Gotte, ziauriai idomus tavo kursai, tokios nerealios uzduotys. Man antra labiausiai primena istrauka is filmo.
QUOTE(ich @ 2015 01 27, 21:05)
Gotte, ziauriai idomus tavo kursai, tokios nerealios uzduotys. Man antra labiausiai primena istrauka is filmo.
aha, įdomūs, nors šitam projektui man pritrūko teorinės medžiagos iš dėstytojų..
buvo kelios tikrai vertingos paskaitos, bet kitur truputį mano požiūriu patinginiavo jie
QUOTE(R-P @ 2015 01 28, 00:16)
gotte, visose tryjose matau fotografą kitoje kadro pusėje. Vertinu kaip žiūrovas. Čia ne kritika. Tiesiog toks pirmas įspūdis buvo pamačius fotas dar be aprašymo flickre.
o gali plačiau savo mintį išdėstyti
ir jeigu tai ne kritika, tai kas tai? pagyrimas? nes man nei į tą nei į aną nepanašu..Aš nelabai supratau komentaro.
Laba diena 
Ačiū labai. Ši pažintis man buvo neįtikėtina, tiek daug emocijų ir jausmų sukėlė, sunku žodžiais nusakyti. Taip pat pasėjo kelis klausimus...
Pastebėjau, kad tiek čia, tiek apskritai gyvenime, vieni žmonės linkę lakstyti su rožiniais akiniais (keksiukai, romantinės komedijos ir visa kas švelnu ir kelia tik geras emocijas). Na, o kita dalis nerianti tiesiai į tragizmą, dramatizmą (foto serijos su narkomanais, alkoholikais ir kitaip save žlugdančiais žmonėmis, sunkios dramos, tragiški likimai). Neišeina vienų pavadinti optimistais, kitų realistais, tai kažkas kitko. Mane labiau domina antra žmonių masė, kodėl pvz laimingos poros gražios vestuvės jaudina daug mažiau lyginant su Julie project? Čia žinoma jau iš psichologinės pusės kapstyt noriu. Pvz gotte, kodėl rinkaisi būtent tokią tematiką?
Dar kitas dalykas, visada buvo įdomu. Kaip fotografas įkalba tokius žmones fotografuotis? Ar pagrindiniai herojai suvokia, kad jie nebus pateikiami iš gražiausios pusės, o pabrėžiama jo gyvenimo ir asmenybės minusai, nuopoliai ir pan. Ar meluojama yra?
Žodžiu va kiek pasvarstymų ir dar daugiau sukėlė Darcy Padilla
QUOTE(je t'aime @ 2015 01 27, 21:15)
Darcy Padilla, The Julie Project, jei neklystu.
Ačiū labai. Ši pažintis man buvo neįtikėtina, tiek daug emocijų ir jausmų sukėlė, sunku žodžiais nusakyti. Taip pat pasėjo kelis klausimus...
Pastebėjau, kad tiek čia, tiek apskritai gyvenime, vieni žmonės linkę lakstyti su rožiniais akiniais (keksiukai, romantinės komedijos ir visa kas švelnu ir kelia tik geras emocijas). Na, o kita dalis nerianti tiesiai į tragizmą, dramatizmą (foto serijos su narkomanais, alkoholikais ir kitaip save žlugdančiais žmonėmis, sunkios dramos, tragiški likimai). Neišeina vienų pavadinti optimistais, kitų realistais, tai kažkas kitko. Mane labiau domina antra žmonių masė, kodėl pvz laimingos poros gražios vestuvės jaudina daug mažiau lyginant su Julie project? Čia žinoma jau iš psichologinės pusės kapstyt noriu. Pvz gotte, kodėl rinkaisi būtent tokią tematiką?
Dar kitas dalykas, visada buvo įdomu. Kaip fotografas įkalba tokius žmones fotografuotis? Ar pagrindiniai herojai suvokia, kad jie nebus pateikiami iš gražiausios pusės, o pabrėžiama jo gyvenimo ir asmenybės minusai, nuopoliai ir pan. Ar meluojama yra?
