Padidėjęs cholesterolio kiekis - Puslapis 2 - Ligos

QUOTE(Dalytė @ 2007 07 30, 15:18)

kazkaip ziuriu ne per daugiausiai patarimu, ka valgyti, esant padidejusiam cholesterolio kiekiui

daktare man rekomendavo pagerti lecitina..
o gal kas zinote kokia dieta ar meniu mazinanti cholesterolio kieki?

Mano mamą kankina ši problema, tai kaip tik šian visokių straipsnių atprintinau iš ineto. Galiu sudėti ir čia. Nepykit, jei kas kartosis.

CHOLESTEROLIO DISBALANSAS

Cholesterolis – tai riebi, į vašką panaši medžiaga, randama kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Cholesterolis cirkuliuoja žmogaus kraujyje, į kurį patenka dviem keliais: gaminasi kepenyse arba „atkeliauja” su gyvulinės kilmės riebalų turinčiu maistu. Cholesterolio kiekis kraujyje matuojamas milimoliais litre (mmol/l). Normalus svyravimų diapozonas yra nuo 3,5 iki 7,5 mmol/l, o idealus dydis – 5,2 ir mažiau. Tyrimų, atliktų pagal lėtinių neinfekcinių ligų integruotą programą, duomenimis, normali cholesterolio koncentracija (5,2 mmol/l ir mažiau) nustatyta tik 27 proc. 20-64 m. vyrų ir 24 proc. moterų.
Cholesterolio poveikis organizmui. Cholesterolis dažnai yra įvardijamas sveikatos „baubu”, tačiau iš tiesų šis riebalas (lipidas) organizmui reikalingas kaip vanduo, baltymai, angliavandeniai. Cholesterolis dalyvauja visų ląstelių „statyboje”, lytinių hormonų gamyboje, vitamino D, tulžies rūgšties sintezėje. Cholesterolis ypač svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms, jo yra raumenyse, odoje, kepenyse ir širdyje. Taigi, problema yra ne pats cholesterolis, bet tai, koks jo kiekis ir kokiame pavidale cirkuliuoja kraujyje.
„Gerasis” ir „blogasis” cholesterolis. Iš maisto produktų į organizmą patekusį cholesterolį suriša ir perneša krauju baltymai, su kuriais jis sudaro junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal pernešančių lipoproteinų tankį cholesterolis skirstomas į dvi rūšis:
mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis dar vadinamas „bloguoju”: jis įsiskverbia į kraujagyslių sieneles ilgainiui susiaurindamas jų spindį. MTL cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti kaip galima mažesnė, nes „blogasis” cholesterolis – vienas iš pagrindinių aterosklerozės bei ją lydinčių širdies ir kraujagyslių ligų (pvz., miokardo infarktas, galvos smegenų insultas) rizikos veiksnių.
didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis vadinamas „geruoju”, nes jis surenka MTL cholesterolį ir nugabena atgal į kepenis. „Gerasis” cholesterolis gali atskirti prie kraujagyslių jau prisitvirtinusį MTL cholesterolį. Taip užkertamas kelias kraujagyslių užkalkėjimui (aterosklerozei). Taigi, kuo daugiau DTL cholesterolio, tuo geriau.
Kaip palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Cholesterolio kiekiui kraujyje reikšmės gali turėti paveldėjimas, kepenų, inkstų, skydliaukės ligos, tačiau didžiausia šios problemos kaltininke laikoma mityba. Sukaupti tyrimų duomenys patvirtina, kad „blogojo” cholesterolio perteklius ir „gerojo” cholesterolio stygius dažniausiai pasitaiko riebų maistą valgančių, mažai judančių, nutukusių žmonių kraujyje.
Cholesterolio yra tik gyvulinės kilmės maisto produktuose. Daugiausiai jo yra kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose (kepenyse, smegenyse, inkstuose), riebioje mėsoje (kiaulienoje), riebiuose pieno produktuose (fermentiniame sūryje, riebioje grietinėje, svieste). Visai cholesterolio neturi vaisiai, daržovės, kruopos, augaliniai aliejai. Tad norint, kad cholesterolio koncentracija kraujyje būtų normali, reikia riebius pieno ir mėsos produktus keisti liesais, o gyvulinius riebalus – augaliniais.
Maiste nepageidautinas ne tik cholesterolis, bet ir sotieji riebalai, kurie ypač padidina „blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje. Sotieji riebalai dažniausiai yra gyvulinės kilmės, jų yra tuose pačiuose produktuose, kaip ir cholesterolio. Tačiau kai kuriuose augalinės kilmės produktuose sočiųjų riebalų taip pat yra, pavyzdžiui, kokoso riešutuose ir jų aliejuje, kakavoje, šokolade, palmių aliejuje. Šių „tropinių” aliejų dažnai būna saldumynuose.
Cholesterolio koncentracijos kraujyje nedidina nesotieji riebalai, kuriais ir reikėtų keisti dalį sočiųjų riebalų. Nesočiųjų riebalų yra dvi rūšys: mononesotieji ir polinesotieji. Pagrindiniai šių riebalų šaltiniai yra augaliniai aliejai, o daugiausiai jų yra linų sėmenų aliejuje bei jūrų žuvų taukuose.
Linų sėmenų aliejus ir žuvų taukai ypač vertingi, nes juose yra maisto produktuose retai aptinkamų polinesočiųjų omega-3 grupės riebalų rūgščių. Tyrimais nustatyta, kad omega-3 rūgštys didina „gerojo” cholesterolio kiekį kraujyje, padeda suskaidyti ir pašalinti iš ląstelių „blogojo” cholesterolio paliktas nuosėdas.

