Fotografijos pradžiamokslis

Neturėtum, kaip Kodėlčius rašė - turi potencialą. Akivaizdžiai

Nu čia dabar Įsižeisiu tuoj. Kaip tai lietuviai neturi, kuo didžiuotis? Ir kodėl nesididžiuojame tuo, ką turime? Mes turime be galo stiprią, pasaulyje vertinamą humanistinės fotografijos mokyklą, Sutkų ir jo kartą. Bet nedera pamiršti, kad esame itin maža šalis, ir mums išauginti krūvas gerų fotografų yra elementariai nerealu. O lygiuotis visada reikia į geriausius, kokios tautybės jie bebūtų. Kas čia per diskriminacija?

Aš turiu daug guru. Iš lietuviškųjų - Sutkus, be abejo. Tokios akys gimsta kartą per šimtmetį. Aleksandravičius. Rakauskas. Macijauskas. Luckus. Ir t.t., ir t.t. Iš jaunosios kartos - Danisevičius kol kas vienas stipriausių su mažai konkurencijos. Kelis gerus komercinius fotikus turime, bet man tai jie neįdomūs. Bet tai tik man. Galėčiau nemažai išvardint, laiko dabar nėra. Bet geras klausimas, gera diskusija Mano kriterijus - matymas, šviesa, gebėjimas vienu kadru papasakoti istoriją, kompozicija, originalus požiūris, kaip diena - taip naujiena.

Aš neužsiimu komercija ir neketinu užsiimti, tai gal kitos pasipasakos. Kodėl? Nenoriu. Netraukia. Bijau, kad hobis taps rutina. Nepatinka tenkinti klientų užgaidas. Nenoriu fotkinti pagal grafiką ar kai reikia, o aš nenoriu. Nepatinka pati komercinė fotografija, jos temos, rezultatas, skaitmeniškumas, masiškumas, "gliancas", ribotumas, jei galima taip pavadinti. Nuobodu man būtų be galo, o aš gyvenime daug nuobodžių dalykų darau, tai dar ir hobį į tai įvaryti atsisakau

Lankau šiuo metu paskaitas apie meno teoriją, tai kaip tik buvo paskaita apie spalvas, tai gal kada nors gal galėsiu, jei netingėsiu, pasidalinti, kaip išrišinėti kadrą, kad jis būtų spalvingai išbaigtas ir patrauklus, traukiantis akį, kokios spalvos tame būtinos kokios apskritai būna spalvos ir kodėl būtent tam tikros svarbios. kas dailės mokyklą baigę arba dizainus studijuoja, tikriausiai tai žino. Iš to, kaip aprašei, turėjo būti fainas kadras, tik jam reikėjo gana artimo plano, ar ne? Spalvas pamačiau
Papildyta:
beje, Aster, puikiai žinai, kad Tau gerai sekasi, todėl neflirtuok čia
žinau, truputis baimės ir atsargumo yra gal ir gerai, jei nestabdo progreso, o, atvirkščiai, jį paskatina

Aš taip pat neužsiimu komercija. Vis sakau, kad užsiimsiu, bet kai pradedu rimčiau apie tai galvoti nusipurtau ir vėl užsiimu visokiais niekais bet tik ne komercija. Kol darbą pastovų turiu, nesuku galvos. Duonai užsidirbu, darbas mėgiamas, tad nėra kur bėgti. Motyvai, kodėl ne... negaliu fotografuoti bet ko. Nežinau net nuo ko priklauso ar galiu ar ne. O ir šiaip, mano foto nekomercinės, o tokios labiau naminės, paklausa būtų maža.

Užsiimu komercija ir tuo labai džiaugiuosi. Esu labai laiminga ir kol galėsiu, norėsiu tol tuo užsiimsiu. Komercija man nėra tik atvykimas - pafotkinimas, paretušavimas ir atidavimas. Man patinka beveik viskas, kas su tuo susiję ir patinka tiesą pasakius daug šalutinių dalykų, kurie su grynu fotografavimu nesusiję Sakykim tai, kad tenka vykti fotografuoti į įvairias vietas. Seniau daugiau traukiniu važinėdavau. Dabar dažniau pati vairuoju. Man nepaprastai patinka stebėti aplinką ir žmones: kaip atrodo rajonas pro kurį važiuoju, kaip atrodo namai, žmonių kiemai, kas eina gatve, kas sėdi prieš mane traukiny... patinka tyrinėti žmonių veidus, emocijas, aprangą, elgseną..

