nezinau nuo ko pradet, geriu dar antibijotikus, pieno gamyba stabdancius vaistus...
o kada reiktu pradet darytis tyrimus? kiek laiko po visko? kada pas gydytoja vaziuot?
ir siaip, ar naudojami antibijotikai neuzmus kokiu nors zarazu jei jos buvo?

Man, asmeniškai, dar neprasidėjo mmm, taigi, net teoriškai negaliu nieko planuoti, nes su gydytoju tarėmės, kad po pirmų mmm pasirodysiu ir tada spręsim kas ir kaip. Jei, aišku, mes iš vis dar "darysim" vaikelį.... Kuo toliau, tuo labiau pagaunu save galvojant, kad gal užteks tų, kuriuos turim... Bet dar nesakau ne


Stipriai apkabinu Žinau, kad tie žodžiai dabar nepaguos, bet tikėk laiko galia... Jis tikrai gydo
Pas mus po netekties jau 3 savaitės praėjo. Jau galiu ramiau apie tai kalbėti... Ir nustojau verkti naktimis... Išsigedėjom... Taigi, linkiu stiprybės ir surasti būdą išsigėdėti

O dėl galimo tam tikros lyties vaisiaus neišnešiojimo, tai ir man tokių minčių kilo...
Pas mus yra 3 mergaitės, nėštumai buvo lengvi, gimdymai sklandūs ir, bac, kai ketvirtą nėštumą paaiškėja, kad laukiuosi berniuko, nėštumas baigiasi nesėkme. Klausiau apie tai savo gydytojo ir jis bandė raminti, kad tokia teorinė galimybė yra, bet ji laaabai maža. Bet jei tos mintys neduos ramybės, prieš planuojant kitą nėštumą pasiūlė nueiti pas genetikus ir išsitirti dėl galimo chromosomų nesuderinamumo.

Oj as net nzn norejau pradzioj kuo greiciau o db galvoju reuk l.pailseti sustiprinti organizma atstatyti susimazinti darbo kruvi pradeti sportuoti .na ruostis tam visu pajegumu...tam metu prireiks...o dar kur tyrimai ir gydymas (jei ka...) na gal puse metu...

Nuoširdžiai užjauciu tik nesuprantu, kaip gydytojai ziuri...kaip nesustabdo tokio dalyko 19 savaite tai ne 9, juk visas jau vaikelis...Dieve kaip baisu...man jau gemaliukas mano akyse stovi, o cia...Dieve..ir ka tyrimai? atsakymas koks nors? iki 12 sav tai dar suprantu -gamta atmeta, bet jei iki 19 isauga issivysto tai kame reikalai, jau kaip skaitau forume ne 1 atvejis...