QUOTE(RitaRazi @ 2014 12 02, 20:53)
na, aš irgi manau, kad nepaveldėjau
, man PA prasidėjo po sūnau avarijos, 36 metų amžiaus.. Giminėj irgi niekas neserga nerimo sutrikimais. Kaip gydytojas sakė, jei taip vėlai "iššauna", greičiausiai - dėl psichologinės traumos (posttrauminis streso sindromas) arba "užgyventa" dėl ilgalaikių aplinkybių.
Bet kaip aiškino ir psichiatras, ir genetikas, paveldima yra tam tikra psichikos struktūra. Ją mes atsinešame gimdami, gali būti, kad polinkis į PA atsineštas, bet per gyvenimą žmogus ėjo be didelių sukrėtimų ir neišlindo, o jo palikuonims gali ir pasireikšti. Taip kad mes iš tiesų nelabai ir galim žinoti, kokią informaciją nešame ir perduodam. Ir tai, kad giminėj nėra sergančių, dar nieko nesako.
O giminėj nėra prasigėrusių arba stipriai geriančių, gėrusių? Čia šiaip klausimas, nes labai dažnai tai yra būtent nerimo kamuojami žmonės, radę būdą "gydytis".. Dažniausiai tai būna labai jautrūs žmonės, gabūs.
O elgesio, tame tarpe ir nerimastingo, neurotiško, hipochondriško - vaikai gali išmokimo būdu įgyti, matydami, taip sakant, pavyzdžius.. Vo teip vot.
Nėra mano giminėje geriančių, bet jau artimoje. Manau čia daugiau nulemta psichologinės struktūros, nes aš vaikystėje buvau labai jautri - bijodavau tamsos, sapnuodavau košmarus, apskritai, negalėdavau viena miegoti. Ir tas jautrumas išliko. O susirgau aš 21 -erių, PA smogė kai buvau susinervinusi.
QUOTE(Stichija @ 2014 12 03, 12:22)
Su vaistukais, bet puse ar ketvirtukas klonazepamo ryte man negadino nuotaikos ir gydytojas sake, kad cia daugiau psichologinis pripratimas, nes per maza doze. Budavo kartais kazkas sukirba, bet kazkaip stumiausi ir jei per puse metu 1 tab xanax suvartodavau, tai manau, bukle buvo tikrai labai gera.
Dabar su vaistais, bet jau stojuos ant koju tfiutfiutfiu, net gydytojas issiziojes kaip as cia greit forsuoju.
Kol kas mane labiausiai knisa baime vienai iseiti i zmones ir tada prasidedanti PA galvos svaigulio pavidalu Bet vistiek einu
, ir einu ir einu
Lyg pradejau normaliai miegot, nebeverkiu, gryzo ankstesni interesai, vel nardau medicinos ir madu zurnaluose, ziuriu komedijas, kazkaip imu save labai stipriai uz pakarpos
Papildyta:
Jei baisu vienai kur iseiti, ar dar nesijauciat saugi, tai darykit kaip as - pasileidziu graziai muzika ir soku belekaip, tai pasokineju, tai uodega pakraipau
, tai pilva pamaskatuoju, belekaip, svarbiausia kokiu 20-30 min kas antra diena bent
Man lygiai tas pats. Ir pastebiu, kad kuo daugiau užsidarai namie, tuo paskui baisiau save "perlaužt" ir išeiti į žmones. Išsivysto vadinamasis agorafobinis vengimas. Ypač sunku eiti į tas vietas, kur kažkada jau buvo PA. O tu šaunuolė, kad susitvarkai
. Kuo daugiau eisi į žmones, tuo greičiau praeis ta baimė. Jei pasiduosime baime, ji galutinai užvaldys.