Cia raso ta pati mama, kuri rase pries pusmeti. Tiesiog noriu pasidalinti musu pirmuoju trimestru mokykloje, na ir paskaitineti kaip jum sekasi. Apart sios savaites kosuliuko, mano sunui mokykloje sekasi lb gerai ( tfu tfu tfu), ryte nuvezam su masinuku, iki varteliu, nueina pats, persirengia, susitvarko. Pamokoje dalyvauja, tik gal kartais uzsisvajoja, bet jo mama vaikysteje irgi tokia buvo. Kas uzduota namu darbu nevisada pamena, bet cia irgi niekis. Mokosi kol kas be sunkumu pagal bendraja programa. Per pertraukas aisku prioritetas mobiliam telefonui, o ne draugams, na bet cia kaip kam ane?
O siaip viskas kol kas gerai, tikiuosi, kad ir toliau viskas taip bus. AIsku, tai labai priklauso nuo ugdymo istaigos, jei nebutume papuole i musu svajotaja gimnazija nezinau kaip dabar rasyciau apie pasiekimus, neziurint to, kad mes vieni is "pasveikusiuju". Keistumu liko, neneigsiu, bet jie daugiau kaip charakterio bruozas, o ne autizmo sindromo igalinti.
Po pamoku pasedi namie kelias valandas, ir laukia manes, bet aisku vieno dar i lauka neleidziu, bijau. Viryklej sildytis maisto irgi dar neleidziu. paniskai bijau klausimo skiepyt, neskiepyt. Zodziu ta baime manau niekada ir nedings ir kaip seselis bus salia, nes praeities tu neistirinsi ir isgyvenimu, nebent kas lobotomija padarytu man...Taip ir gyvenam, dziaugiames ir kartu bijom
Vaikui tampi ne tik mama bet ir spec pedagoge.
Is pradziu kol praejo depresija, neigimas, tada neapykanta, nusivylimas, susitaikymo taip ir nebuvo. Supratau kad as vaikui tik galiu padeti, ir jei as stresuosiu ir depresuosiu nuo to jam ne ka geriau. Tai trumpai ka mes darem, gerem vit b padidintom dozem, gamino pagal rezepta, gerem eye q, fenoberbitali (jei teisingai parasiau) taip pakaitom, tada gerem tenoten kai buvo blogas elgesys, ji gerem kartu su glicinu, vel su pertraukom, carnozine geriau, tik doziu nepasakysiu, nepamenu ir nenoriu dezinformuoti, geriau skaityti anotacijas, arba rasti gydytoja. gliutationa sita irgi gerem, bet viska atskirai, nuo kirmeliu as ir taip profilaktiskai duodu jam, nes suni turim. Nustojau skiepyti vaika, nes labai pablogejus bukle buvo po MMR. Lankem logopedini spec darzeli, nereikia tokiu vaiku grusti i paprasta, tai kas kad ten kalbantys vaikai, kas ta aplinka, kad vaika toki reikia mokinti lavinti, o ne ileisti i aplinka. Cia vel gi mano nuomone, tuo paciu as dariau foto daiktu, ir dariau fotoalbuma, ir mokaiu, turejau ivairiu, tarkim plati upe siaura, mazas obuolys didelis, namie pas mus ant saldytuvo buvo obuoliu foto ir vaisiu uogu, spalvu korteles, formu ir t.t. ir pan. Aisku jei viakas isvis neziuri i tas korteles galima pripratinti sukaupti demesi ant balto palo nupaisyti raudona taska ir prikisti prie akiu, palaikyti keliom sekundem ir paslepti, ir taip i diena po kelis kartus. Bet as ne tik kortelem mokaiu, as su juo visada kalbejau, aiskiai garsiai raiskiai ir leeetai, akcentavau viska po kelis kartus. Jei matydavau ji susidomejusi kazkuo as iskart perimdavau jo demesi. Kuo jis labiau buvo isteriskesnis ir turejo ritualu, spausti mygtuka perejoj, lifta ir pan, tuo as daugiau ji visur vedziodavau, i traukini, i kauno zoosoda, i miesta, i baznycia, visur. Karta kai iskele man tokia prikti tai ir siknon gavo, jei as ji auginsiu kaip neigalu, jis toks ir uzaugs, todel as stengiausi jo per daug negaileti del jo busenos, o ziureti kaip i sveika vaikuika, bet visada budavau salia maip mama. Tarkim kaip as ji ismokiau sakyti mama. jis anksciau tik mmmm ir atlekiu, gi zinodavau ko nori, kazkaip telepatiskai ir uz ji viska padarydavau, o viena deina jis mmmmo as ateinu i kambari ir mama mama mama mama mama mama ir tauio garsiai, ir aiskiai, apsisuku ir vel i virtuve, ir teip kelias dienas, po ju as isgirdau ta zodi mama, blioviau gal para
Taip ir isradinejau pati viska, dar nezinau gal tikejimas padejo, vedziau pas uzkalbetoja, maudziau uzkalbetam vandeny (juokas juokais bet jis iki siol buteliuke yra jau gal 3 metai ir nesugedes), valgem uzkalbeta druska, aguonas. Tos bobulytes kontaktus rado mama. Dar vaikui pastoviai leisdavau klasika, ypac adaptuota mocarta, rodziau filmukus ir aiskinau lietuviskai
babyeinstein.com
O Migle tai psichologe is Vilniaus, ji turi ikurusi savo VSI, ir taiko tomatis terapija. Terapija didina iq ir vistiek nauda kazkokia duoda, mes nesitikejom, kad per ketvirta uzsiemima vaikas prades paisyti, kuris isvis nieko nemokejo, o nupaise troleibusa su usais ir zmones su vairuotoju, cia man buvo sokas geraja prasme. Po kurso jau zodziai pradejo ristis i sakinukus, atejom echolalindami, isejom kalbedami, bandydami kalbeti. Migles kontaktu duoti negaliu, ji ir taip jau nespeja su esamais vaikais, nauju neima, jei rasite internete, tai meginkite, o tokios reklamos daryti neturiu teises, Dar galima apie principus sios autioterapijos pasiskaityti anglu rusu kalba google nemazai info, uyra dideli centrai Vokietijoje, europoje, man regis Lenkijoje, Rusijos dalyje. Yra ir Vilniaus VRC ten nemokamai, bet as i vrc isvis ziuriu skeptiskai. Kainuoja taip, vienas kursas 3 savaites 1500lt., tada po menesio diveju vel tas pats kursas kartojamas ir ziurima dinamika, pusmeti ar daugiau ar reikia kartoti. Man geriau nei ABBA nes ji man panasi i dresavima, be to tiek pinigu as neturiu, na cia tik mano nuom one, o tomatis tai gydomoji garso galia (per mocarta, girgala ir mamos balsa), veikianti smegenis ir kurianti trukstamas jungtis.
Jei bus klausimu klauskite. Dabar mes neiko endarom, tik dziaugiemes gyvenimu laukiam rugsejo pirmos klases, ir as sirdyje bijau praeities, ir ateities. Dar su vaiku meditavau, pagal indiska muzika, mantras tas ji labai ramindavo.
Tai uzsisakiau vel skysta,paprasciau gaunasi 
Mes viska taip pat bandom ir dar bandysim,nutarem pas bioenergetika nuvezti.Gaila,kad cia visos metodikos mums neprieinamos.Pastebejau vaikui patinka per loptopa isdarynet visokius garsus,tai suletina,tai pagreitina,tai garsai 
atsuka,vel paleidzia,gal cia kazkas panasaus su tomatis?