Skanu ir naudinga
Gydytojai sako, kad nėra blogų ar gerų produktų, nereikia tik persivalgyti. Jeigu nusprendėte kovoti su cholesterolio pertekliumi, visiškai nebūtina atsisakyti mėgstamų patiekalų.
Mėsą, ypač jautieną ir avieną, valgykite ne dažniau kaip 2-3 kartus per savaitę. Gamindami stenkitės nenaudoti riebalų. Geriau virkite, troškinkite arba kepkite nepridegančioje keptuvėje. Stenkitės mėsą pakeisti žuvimi arba paukštiena.
Tegu namie ant stalo stovi vaza ne su saldainiais ar sausainiais, o su vaisiais. Juose esanti ląsteliena puikiai pašalins cholesterolį. Ypač naudingi obuoliai ir greipfrutai. Juose gausu pektino. Amerikiečių mokslininkų tyrimai parodė, kad reguliariai vartojant šiuos produktus, cholesterolio kiekį galima sumažinti 21 procentu.
Dieną pradėkite avižų dribsnių košės porcija. Kinų mokslininkų tyrimai parodė, kad žmonėms, kasdien suvalgantiems lėkštę košės, cholesterolio kiekis sumažėja 11 procentų. Avižų košės mėgėjai rečiau serga hipertonija.
Česnakas - taip pat puiki priemonė norint sumažinti cholesterolio kiekį. Per dieną suvalgydami pusę galvutės česnako cholesterolio kiekį sumažinsite 9 procentais. Mažytė gudrybė: aromatingas česnako skilteles reikia išspausti ir palikti 10 minučių, kad išsiskirtų kuo daugiau veikiamosios medžiagos - alicino.
Vartokite įvairių rūšių augalinį aliejų, ypač alyvuogių.
Būkite atsargūs su "pasislėpusiais" riebalais. Geriau suvalgyti kiaušinį negu bandelę ar šokoladuką. Nepiktnaudžiaukite produktais, turtingais "nematomų" lipidų: paruoštais pusgaminiais, konditerijos gaminiais, riešutais, alyvuogėmis.
Raudonųjų vynuogių sultyse yra flavonoidų - medžiagų, reguliuojančių cholesterolio kiekį. Per dieną naudinga išgerti bent stiklinę šių sulčių.
Prieskoniai - dar vienas ginklas, kovojant su "blogu" cholesteroliu. Nustatyta, kad ciberžolės, gvazdikėliai, aitriosios paprikos ir imbierai apsaugo arterijų sieneles nuo .cholesterolio susidarymo.
Svarbu valgyti įvairų maistą:
dažniau augalinius produktus nei gyvulinius,
būtina mažiau vartoti riebaus maisto,
keletą kartų per dieną valgyti grūdų produktų (duonos, kruopų),
bulvių, vaisių, daržovių, ypač šviežių.
Reikia suvalgyti tiek maisto, kad kūno svoris būtų normalus, t. y. gautos energijos kiekis būtų lygus išeikvotos energijos kiekiui.
“Sveikiausių” daržovių dešimtukas
Turbūt jau niekas neabejoja, kad daržoves valgyti sveika. Tačiau mokslininkai ir toliau tiria jų savybes. Šių tyrimų rezultatas - “sveikiausiųjų” dešimtukas. Pasistenk, kad kasdien ant tavo stalo būtų nors kelios daržovės, įtrauktos į šį sąrašą.

