QUOTE(Lucero @ 2014 12 06, 21:10)
Sveikos man tai vakar buvo taaaip blogai, silpnumas, mieguistumas, depresija, sakes buvo....o dar vakare susiriejau nerealiai su MB tai asaru pakalne buvo tokia kad ohohoho.upeliai liejos... bet vat siandien issiverkus zymiai geriau jauciuosi, isverkiau kazkokias sankaupas matyt ar jum pagereja paverkus?
aš tai po sūnaus avarijos nė ašaros neišliejau - vaikas reanimacijoj, vyras už širdies čiumpasi, o man ašarų nėra. Visi galvojo, kad aš čia tokia tvirta, gerai laikausi.. Aha, norėtumėt. Geriau būčiau bliovusi ir iš siaubo staugusi - tai ne, po 6 savaičių, kai vaiką išrašė iš ligoninės ir lyg viskas atsipalaidavo - tai kaip dėjo PA.. Nė karto per tas 6 savaites neverkiau..
Verkti negalėjau dar labai labai ilgai. Tad verkit, jei tik galit, jei tai leidžia apvalyti sieką. Ašaros yra malonė, iš manęs ji praktiškai atimta.. Šią malonę man pakeitė PA - tai yra mano kūno nesveikas būdas išspjauti susikaupusias emocijas. Nežinau, kodėl taip atsitiko..
Anksčiau paverkdavau ir dėl didelių dalykų, ir dėl nesėkmių, ir didingos scenos ar kažkokie žodžiai sujaudindavo iki ašarų - o dabar ten, kur anksčiau tūnodavo ašaros - tuštuma