Fotografijos pradžiamokslis

Kartoju 5 ND Custom natūraliam apšvietime:

sriubyte, užskaitau, viskas čia gerai, šaunu

kiek norėtumėt už papozavimą?

Sriubyte, užskaitau.

užskaitau

laukiu komentarų

Labas, norėjau pasidalinti savo foto esė: "Nėštumas, gimdymas ir kelios savaitės po". Kiek pamenu berods tik Laukinė yra fotografavusi ir čia paviešinusi gimdymą. Tada aš laukiausi antros dukrytės ir žliumbiau žiūrėdama.. Maniau - hormonai bet dabar šitas foto žiūrėdama irgi verkiau... beveik metai jau praėjo, kai fotografavau.
Esu laimiga, kad man turėjau galimybę ne tik padėti savo draugei gimdymo metu bet ir užfiksuoti tas akimirkas. Tai tokia fotosesija, kurios nepamiršiu visą gyvenimą.

P.S. foto kokybė nukentėjo, nes kūriau su Windows Live Movie Maker (Nemoku su jokia kita programa dirbti)

Filmukas

Tai buvo kažkas tokio! Išdirbta, išlaukta, išgyventa. man labai patiko, labai. Ačiū

Labai jausminga, jautru, apsiašarojau ir aš...

gotte, smagu, kad pasidalinai ar lauktum pastabų dėl pačių foto ir jų visumos, ar pasidalinai ne kritikai?

nes kritikos turiu. jeigu įdomu, sakyk, surašysiu.

Prašom ir kritiką rašyt. Iš tiesų foto turiu ir daugiau, bet kai kurių kartojasi veiksmas arba yra atviresnės, nesinori visko viešinti (kalbu grynai apie gimdymą).
Mane pačią labai erzina ta nekokybė, nes realiai nuotraukos aštresnės, ryškesnės, fokusas aiškiau matosi.

Save stipriai noriu kritikuoti nėštumo nuotraukose. Galėjau padaryti kur kas "gyvesnius" laukimo momentus, kadangi su ta drauge kartu gyvenome ir būtų buvę progų padaryt daugiau buitinių kadrų (gerąja to žodžio prasme). O dabar gavosi toks truputį "muilas" - pilvas, pilvas, pilvas... tokie tradiciniai variantai. Bet pasiteisinsiu tuo, kad projektas susidėliojo tik po visko jau. Nebuvo pradinio gerai apgalvoto scenarijaus - kaip fotografuoti. Nėštumo kadrus dariau tai draugei asmeniškai, ji buvo pasirinkusi keletą idėjų, norėjo, kad tiesiog keletą kadriukų užfiksuočiau ir viskas. O kadangi aš buvau baisiam lėkime tuo metu su darbais ir studijom, ir vaikais, tiesiog pagaudydavau kadrų, kad ji turėtų. Be didelių užmačių ateičiai.

Gimdymo foto gal reikėjo pagaudyti jos emocijų. Bet kol jai nelabai skaudėjo, stengiausi palaikyt kompaniją pokalbiuose, pafotografuoti aplinką. O paskui jau veiksme teko pačiai daug prisidėti. Per trumpas pertraukėles tarp sąrėmių sureguliavau fotiko nustatymus. Gimdymas buvo gana sudėtingas ta prasme, kad prieš man atvykstant į ligoninę ją buvo išvežę į reanimaciją, nes stojo vaikučio širdelė. Paskui normalizavosi, bet baisumas buvo tame, kad per stiprius sąrėmius jau pabaigoje pačioje (paskutines porą valandų) reikėjo nuolat priminti dėl kvėpavimo, nes vos tik ji sulaikydavo, tame aparate, kur leliuko širdutę matuoja iškart rodydavo negerus dalykus, matydavau, kad sesutė irgi akių nuo ten nenuleidžia. Kai vaikiukas gimė tai meldžiausi, kad tik greičiau suverktų ir būtų viskas tvarkoje.

Tiesa, prieš pat gimimą vis stengiausi sugalvoti, kaip ir ką darysiu, apsižiūrėti aplinką, kur stovi seselės, kaip išdėlioti visi aparatai. Vietos laaabai mažai, tai nelabai kampo kažkokio pasirinksi, nei kur pajudėsi. Tai vis galvojau - gimsta vaikas, paleidžiu jos koją, griebiu šalia padėtą fotiką .. viskas sekundžiu greitumu tiesiog.

gotte, nuostabu

Gotte, labai gražu, jautru, artima..