1. Kopūstai. Nustatyta, kad visų rūšių kopūstuose - baltagūžiuose, raudongūžiuose, žiediniuose, briuseliniuose ir t.t. - gausu antioksidantų, neutralizuojančių žalingą laisvųjų radikalų poveikį. Vienas tyrimas parodė, kad žmonėms, kurie nors kartą per savaitę valgo kopūstų, tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu yra dvigubai mažesnė nei tiems, kurie kopūstų ragauja ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Be to, manoma, kad kopūstai gali apsaugoti nuo skrandžio ir krūties vėžio. Kopūstuose rasta reto antioksidanto indolio-3-karbinolio, kuris neleidžia organizme kauptis tam tikros rūšies estrogenui. Žinoma, kad jis skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi. Tokius duomenis neseniai paskelbė amerikiečių mokslininkas L. Bredlojus. Jis nustatė, kad moterims, kasdien valgiusioms baltagūžių kopūstų (nuo penktadalio iki trečdalio gūžės), “negerojo” estrogeno sumažėjo jau per pirmąsias penkias dienas.
Nebūtina kasdien valgyti šviežių kopūstų. Tinka ir termiškai paruošti jų patiekalai.

2. Brokoliai. Ši kopūstų rūšis pasirodė tokia vertinga, kad mokslininkai nedvejodami išskyrė juos į atskirą grupę. Pasirodo, brokoliai - tikras antioksidantų “lobynas”! Neseniai Džono Hopkinso universiteto specialistai brokoliuose aptiko dar vieną - sulforafaną. Eksperimentai su gyvūnais parodė, kad sulforafanas dviem trečdaliais sumažina vėžio riziką. Ne mažiau svarbūs ir kiti šiose daržovėse esantys antioksidantai: vitaminas C (100 g brokolių yra visos paros norma), beta-karotinas, gliutationas bei liuteinas. Brokoliuose daug folinės rūgšties, geležies, kalio. O chromo yra daugiau nei kitose daržovėse. Šis mikroelementas reguliuoja gliukozės kiekį kraujyje ir taip padeda sutramdyti “vilko” apetitą. Jau anksčiau buvo žinoma, kad dažnai valgantys šių daržovių, rečiau serga storosios žarnos bei plaučių vėžiu, širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

3. Morkos. Daugelis mokslininkų jas laiko tikru sveikatos ir jaunystės eliksyru. Neseniai Harvardo universiteto specialistai įrodė, kad moterims, kurios penkis kartus per savaitę valgė morkų, insulto rizika sumažėjo 68 proc.! Be to, nustatyta, kad morkos mažina “blogojo” cholesterolio kiekį kraujyje. Seniai žinoma beta-karotino, kurio gausu morkose, svarba sveikatai. Tik viena morka per dieną du kartus sumažina plaučių vėžio riziką, net jeigu žmogus anksčiau rūkė. Medikai teigia, kad širdies ligomis sergančių žmonių kraujyje beta-karotino paprastai būna per mažai. Šią daržovę vertina ir okulistai: beta-karotinas saugo akis nuo įvairių senatvinių ligų.
Vienoje vidutinio dydžio morkoje yra maždaug 6 mg beta-karotino. Dar daugiau jo turi morkų sultys (stiklinėje - apie 24 mg).