Lygiai taip pat ir pačios fotosesijos metu patinka stebėti tai, kas vyksta. Gal dėl to, kad čia yra kultūrų maišalynė. Man yra tekę fotografuoti labai daug skirtingų žmonių ir mane tas veža. Sakykim garsios advokatės šeimą, kurie yra labai turtingi žmonės... patinka bendrauti, kalbėti, pamatyti jų gyvenimo būdą ir suvokti begalinį paprastumą, nuoširdumą, tai užfiksuoti. Kartais žmonės tave nustebina, kartais pakeičia požiūrį į tam tikrus dalykus. Nufotografavęs tokią šeimą jau kitą dieną sakykim važiuoji fotografuoti skvoterių ir - bum - patenki į visai kitokią aplinką.

Dabar teko fotografuoti turkų šeimą su trynukais berniukais. Taip pat lesbiečių porą. Anglų bažnyčioje pirmą kartą mačiau kaip krikšto ceremoniją veda moteris, kaip tai skyrėsi nuo vyro kunigo krikštijimo. Patiko rumunų krikštas, kur merkia į vandenį visai nuogus mažulyčius klykiančius leliukus. Kur krikštijo vienu metu gal 10 vaikučių ir visi fotografai tiesiog kovojo už geresnę vietą

Taip pat ką tik fotografavau arabiškų drabužių kolekciją. Susipažinau su dviem modeliais - ukrainiete ir filipiniete. Makiažą darė pakistanietė. Kad ir tokios smulkmenos įdomios, sakykim, kaip užvynioja skarą ir kaip po ja sutaiso plaukus. Nes kasdienybėje tu matai tas milžiniškas galvas su milžiniškais kuodais po tomis skaromis, bet niekad gi gyvai nematai kaip ten viskas susukta ir suvyniota. Man labai įdomu sutikti skirtingus žmones ir juos fotografuoti.

Ši veikla man duoda DAUG DAUG DAUG.. ir man labai gera.

Sveikutes
o man iskilo klausimas kaip fotografuot apkunius zmones? Meginau isekot patarimu gugle visagaliame, bet...sakau gal jus turit kokiu saltiniu?

Buvau viename seminare, kurio metu šiek tiek pasakojo kaip fotografuoti apkūnesnius. Ten akcentavo, kad reikia fotografuoti šiek tiek iš aukščiau, jeigu yra pora, tai stambesnį statyti šiek tiek toliau, už lieknesnio. Jei yra aplinkoje daiktų, tai stengtis paslėpti už jų (šakos,krūmai, kolonos ir pan). Nedėti ryškių, akį traukiančių detaliu ties problemiškomis vietomis, dalį kūno statyti į šešėlį.

Praktijoje dar nebandžiau, bet manau tiesos yra

dekui uz pasidalinta info
jei nepaslaptis kas per seminaras?

Aciu, kad pasidalinote nuomonemis ir patirtimi. Man patinka paciai su savimi gincytis, kodel taip, kodel kitaip... Bet idomu ir kitu nuomones. Idomu jas ir sugretinti, ir supriesinti su savom. Tuomet gali atrasti kazka, ko nepastebedavai.

Sayonara, man butu labai idomu suzinoti apie spalvas As apskritai dabar jauciuosi kaip perdziuvus kempine - pilkit ant manes viska!

Ok, daugiau neflirtuosiu. Gal tikrai po kurio laiko imsiu matyti kitomis akimis. Jau svajoju apie keleta ideju... pvz. su balerinomis. Idomu, ar priimtu i repeticijas OBT?

nežinau. kadaise pati bandžiau patekti, bet jie turi savus fotografus, fotomenininkus ir nereagavo į mano prašymus išvis. o gal per mažai atkakli buvau?

man rodos, realiau būtų koks mažas mėgėjiškas teatras, jo užkulisiai. nes oficialios ir garsios kultūros įstaigos savo veiklos fotkinimą patiki grandams (iki jų mirties, beje) ir retai leidžiasi į kalbas su kitais, nebent pažįstamų ar kokį stogą rastum

nauja tema ČIA

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.