QUOTE(alijap @ 2014 11 09, 13:12)
https://www.goodread...12-finding-eden
OMG
Šios knygos totaliai mane pribaigė. Kaip gražiai, meniškai ir jausmingai parašytos. 
Toks jausmas, tarsi bučiau pasivažinėjusi amerietiškais kalneliais be jokių apsaugų. Mano emocijos išsiblaskiusios į visas puses. Autorė rašė taip gražiai, jog verkiau ir per laimingas akimirkas ir per skaudžias. 
Pirma knyga man skaitėsi iš pradžių sunkiai. iki tol, kol knygoje priėjau šią akimirką. Kažką jinai manyje užkabino ir mano širdis ėmė plakti taip stipriai ir neramiai. Staiga man tarsi atsivėrė akys ir supratau kaip gražiai ir poetišai autorė rašo.
"Her bravery stunned me, dazzled me. She had dared to dream beyond what someone else had ordained her destiny to be, beyond what even the gods had destined. And instead of that looking blasphemous or just plain stupid, something about it felt powerful, beautiful, brave. Just like the bravery she had shown that day on the playing field.
As beautiful as a flower. As strong as a weed.
And something inside me felt like it had shifted, too, because I had dreams as well. In that moment, right there and then, I admitted to myself that I longed for more for my life and maybe those dreams were beautiful, too. Brave. I had always pushed that desire away, ashamed of it, thinking it sinful, selfish. But maybe, just maybe, my own dreams weren't as sinful as I'd always thought them to be . . . somehow. I watched her silently as she retreated. And somewhere deep down inside, somewhere where there were no rules and no limits, somewhere where only the beating of my own heart could be heard, love took root."
Ir nuo šios pastraipos manyje tarsi kažkas apsivertė, negalėjau toliau atsitraukti nuo šios istorijos. Tiek grožio ir skausmo.
O štai antra knyga man gerokai širdelę iškamavo. Autorė taip aprašo sielvartą ir ilgesį kad norom, nenorom akys nuolat buvo it pripiltos smėlio, toks jausmas kad galėčiau apsipilti ašaromis kiekvieną akimirką.
"Sometimes I imagine the rain is him. If I'm alone, I turn my face into it and I can feel him. I'll never have a place where I can visit him, and so I'm with him in the rain".
Ši istorija liks su manimi ilgam ilgam.
OMG
Šios knygos totaliai mane pribaigė. Kaip gražiai, meniškai ir jausmingai parašytos. Toks jausmas, tarsi bučiau pasivažinėjusi amerietiškais kalneliais be jokių apsaugų. Mano emocijos išsiblaskiusios į visas puses. Autorė rašė taip gražiai, jog verkiau ir per laimingas akimirkas ir per skaudžias. Pirma knyga man skaitėsi iš pradžių sunkiai. iki tol, kol knygoje priėjau šią akimirką. Kažką jinai manyje užkabino ir mano širdis ėmė plakti taip stipriai ir neramiai. Staiga man tarsi atsivėrė akys ir supratau kaip gražiai ir poetišai autorė rašo.
"Her bravery stunned me, dazzled me. She had dared to dream beyond what someone else had ordained her destiny to be, beyond what even the gods had destined. And instead of that looking blasphemous or just plain stupid, something about it felt powerful, beautiful, brave. Just like the bravery she had shown that day on the playing field.
As beautiful as a flower. As strong as a weed.
And something inside me felt like it had shifted, too, because I had dreams as well. In that moment, right there and then, I admitted to myself that I longed for more for my life and maybe those dreams were beautiful, too. Brave. I had always pushed that desire away, ashamed of it, thinking it sinful, selfish. But maybe, just maybe, my own dreams weren't as sinful as I'd always thought them to be . . . somehow. I watched her silently as she retreated. And somewhere deep down inside, somewhere where there were no rules and no limits, somewhere where only the beating of my own heart could be heard, love took root."
Ir nuo šios pastraipos manyje tarsi kažkas apsivertė, negalėjau toliau atsitraukti nuo šios istorijos. Tiek grožio ir skausmo.
O štai antra knyga man gerokai širdelę iškamavo. Autorė taip aprašo sielvartą ir ilgesį kad norom, nenorom akys nuolat buvo it pripiltos smėlio, toks jausmas kad galėčiau apsipilti ašaromis kiekvieną akimirką.
"Sometimes I imagine the rain is him. If I'm alone, I turn my face into it and I can feel him. I'll never have a place where I can visit him, and so I'm with him in the rain".
Ši istorija liks su manimi ilgam ilgam.
Alijap ar skaitei abi-Becoming Calder ir Finding Eden? Ar baigiasi gerai?Spėju geresnė už perksiatytas Sherridan knygas? Anos buvo nerealios. O Finding Eden tai čia tęsinys Calder ar kaip?Rašo kad susijusios.
Pasidalink ką