4. Česnakai. Česnako skiltelėje mokslininkai jau “surado” daugiau kaip 400 įvairių vertingų medžiagų, tarp jų - beveik visus žinomus antioksidantus. Iki šiol nesutariama, kurios iš tų medžiagų naudingiausios sveikatai. Žodžiu, žinoma, kad česnakas kovoja su virusais ir bakterijomis, mažina cholesterolio kiekį, neleidžia susidaryti trombams, reguliuoja kraujo spaudimą, mažina vėžio riziką, tik dar aiškinamasi, kodėl. Kad česnakas turėtų teigiamą poveikį sveikatai, jo reikėtų valgyti kasdien. Tiesa, po nedaug - užtenka dviejų trijų skiltelių.
Jei tau nemalonus česnakų kvapas, gali vartoti vaistinėse parduodamus jų preparatus - tabletes, kapsules, miltelius. Tai bene vienintelė daržovė, kurią pavyko “sudėti” į tabletes!

5. Svogūnai. Svogūnas - artimas česnako “giminaitis”, todėl nenuostabu, kad turi panašių savybių: mažina vėžio, ypač skrandžio, riziką, skystina kraują, todėl trukdo susidaryti trombams, didina “gerojo” cholesterolio kiekį. Sveikatos požiūriu vertingiausios ne baltos, o raudonos spalvos roputės. Jose gerokai daugiau kvarcetino - reto antioksidanto, kuris mažina kancerogeninių medžiagų veiklumą, turi uždegimus malšinančių ir bakterijas naikinančių savybių.
Geriausia valgyti šviežius svogūnus. Tačiau jeigu nepatinka specifinis jų skonis bei kvapas, supjaustytus svogūnus gali nuplikyti verdančiu vandeniu arba trumpai pamarinuoti.

6. Špinatai. Žali jų lapeliai - tikros antioksidantų “saugyklos”. Todėl manoma, kad špinatai gali apsaugoti nuo ligų, kurias sukelia suaktyvėję laisvieji radikalai: vėžio, širdies ligų, padidėjusio kraujo spaudimo, insulto, kataraktos. Labiausiai špinatai vertinami dėl liuteino. Manoma, kad šis antioksidantas prilygsta beta-karotinui. Beje, abiejų jų špinatuose gausu.
Per dieną pakanka suvalgyti stiklinę šviežių supjaustytų špinatų arba pusę stiklinės troškintų. Patiekalų su špinatais gali pasigaminti visus metus: kai baigiasi švieži, pirk šaldytus.

7. Pomidorai. Visų pamėgta daržovė netikėtai pasirodė ir labai vertinga! Visai neseniai mokslininkai pomidoruose “rado” likopeno - antioksidanto, kuris, specialistų iš Vokietijos nuomone, su laisvaisiais radikalais kovoja net veiksmingiau už beta-karotiną! Yra duomenų, kad pagyvenę žmonės, kurių kraujyje netrūksta likopeno, ilgiau išlieka fiziškai ir protiškai darbingi, sumažėja tulžies bei gimdos kaklelio vėžio rizika. Su maistu pakankamai likopeno galima gauti tik iš pomidorų ir arbūzų. Kitose daržovėse bei vaisiuose jo yra nedaug.
Beje, kaitinamas likopenas nežūva. Taigi ir pomidorų sultys, ir įvairūs kečupai - puikus šio antioksidanto šaltinis.

8. Avokados. Taip, tai gana kaloringas ir bene riebiausias vaisius (daug kas laiko jį daržove). Tačiau avokadose esantys riebalai - tai “gerosios” mononesočiosios riebalinės rūgštys. Pastarųjų tyrimų duomenimis, valgant avokadų “blogojo” cholesterolio kraujyje sumažėja greičiau nei laikantis specialios mažai riebalų turinčios dietos. Avokadose daug gliutationo - “liekninančio” antioksidanto, kuris trukdo organizmui pasisavinti su maistu gaunamus riebalus.

9. Burokėliai. Puikus retų mineralinių medžiagų šaltinis. Pavyzdžiui, jodo juose daugiau nei bet kurioje kitoje daržovėje. Burokėliai gerina medžiagų apykaitą, skatina kraujo gamybą. Juose esanti geležis yra susijungusi su organiniais junginiais, todėl organizmas ją gerai pasisavina. Ypač vertingos burokėlių sultys. Kai kurių medikų nuomone, sultyse esantis betainas didina atsparumą vėžiui. Tiesa, jos nelabai skanios, todėl geriausia maišyti su morkų sultimis.

