Vegetodistonija..depresija..PA..nerimas

ir kaip jis reaguoja? palaiko?

Maniskis irgi, net jei nepasakociau, suprastu. Jis atkreipia demesi, kad as giliai pradedu kvepuoti, kada akys pradeda begiot i salis, kada delnai pradeda prakaituot, kad as staiga nutylu ir daug kitu smulkmenu. Tada elgiasi priklausomai nuo mano bukles - arba duoda ramiai issikvepuot ir pasimelsti, ar staigiai rengiames ir einam kur, o kai kada uzkutena
Labiausiai mano busenas mama pazindavo - is akiu. Paziuredavo ir jais viskas budavo aisku, ar man nerimas, ar stiprus ar vidutinis. Galedavau meluot ir apsimetinet kiek galiu, kad viskas gerai, bet ji is kart suprasdavo. Kai pati nuo to kentejo turbut lengvai atpazindavo pas kitus tuos simptomus, nors as pastebejau, kad irgi skiriu, kurie zmones turi bedu su nerimu, kurie ne.

Jusu mama irgi vegetodistonija ir nerimus turejo?

Vyrai kaip maži vaikai,taip jie norėtu paguodos ir supratimo,o moterų jie guosti nelabai skuba,jiems tai greit pabosta Va ,turime pavyzdį Demetra

Yra vyru kaip sakau bobinių,kurie ir žmonai verkiančiai snargliuką pavalys ir savo vaikučiui tuo pačiu su pompike išsiurbs,bambuką naujagimiui su zelionke pateps,nagučius nukarpys,žmonos triusikėlius išplaus,vaistuką paduos kai galvą skaudą,per galvelę paglostys,pietus padarys ir dar visus paguos,jiems viskas rūpi netgi kas vyksta moteriai per mėnesines,kaip pienelis krūtinėje gaminasi,patinka su moterimis diskutuoti mergaičių temomis,o va mano vyras iš tų vyru,kuriam smulkmenos ir verkšlenimai neįdomūs,išklausys ,kad blogai jaučiuosi ,lieps atsigulti,pats išeis kur į garažą pasikuisti,ir labai nemėgsta kai aš verkiu,jam skaudu tai matyti ir t.t todėl ir sakau,kad geriau nesiguosiu,nieko nebepasakosiu apie VD ,kad paskui neatsisuktų tai prieš mane ,buvo laikas jis man labai padėjo ir palaikė kai man buvo sunku,nusprendžiau,kad jau užteks,aišku gal jis ir supyktu sužinojęs ,kad aš nuslėpiau nuo jo savo būsenas,bet aš jį gerai pažįstu,todėl pasielgiau tikrai protingai,tuo apsaugodama save ir savo santykius su vyru



Nei tu žmonių žinovė,nei aš Man pačiai mano postai labai naudingi,bet deja sprendžia tos kur skaito ar jie naudingi ar ne,pasinaudoti mano patarimais ar perskaičius iš karto pamiršti Jei būtu neįdomi mano nuomonė,manęs neklaustu patarimų Mes čia forume abi lygios,tu išsakai savo nuomonę ,o aš išsakau savo,prie viso to mėgstu padiskutuoti kas būtu jeigu būtu ,paklausinėti,o nesipykti Ir ko čia raunies ant manęs,juk Kalėdos artėja,Adventas dabar, negražu pyktis Dėl poniutės neįsižeisk tik,aš juk juokais,atsipalaiduok

Nerija123,juk jūs abu nežinote kokios pas mus PA stiprumas ir ką mes išgyvename,todėl nereikia taip šaipytis

nu, reiks šitą būdą išvedimo iš PA pabandyti juk niekad nežinai, kas padeda, reikia viską išbandyti