Žodžiu va kiek pasvarstymų ir dar daugiau sukėlė Darcy Padilla
QUOTE(gotte @ 2015 01 28, 00:48)
o gali plačiau savo mintį išdėstyti ir jeigu tai ne kritika, tai kas tai? pagyrimas? nes man nei į tą nei į aną nepanašu..Aš nelabai supratau komentaro.
ir jeigu tai ne kritika, tai kas tai? pagyrimas? nes man nei į tą nei į aną nepanašu..Aš nelabai supratau komentaro.nei kritika, nei pagyrimas, o pastebėjimas
tiesiog kadrai neįtraukia, man tai panašu į eilinę fotosesiją, bet ne į sustabdytą akimirką. Į fotosesiją ta prasme, kai du žmonės klauso fotografo nurodymų, apsikabina, atsistoja kažkur, sustingsta ir laukia kada juos nufotkins. Emocijos čia neįtikina. Kadrai apsoliučiai statiški. Sustabdytą akimirką bent aš įsivaizduoju kaip akimirką kažkokio veiksmo ar įvykio, kur žiūrėdamas į kadrą gali intuityviai nuspėti, kas ten vyko prieš akimirką, ir po akimirkos. Sustabdytoj akimirkoj žiūrovas taip pat kažką turi pajusti- gal garsus supačius aplinką, kvapą, gal įsijausti į personažų stipriai išreikštas emocijas ir pan. Nežinau ar teisingai išsireiškiau ir supratai, ką turiu omenyje.
Bet aš niekada nelankiau jokių kursų, todėl galiu būt neteisi. Gal ir nusišneku
dabar nieko ant greičio nerandu jokio pvz, kai rasiu - įmesiu.
QUOTE(R-P @ 2015 01 28, 12:54)
nei kritika, nei pagyrimas, o pastebėjimas
tiesiog kadrai neįtraukia, man tai panašu į eilinę fotosesiją, bet ne į sustabdytą akimirką. Į fotosesiją ta prasme, kai du žmonės klauso fotografo nurodymų, apsikabina, atsistoja kažkur, sustingsta ir laukia kada juos nufotkins. Emocijos čia neįtikina. Kadrai apsoliučiai statiški. Sustabdytą akimirką bent aš įsivaizduoju kaip akimirką kažkokio veiksmo ar įvykio, kur žiūrėdamas į kadrą gali intuityviai nuspėti, kas ten vyko prieš akimirką, ir po akimirkos. Sustabdytoj akimirkoj žiūrovas taip pat kažką turi pajusti- gal garsus supačius aplinką, kvapą, gal įsijausti į personažų stipriai išreikštas emocijas ir pan. Nežinau ar teisingai išsireiškiau ir supratai, ką turiu omenyje.
Bet aš niekada nelankiau jokių kursų, todėl galiu būt neteisi. Gal ir nusišneku
dabar nieko ant greičio nerandu jokio pvz, kai rasiu - įmesiu.
tiesiog kadrai neįtraukia, man tai panašu į eilinę fotosesiją, bet ne į sustabdytą akimirką. Į fotosesiją ta prasme, kai du žmonės klauso fotografo nurodymų, apsikabina, atsistoja kažkur, sustingsta ir laukia kada juos nufotkins. Emocijos čia neįtikina. Kadrai apsoliučiai statiški. Sustabdytą akimirką bent aš įsivaizduoju kaip akimirką kažkokio veiksmo ar įvykio, kur žiūrėdamas į kadrą gali intuityviai nuspėti, kas ten vyko prieš akimirką, ir po akimirkos. Sustabdytoj akimirkoj žiūrovas taip pat kažką turi pajusti- gal garsus supačius aplinką, kvapą, gal įsijausti į personažų stipriai išreikštas emocijas ir pan. Nežinau ar teisingai išsireiškiau ir supratai, ką turiu omenyje.