10. Salierai. Dažniausiai vartojami tik kaip prieskonis. O juk iš jų galima paruošti skanių patiekalų. Nors vertingų medžiagų salieruose mažiau nei kitose “dešimtuko” daržovėse, medikai rekomenduoja moterims jų valgyti dažniau, ypač prieš menstruacijas. Salierai skatina šlapimo išsiskyrimą (prieš menstruacijas organizmas linkęs kaupti skysčius), padeda esant skausmingoms mėnesinėms. Be to, ramina nervus.
Žalių salierų lapų būna iki vėlyvo rudens, o gumbų - visus metus.

Verta žinoti

* Per dieną suvalgyk ne mažiau kaip 5-9 daržovių bei vaisių porcijas. Porcija - tai stiklinė supjaustytų žalių daržovių arba pusė stiklinės virtų ar troškintų, vidutinio dydžio vaisius.

* Rinkis kuo įvairesnes daržoves. Galbūt jos neįtrauktos į “dešimtuką” todėl, kad mokslininkai dar neištyrė jų savybių.

* Nepamiršk, kad vertingiausios - šviežios daržovės. Antroje vietoje - šaldytos. Mažiausiai vertingi įvairiausi daržovių konservai.

* Jei turi sulčiaspaudę, retkarčiais pasimėgauk šviežiai spaustomis daržovių sultimis. Stiklinė sulčių atstoja vieną daržovių porciją.

* Juo intensyvesnė spalva, juo vertingesnė daržovė. Ryškiai žaliose salotose ar oranžinėse morkose naudingųjų medžiagų daugiau nei blyškesnės spalvos.

* Vertingos ir šviežios daržovės, ir jų patiekalai. Šviežiose daugiau vitaminų. Tačiau kai kuriuos organizmas geriau pasisavina iš termiškai paruoštų daržovių.

* Kad išliktų kuo daugiau vitaminų, daržovių patiekalus gamink mikrobangų krosnelėje, virk garuose, kepk grilyje ar gruzdintuvėje. Pavyzdžiui, mikrobangų krosnelėje paruošti brokoliai netenka tik 15 proc. vitamino C, o išvirti vandenyje - net 50 proc.
Pats didžiausias širdies nuodas, nuolatos smaugiantis ją, yra cholesterolis. Garsiausi JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos mokslininkai jau seniai įrodė cholesterolio reikšmę atsirandant širdies ligoms. Įdomiausia, kad paskutinių metų mokslininkų darbai iki smulkmenų išstudijavo visą cholesterolio, kaip ligų sukėlėjo, kelią. Išsiaiškinta, kad cholesterolį sudaro dvi dalys. Viena iš jų, blogasis arba mažo tankio cholesterolis, nusėda ant kraujagyslių sienelių, ilgainiui jos susiaurėja tiek, kad širdis pradeda dusti, jai nebeužtenka oro. Kita gi dalis, gerasis arba didelio tankio cholesterolis, valo organizmą ir kraujagysles nuo nuosėdų pertekliaus. Kurio cholesterolio žmogaus kraujyje daugiau, tas ir nulemia, kokie procesai vyks. Jei daugiau blogojo, kraujagyslės siaurės ir pamažu smaugs mūsų širdelę. Jei daugiau gerojo, tuomet organizmas kovoja su riebalų pertekliumi ir nežada taip greitai pasiduoti.
Sunkiausia būna tuomet, kai blogajam cholesteroliui į pagalbą atskuba jo sąjungininkai – trigliceridai. Tai bendrieji riebalai - pagrindinis energijos šaltinis. Kartais šios energijos "prisivalgome" daug daugiau nei mums reikia. Tada trigliceridai tampa pagrindiniai blogojo cholesterolio padėjėjai, dar greičiau įvykdantys kalstingą užduotį.
Normalu, jei pagalvojote, o ką aš galiu pakeisti? Atsakymas vienas - mes galime paprastomis priemonėmis leisti širdžiai laisvai kvėpuoti. Visų pirma galime pradėti valgyti daugiau daržovių ir vaisių, kurie sugeba „surišti“ blogajam cholesteroliui rankas. Taip pat daugiau judėti ir laisvalaikius praleisti gamtoje - juk judėjimas sudegina perteklinius riebalus.
Ar jau reikia imtis tokių priemonių, gali atsakyti tik lipidogramos tyrimas, kuris atliekamas kraują tiriančiose laboratorijose. Lipidograma – tai kraujo riebalų ištyrimas, susidedantis iš keturių tyrimų: bendro choelsterolio, mažo ir didelio tankio cholesterolio bei trigliceridų.

