Fotografijos pradžiamokslis

Aster, šauniai pasirodai vis temoje

Aš išbandžiau pinholą neseniai, siaubingai patiko.. Bandysiu dar tikrai..

Pagauna ir nepaleidžia
Dar turėtų soliaografija patikti

O kodel visi taip verziasi daryti fotosesijas?Ir prie ko cia kompleksai?Kai apendiksa suskaus, nesakysi juk, o, nauja patirtis, kam tie kompleksai, pirmyn, as pati sau issioperuosiu!!Na ne, eini pas profa.O gal prasai drauges?
Tuoj vel mane apkaltins visi arogancija:D

Na operacijos su fotografija net neateitu i galva lyginti...

o, Sayonara. Parodyk pinhole rezultatus.
Aš nebandžiau, nors kažkaip ir netraukia. Dabar su lensbaby žaidžiu. Ir šiaip visus fotoaparatus po truputį judinu. Ir šiaip didžiuojuosi, kad iš 52 savaitinio projekto foto 15 jau turiu. Pernai pamenu po keturių ar penkių užmečiau. Ir mėnesio projekto trys foto yra. Pavyzdingai šiemet. Žiūrėsim ar ilgai


Aster, išsiunčiau tau pakvietimą flickr

palyginimas tavo tai keistas

Gal nereiktų visko vadint skambiu žodžiu fotosesija.. užsivadini - bandymas, mokymasis, procesas.. ir tada viskas gal atrodys paprasčiau, gal net ir tos baimės didelės neliks nežinau, kas čia tokio su drauge ir jos šeima pasifoktinti - parke, į miške, į išnuomotoje provanso studijoje ar dar kažkur..
aš net nepagalvojau, kad Aster draugė eina daryti fotosesijos pas profą kažkaip visai kitaip supratau šitą mintį

Kodėlčiau, patiko lens baby bandymai, mačiau FB.

Say, man irgi įdomūs rezultatai parooo...

aš taip pat nepavadinčiau tuo, apie ką Aster rašė fotosesija. Susitiks, pasifotkins. Juk draugės. O draugės susitikusios ir šiaip selfių pasidaro su telefonu, na bent jau aš su savom, tai koks skirtumas, selfiai su telefonu, ar vat paėmus į rankas fotoaparatą kelias foto padarys. Vienas ir tas pats.

Juolab, prisimenu porą šios temos veidų, kurie labai anksti pradėjo fotosesijas daryti ir pinigus imti. Nors ir sakėm, kad anksti. Na ir kas. Vistiek ėjo fotografavo, ėmė užmokestį, turi savo ratą...

O Aster, juk matosi, kad estetiškai dirba. Susitvarkys ir su portretais. Tegu tik eina ir mokinasi. Nefotografuodama neišmoks

Net jei tas palyginimas toks... na nelabai tikslus, vis tik kažkada ateina laikas ir pirmai savarankiškai operacijai.
O pvz. pas draugę, besidominčią kirpimu, matydama, kad jai visai sekas savo artimuosius apkirpti ir pan., turbūt drįsčiau kėdėn atsisėsti. Kažkas juk atsisėda (už dyką ar pigiau), taip žmonės mokosi.

Kol kas pinhole rezultatais pasigirti negaliu, nes testavau, ką ir kaip galima/reikia daryti, bet patiko pats procesas, ypač jo nenuspėjamumas ir labilumas, plūduriavimo iliuzija..

va porą rodau, bet tikrai ne pasigyrimui, o kad nemeluoju





Man atėjo branda. Stengsiuosiu ateityje kuo mažiau aiškinti žmonėms, kaip fotkinti ir ar fotkinti, todėl jeigu kada nušoksiu link kategoriškumo, tai reikš, kad arba Jūs man labai patinkat, arba labai nepatinkat. Nepykit Stabilumo nuomonėse nepažadu, tai nėra mano stiprioji savybė

Vakar tiek rašiau ir bac - kompas pakratė kojas
Bet viskas liko, tai netrinu.