Bet aš niekada nelankiau jokių kursų, todėl galiu būt neteisi. Gal ir nusišneku
dabar nieko ant greičio nerandu jokio pvz, kai rasiu - įmesiu.
Dėkui už išsakytą mintį.
Kadangi turėsiu dar susitikimų su abiem modeliais galėčiau bandyti kartoti būtent šį momentą.
Truputį sunku surengti 6-8 atskiras fotosesijas su tais pačiais modeliais, kad po to iš kiekvienos fotosesijos išrinkti tik po vieną kadrą. Tad man jau nori nenori reikės per 2 fotosesijas sukurti visas likusias filmo scenas.
Šioje scenoje norėjau užfiksuoti tylos akimirką. Jokių stipriai išreikštų emocijų. Užmerktos akys ir tylus kambarys. Nei garso, nei kvapo...nieko ... Jie kartu.. ir tuo pačiu atskirai.. savotiška tuštumos akimirka, kai meilė dar yra, bet jos jau nebėra... į nuotraukas nežiūrėti kaip į fotosesiją, man reikės tik vienos foto iš jų.
Dar norėjau pridurti, kad modeliai nebuvo susikaustę...momentais jautėsi jų užsisvajojimas kažkoks, man tas patiko.. nes jautėsi natūralumas.. labai gaila, kad nepavyko to perteikti
Gotte, jau ne pirmą kartą man toks klausimas kyla: kodėl tiek daug teisiniesi? Gal aš ne tuo tonu perskaitau, bet kai pradedi pasakoti tai kas buvo kuriant nuotraukas, tai lyg teisinimasis man skamba. 
Kam to reikia?
Kam to reikia?
QUOTE(gotte @ 2015 01 28, 13:26)
Truputį sunku surengti 6-8 atskiras fotosesijas su tais pačiais modeliais, kad po to iš kiekvienos fotosesijos išrinkti tik po vieną kadrą. Tad man jau nori nenori reikės per 2 fotosesijas sukurti visas likusias filmo scenas.
o kelinta foto čia bus? koks tavo planas visoms 6 nuotraukoms pagal sugalvotą siužetą?
ir kodėl būtent 6 nuotraukas reikia padaryti, o pvz ne 4 arba 15?
QUOTE(Ka @ 2015 01 28, 13:43)
Gotte, jau ne pirmą kartą man toks klausimas kyla: kodėl tiek daug teisiniesi? Gal aš ne tuo tonu perskaitau, bet kai pradedi pasakoti tai kas buvo kuriant nuotraukas, tai lyg teisinimasis man skamba. Kam to reikia?
Kam to reikia? Aš nežinau ar tai teisinimasis, greičiau bandymas komentuoti, kaip aš matau situaciją, kodėl taip ir ne kitaip fotografavau... matau, kad kitas žmogus mato ją kitaip, bandau dėstyti savo mintis.. nes juk aš tame reikale buvau, fotografavau, mačiau, jaučiau, ieškojau...
Aš nemėgstu rašyt, kad nesutinku tarkim su komentaru ir nemėgstu tik sausai padėkoti. Mėgstu kažką plačiau parašyt. Gal tikrai nereiktų to daryt, jei skamba kaip teisinimasis
Papildyta:
QUOTE(R-P @ 2015 01 28, 13:56)
o kelinta foto čia bus? koks tavo planas visoms 6 nuotraukoms pagal sugalvotą siužetą?
ir kodėl būtent 6 nuotraukas reikia padaryti, o pvz ne 4 arba 15?
ir kodėl būtent 6 nuotraukas reikia padaryti, o pvz ne 4 arba 15?