Perkopę per keturiasdešimtmetį bent kartą per metus turėtų pasidomėti cholesterolio, kuris liaudiškai vadinamas kraujo riebalais, kiekiu savo kraujyje, nes cholesterolis yra medžiaga, spartinanti kraujagyslių kalkėjimą. Normalus cholesterolio kiekis kraujyje yra 3,5-5,2 mmol/l. Kai jo padaugėja iki 5,2-7,8 mmol/l, patartina susirūpinti savo gyvensena ir mityba, o esant daugiau nei 7,8 mmol/l, reikia rimtai susirūpinti savo sveikata ir konsultuotis su gydytojais.
Dėl padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje kraujagyslės pažeidžiamos labai anksti. Cholesterolis yra sveiko organizmo daugelio ląstelių sudedamoji dalis. Jo yra visose organizmo dalyse, taip pat smegenyse, nervuose, raumenyse, odoje, kepenyse ir širdyje. Cholesterolis į kraują patenka dviem keliais: jis gaminamas kepenyse arba patenka su maistu. Kadangi jis netirpsta vandenyje, krauju jį perneša baltymai. Kai suvalgoma daugiau maisto, nei reikia organizmo poreikiams patenkinti, sudeginama tik dalis riebalų, o likusieji nuosėdų pavidalu gula ant kraujagyslių sienelių.
Kai cholesterolio organizme yra per daug, jis nusėda ant kraujagyslių, jos siaurėja, šiurkštėja ir sukelia kraujagyslių sienelių pažeidimus (ši liga vadinama ateroskleroze). Atsiradę kraujagyslių pokyčiai smarkiai trikdo kraujotaką ir sukelia sunkias ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, dusulį, net insultą (širdies kraujagyslių aterosklerozė 62 proc. vyrų ir 46 proc. moterų komplikuojasi širdies infarktu arba baigiasi staigia mirtimi).
Kraujyje visada yra tam tikras organizmui reikalingas riebalų ir cholesterolio kiekis, tačiau tada, kai jis per mažas, galimi virškinimo trakto sutrikimai, depresijos paūmėjimas, lytinio potraukio sumažėjimas ir panašiai. Sveikas žmogus per parą turėtų gauti apie 200-300 mg cholesterolio. Tiek jo yra 100 g kiaulių bei veršelių inkstų, ikrų, veršienos kepsnio ar sviesto.
Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujyje būtų normali, reikėtų:
• valgyti tik liesą mėsą (ją ruošiant vertėtų nupjauti matomus riebalus),
• vietoje mėsos dažniau valgyti žuvies, ankštinių daržovių: žirnių, sojos, pupelių,
• valgyti vištienos ir kalakutienos be odos,
• rečiau valgyti rūkytų ar virtų dešrų,
• rinktis kuo liesesnius pieno produktus: kefyrą, rūgpienį, varškę ir fermentinius sūrius,
• gaminant maistą vietoje sviesto ar taukų naudoti aliejų,
• mažiau valgyti kepto, dažniau virto ar troškinto maisto,
• kepimui nevartoti kartą jau kaitinto aliejaus,
• nuo sriubų ir sultinių nugriebti riebalus,
• ant sumuštinių margarino ar sviesto tepti kuo ploniau,
• salotoms kuo rečiau naudoti majonezą ar grietinę,
• rečiau valgyti inkstų ir kepenų patiekalų,
• saikingai vartoti kiaušinių, alkoholio.
Reguliuojant cholesterolio kiekį kraujyje labai svarbus fizinis aktyvumas. Reguliariai mankštinantis išlaikomas normalus svoris, sumažėja rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Cholesterolio kiekį kraujyje, pakeitus gyvenseną bei įpročius galima sumažinti per keletą savaičių.
Cholesterolį krauju perneša baltymai. Tokie cholesterolio ir baltymų junginiai vadinami lipoproteinais. Lipidai (kraujo riebalai) sudaro vandeny tirpstančius lipoproteinus, kurie susidaro kepenyse ir gabena cholesterolį kraujagyslėmis į organizmo ląsteles. Lipoproteinai skirstomi į mažo tankio (MTL) ir didelio tankio (DTL) lipoproteinus. MTL - "blogojo", DTL - "gerojo" cholesterolio pernešėjai.