(Vakar) Šiandien kompo diena. Dar kartą perskaičiau temą. Kilo įvairių minčių

Dėl ND buvo diskutuota. Tai pritariu nuomonei, kad svarbu fotografuojančio vidiniai kriterijai, kuriais jis vadovaujasi. Kuo jie aukštesni, tuo ir sunkiau, ir lengviau. Parodai tik tai, kas priimtina pačiam, o visas jovalas lieka niekam nežinomas (2-am ND, spėju, padariau apie 200 kadrų, kiti du pavyko lengviau). Tačiau greičiau susirenki taip Vat 4 neturiu idėjų, todėl neskubu.

Aš fotoaparatą nusipirkau prieš 3 ar 4 metus. Bandžiau ir anksčiau ateiti į temą, bet esu lėta, man būtina tyla ir ramybė, kad galėčiau susikaupti, todėl nenueidavau iki galo su ND, nes nuolat vaikai trukdydavo. Ir man pikčiausia būdavo ne dėl to, kad man pasakydvo, jog čiuožia horizontas ar pan., o dėl to, kad laukdavau to vaikų pietų miego, tada greitai greitutėliai, po devyniais prakaitais dėliodavausi daiktus, o tada jau tik pradedi fotografuoti ir!!!! Beeee! Pabunda pagalbininkai

Labai patiko Gottes pasakojimas apie gimdymą, apie mokymosi procesą, kai turi turėti idėją, jos vystymo planą. Aš tą jau buvau pajutusi iš savo mažų bandymų fotografuoti, bet dabar dar aiškiau suvokiu, kokia didelė pasiruošimo svarba.

Ir man kilo idėja išbandyti save projekte "3 savaitės be kojų". Kadangi man yra planuojama operacija, noriu laiką po operacijos išnaudoti produktyviai. Gal galėtumėte parekomenduoti pasižiūrėti ką nors panašaus? Apie sveikatos problemas, apie sveikimo procesą, apribotas galimybes. Tik nenoriu labai dramatiško, skausmingo aspekto. Vis tik tai tik 3 sav, vis tik turėsiu, kas man padės buityje, vis tik bus jau geras oras.


Alabama, manau, tavo nuomonė irgi gera. Aš tikrai nesiimčiau fotografuoti vestuvių, krikštynų ar kito svarbaus gyvenimo įvykio, nes tikrai neturiu tam patirties ir pakankamai žinių. Taip pat nesisiūlyčiau žmogui, kuris keltų labai aukštus reikalavimus. Todėl aš mąstau įvairius variantus. Net galvojau tai draugei pasiūlyti savo namus fotografavimuisi, kad ir už studiją nereikėtų mokėti. Ir man kaip tik atrodo, kad fotografuotis jų namuose būtų geriausia idėja. Man norisi spontaniškumo ir gyvos aplinkos, o ji nori to išlaižyto švarumo. Ir aišku, lieka didelė tikimybė, kad nuvilsiu... Bet taip pat labiai džiaugiuosi, kad daug kas skatina eiti, judėti ir bandyti. Tai labai svarbu, ypač tokiam lėtam žmogui kaip aš.

Buvo įdomu pažiūrėti Mangutės (?) maisto kursų nuotraukas. Prieš kurį laiką pati bandžiau fotografuoti maistą. Man labai patinka Natalijos Lisovskajos maisto nuotraukos. Bandžiau, bandžiau. Tikrai nepavyko man net priartėti prie jos... Iš pradžių, apskritai buvo sunku įsivaizduoti, kaip suderinti idėją, procesą ir rezultatą. Todėl labai įdomu, kas vedė tuos kursus?

Say, pirma kokia gera! kaip Tau, beje, su double expo? aš NET septynis kadrus jau turiu bet tai nereiškia, kad jie kažkokie ypatingi

aš dar nė vieno, tik nešiojuos laukiu šviesos ir spalvų, nu