Žinok reiktų ilgai aprašinėti visas 6 scenas. Ir ką tai keistų, jei parašyčiau, kad čia bus tarkim 3-čia foto iš 6
nuo to ji taps įtikinamesnė, geresnė? ar blogesnė? Juk jau parašiau, koks buvo šio kadro tikslas.Reikia padaryt 6-8 nuotraukas. Reiktų dėstytojų klausti, kodėl tiek. Bet manau skaičius visai logiškas ir pakankamas kad suvokti iš tiek kadrų siužetą ir padaryti šiokį tokį pasakojimą.
QUOTE(gotte @ 2015 01 28, 14:06)
Aš nežinau ar tai teisinimasis, greičiau bandymas komentuoti, kaip aš matau situaciją, kodėl taip ir ne kitaip fotografavau... matau, kad kitas žmogus mato ją kitaip, bandau dėstyti savo mintis.. nes juk aš tame reikale buvau, fotografavau, mačiau, jaučiau, ieškojau...
Aš nemėgstu rašyt, kad nesutinku tarkim su komentaru ir nemėgstu tik sausai padėkoti. Mėgstu kažką plačiau parašyt. Gal tikrai nereiktų to daryt, jei skamba kaip teisinimasis
Aš nemėgstu rašyt, kad nesutinku tarkim su komentaru ir nemėgstu tik sausai padėkoti. Mėgstu kažką plačiau parašyt. Gal tikrai nereiktų to daryt, jei skamba kaip teisinimasis
Gal aš ne taip perskaitau.
Aš šiaip apskritai nežinau kam ir kodėl reikia ginti savo darbą. Nu, jei žiūrovas, nesupranta arba supranta kitaip, kam jam bandyti išaiškinti?
QUOTE(gotte @ 2015 01 28, 14:06)
Žinok reiktų ilgai aprašinėti visas 6 scenas. Ir ką tai keistų, jei parašyčiau, kad čia bus tarkim 3-čia foto iš 6
nuo to ji taps įtikinamesnė, geresnė? ar blogesnė? Juk jau parašiau, koks buvo šio kadro tikslas.Reikia padaryt 6-8 nuotraukas. Reiktų dėstytojų klausti, kodėl tiek. Bet manau skaičius visai logiškas ir pakankamas kad suvokti iš tiek kadrų siužetą ir padaryti šiokį tokį pasakojimą.
netaps nei įtikinamesne, nei blogsne, tiesiog man buvo įdomu kokia eiga viskas rutuliojasi.
Galvojau kursuose gal pasakė, kodėl istorijai papasakoti reikalingas toks nuotraukų skaičius, o ne mažesnis ir pan. Įdomu ko ta tema jūs mokino ir pagal kokius iškeltus kriterijus ruošiesi užduočiai.
Man asmeniškai tas limitas 6 nuotraukų iškart asociavosi su tuo, kai mokyklos laikais reikėdavo rašyti rašinius ir pan
t.y. papasakoti kažkokią istoriją. Ir jei neklystu, būtent pasakojimas turėdavo susidėti ne mažiau nei iš 6 dalių, parašysiu ant greito primityviaiįžanga- pasakojimo pradinė dalis, veikėjai ir pan, kokie jie tuo metu buvo. (gyveno moteris , buvo vieniša bla bla bal)
veiksmo užuomazga- susipažino su vyriškiu
veiksmo eiga- susipažino ir liko jie kartu, buvo laimingi, tūsinosi, vartojo narkotikus, gyvenimas jiem buvo kul
kulminacija- kol vieną dieną vyriškis perdozavo, ir mirė tos merginos glėby
atomazga- mergina puolė į depresiją
pabaiga- ji nusižudė
aišku fotografija tai ne literatūrinis kūrinys, bet... tai tas pats pasakojimas, tik pasakojimas vaizdais
jei reikia papasakoti istorija tiesiog nuotraukomis, tai manau tiktų ir statiški kadrai. Bet jei viskas cinematic stiliuje, tai statiški kadrai ne pats geriausias pasirinkimas manau.