Pagrindinė cholesterolio gamybos vieta organizme yra kepenys. Didelė dalis cholesterolio kepenyse virsta tulžies rūgštimis, kurios iš tulžies pūslės patenka į žarnyną. Joms tenka svarbus vaidmuo virškinant riebalus. Be organizme pasigaminusio cholesterolio, mes jo dar gauname ir su maistu.

Cholesterolio rodiklio padidėjimas yra susijęs su aterosklerozės rizika. Cholesterolio norma - 5,2 mmol/l. Jei jo koncentracija 5,2 - 6,5 mmol/l, svarbu atlikti cholesterolio frakcijų ir trigliceridų tyrimus.

Cholesterolio gali padaugėti dėl riebalų (ypač gyvulinės kilmės) vartojimo, sumažėjus fiziniam aktyvumui, taip pat dėl kai kurių ligų, kaip cukrinio diabeto, inkstų patologijos, skydliaukės hipofunkcijos, kepenų ligų.

Aterosklerozės atsiradimui lemiamos reikšmės MTL oksidacija. Tik pakitę, t. y. oksiduoti MTL kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir skatina aterosklerotinių plokštelių vystymąsi. Antioksidantai, kaip vitaminai E, C, beta karotenas, stabdo cholesterolio oksidaciją.

Kraujagysles nuo aterosklerozės apsaugosime, dažnai valgydami šaltųjų jūrų žuvį - skumbrę, lašišą, tuną, Atlanto silkę, vaivorykštinį upėtakį, atsisakę riebaus sūrio, sviesto, pyragaičių, dešros, kepto maisto. Naudingų nesočiųjų riebalų yra alyvų aliejuje, lazdyno riešutuose, avokaduose, kriaušėse.

Cholesterolio koncentraciją mažina ir tirpios skaidulos, kurių yra avižose, vaisiuose, pupose. Kad medžiagų apykaita pagerėtų, reikia bent tris kartus per savaitę sportuoti po 20-30 minučių.

Jeigu cholesterolio kiekis vis tiek nesusireguliuoja, būtina tartis su šeimos gydytoju, kad jis paskirtų cholesterolio kiekį mažinančių vaistų.