Man kai tik vakaras taip as bijau isprotet, bet laikaus ir i interneta nelysiu skaityti nieko patvirtinancio mano bugstavimus

nu nesuvokiama pries pora menesiu laikiausi kuo puikiausiai, ne minties nebuvo apie joki atkriti ir staiga toks gavosi, po tos kolonoskopijos, kokio dar gyvenime neturejau

o aš turiu kitų pavyzdžių - pvz., mano uošvis. Žmogus solidus, bet taip apie savo mano anytą trepsi (o ta tai oi kokia artistė ), kad gražu žiūrėti gal to, gal ano ir pan. ir taip visą gyvenimą nuo 19kos metų pratrepsėjo.
Mano vyras mano, kad jo tėtis labai teisingai elgiasi, jis jam gyvenimo pavyzdys, o aš ir neprieštarauju šiai nuomonei

Demetros istorijos aš, atsiprašau, nežinau

Taira1, o kas tos abi? Ar jūs manot, kad čia, šitoj temoj, kažkas gali šaipytis iš PA?

Mano mama turejo nerima, nemiga, PA + depresija. Visa gyvenima Nuo 27 iki 66 taip ir nebuvo nulipus nuo vaistu Ne dienos....
Papildyta:

Dar man gydytojas patare karate treniruotes atnaujinti , as mat esu nemazai sportavus ir man tada jokie nerimai nebaisus buvo
Papildyta:

Jauniute, juk puikiai supranti, kad nuo musu problemos neisprotejama, nemirstama, negaunamas nei infarktas nei insultas. Musu busena tik apsunkina gyvenimo dziaugsma, bet juk ji nepavojinga. Tuoj prades vaistukai veikti, minejot, kad pas psichologe lankysites - ismus jum tas kvailystes is galvytes ir pati nepasiduokit

Žiūriu, daugiausiai nerimas ir PA paveldimi. O pas mane giminėje nėra sergančių . Kodėl mane ta zaraza užpuolė ir jau pusę gyvenimo neapleidžia, nežinau. Kad ir kaip pozityviai bandyčiau save nuteikti, bet gyvenimo kokybė nuo tokios ligos labai nukentėjo. Man tik baisu, kad nebūtų persidavę vaikams. Dukra jau turėjo kelis "blogumus", kai suprantu - vegetacinės krizės ir šiaip gana linkus į hipochondriją. Kaip baisu, jei ir dukrai reikės visą gyvenimą kankintis su tuo košmaru.
Papildyta:


Jei ne paslaptis, ar Jūsų mama dar gyva?
Labai teisingai pasakyta dėl gyvenimo džiaugsmo .

Oi, jauniute, tikrai nepalaiko

Jis man jau seniai sakė nebesiguosti, nebezysti, nebesiskųsti, neverkšlenti ir net jam neskambinti, kai man blogai ir jo nesikviesti, nes jis ne dakratas Bet žinot, užtat dabar žinau, kad tik savim galiu pasikliausti.. ir tapau nuo to turbūt tik stipresnė.
Papildyta:

Papildyta:


Čia turbūt apie mane su vyru jetus, merginos, ar jūs skaitot, ką norit skaityti, ar aš čia ne taip išsireiškiu. Prie ko čia šaipymaisi. Aš kaip tik rašau, kad gal jūs iš šono pasižiūrėkit, kažkiek padrąsint norėjau, kad palyginti su kitais, jūsų būsena visai gera. Turbūt reikia nieko neberašyti šiame forume, jei kažkokie kaltinimai kaip mažų vaikų prasideda.

Nebe, zuvo iskritus is 9 auksto pries 2 metus. Neaisku, ar pati issoko, ar per lunatizma, nes po menopauzes labai snarkiai lunatikuodavo, i kiema iseidavo, valgyt darydavo ir t.t. Po jos mirties man po 9 metu remisijos visos bedos atsinaujino

Užjaučiu dėl mamos, tesiilsi ramybėje . O Jums linkiu ilgos ilgos remisijos, tikėkimės ji greitai ateis .
Man remisijos po kelis metus būdavo, kartais net pamiršdavau, kad turiu tą ligą. Bet po sukrėtimų, stresų liga vėl išlenda visu gražumu.