1960 m. britų chirurgas Dr. Denis Burkittas paskelbė tyrinėjimų, kuriuose dalyvavo Afrikos kaimų gyventojai, duomenis. Jų valgomuose maisto produktuose skaidulų buvo žymiai daugiau nei europiečių ir amerikiečių dietose. Afrikiečiai daug mažiau sirgo storosios žarnos vėžiu, taip pat žymiai rečiau pasitaikydavo vidurių užkietėjimų, divertikulitų, venų išsiplėtimų, rečiau sergama hemorojumi ir vainikinių arterijų ligomis. Po to, 1970 m. Burkittas kartu su kolegomis paskelbė duomenis, įrodančius, kad daug skaidulų turintis maistas apsaugo nuo įvairių virškinamojo trakto ir kitų ligų. Per kelis metus visi susižavėjo dietinėmis skaidulomis. Pasirodė straipsnių, reklaminių puslapių ir gausybė valgių gaminimo knygų apie skaidulinių maisto medžiagų privalumus ir kaip pagausinti jų maiste. Dešimtajame dešimtmetyje skaidulos labai išpopuliarėjo savo teigiamomis savybėmis. Pradėta galvoti, jog jas vartojant galima išgelbėti gyvybę.
Tačiau problema lieka neišspręsta, nepaisant visų tyrinėjimų ir juos lydinčių keisčiausių tvirtinimų. Jūs gi liekate su savo apmąstymais - kiek skaidulinių medžiagų reikėtų suvartoti ir kokius produktus turėtumėte pirkti.
Kviečiai ar avižos?
Esmė ta, kad skaidulinės maisto medžiagos būna dvejopos ir jų abiejų vaidmuo skirtingas.
Netirpios skaidulos - kviečiuose, rugiuose, vaisiuose ir daržovėse - nesuvirškinamos. Jos * sugeria vandenį ir keliaudamos žarnynu išlieka beveik nepakitusios. Netirpios skaidulos pagreitina maisto slinkimą žarnynu ir padeda apsisaugoti nuo vidurių užkietėjimo bei hemorojaus. Laikoma, kad jos taip pat sumažina karcinogeninių medžiagų atsiradimą žarnyne.
Tirpios skaidulos - avižose, džiovintose pupose, žirniuose, miežiuose, o pektino pavidalu ir daugumoje daržovių bei kai kuriuose vaisiuose - yra suskaidomos ir todėl nepasižymi tokia vertinga netirpių skaidulų savybe kaip išburkimas. Prieš suskildamos, jos sugeria vandenį ir sudaro į žele panašią masę. Dėl šių neįprastų savybių tirpios skaidulos sulėtina maisto medžiagų pasisavinimą. Vadinasi gliukozė patenka į kraują lėčiau ir išlygina cukraus koncentraciją kraujyje - ir tai gera žinia sergantiems cukriniu diabetu.
Tačiau atrodo, kad pats reikšmingiausias tirpių skaidulų privalumas - jų poveikis cholesteroliui. Tyrinėjimai rodo, kad tirpios skaidulos patikimai mažina "blogojo" cholesterolio koncentraciją kraujyje ir nedaro ryškesnio poveikio "gerajam" cholesteroliui.
Kaip vartoti skaidulines maisto medžiagas?
Užuot skaitę jums išsamią paskaitą apie tai, kad sveika valgyti daugiau skaidulų turinti maistą, mes norėtume tiesiog patarti valgyti daugiau rupių miltų duonos, dribsnių, šviežių vaisių ir daržovių.Siūlytume patiems pasinerti į nemažėjantį literatūros ta tema srautą ir nuspręsti, kokias skaidulines medžiagas jums reikėtų vartoti ir kiek jų suvartoti.
Siūlome nieko staiga nekeisti. Jei iš karto padauginsite skaidulų, galite pajusti, kad jūsų pilvas yra prikimštas ar išpampęs, - o galite būti priverstas ir skubiai nulėkti į tualetą. Dėl didelio maistinių skaidulų kiekio gali pakisti organizmo gebėjimas pasisavinti tokias svarbias mineralines medžiagas kaip kalcį, geležį ir varį. Todėl neskubėkite, mokykitės iš klaidų ir surasite, kokios skaidulinės medžiagos ir koks jų kiekis pagerins jūsų dietą ir sustiprins sveikatą.
Maisto produktai Skaidulinių medžiagų kiekis
1/4 puodelio razinų 2-3 gramai
1 vidutinio dydžio obuolys 3-4 gramai
1 vidutinio dydžio apelsinas 3-4 gramai
1/2 puodelio brokolių 2-3 gramai
1 vidutinio dydžio bulvė 2-3 gramai
1/3 puodelio sėlenų dribsnių 3-5 gramai
1 puodelis produktų iš rupių kvietinių miltų 3-5 gramai
2/3 puodelio sviestinių pupų 6-7 gramai
3/4 puodelio lęši 6-7 gramai
2/3 puodelio pupelių 6-7 gramai

Baklažanas – ovalios formos tamsiai violetinės spalvos daržovė. Ji nekaloringa, turi vitaminų A, B1,B2,C, mineralinių medžiagų. Neprinokę baklažanai maistui netinka, nes turi nuodingos medžiagos solanino. Perkant šią daržovę reikia žiūrėti, kad nebūtų rudų dėmių, kad odelė nebūtų sutrūkinėjusi. Baklažanai ypač tinka vyresnio amžiaus žmonėms, nes padeda gydyti aterosklerozę, šalina iš organizmo cholesterolį. Stiprina širdies darbą, nes turi kalio druskų, padeda iš organizmo pašalinti skysčius.

Atsakyti į cituojamus pranešimus

Dalintis