Vegetodistonija..depresija..PA..nerimas

du mėnesiai AD ir paskui juos nuimt - kokiu tikslu tada juos išvis gert??? Aš tūkstantų kartų norėčiau būti neteisi, bet toks trumpas gydymas rezultatų neatneša. Kartais per tiek laiko net vaistai neįsibėgėja veikt ar būna keičiami ir pan...

Pragerkit normalų kursą vaistų ir iškart mėnesio bėgy pradėkit bandyt pastoti. Man psichiatras pasakė, kad kol geriu vaistus, kad pasirūpintume šeimoje patikima kontracepcija. Nes:
1. vaistai vienareikšmiškai kenkia gemalo ir vaisiaus vystymuisi
2. staigiai nutraukus vaistų vartojimą, būsima mama gali išgyventi labai sunkių būsenų. O pradėjus juos vartoti vaisius bus jų veikiamas

Pirmas punktas yra labai ir labai svarbus. Čia ne vitaminai - jei vienai iš mūsų leliukui nepakenkė tie vaistai, tai kitąkart gali būti ir kitaip.
Vilčių į nėštumo hormoną dėti galima, bet ar verta?

jauniute, triskart sorry, pragerkit normalų bent 3-6 mėnesių kursą, duokit organizmui išsivalyt savaitikę kitą ir pirmyn. Jausitės stipresnė

Ar teisingai supratau, kad jūs pageriat 1-1,5 metus vaistus ir po jų 2 metus jaučiatės gerai, bet kadangi gydėtės 6-7 kartus, kai nerimą turit virš 20 metų? Ar kažką ne taip supratau

[quote=niedulis,2014 11 21, 22:06]
Stichija, sunku patikėti, kad tai tiesa. Nagi negalėjo viskas taip greitai nutikti. Juk dar vasarą spinduliavote džiaugsmą. Prisimenu linksmą moterį su pūstu sijonu. Linkiu kuo didziausios sėkmės. Gerai, kad ne tik jūs turit priklausomybę, bet ir jūsų vyras .
Kaip svoris?
[/quote]
Aha , per pora menesiu kaip smoge liga.... aisku, buvo jau zenklu, bet as nesugebejau ju suprasti

[quote=RitaRazi,2014 11 21, 23:35]
jei jums tai bus naudinga, pasidalinsiu: kai man prasidėjo PA non stop ir patekoau pas daktarą - gavau vaistų kokteilį, tai galėjau tik miegoti arba lipti į sieną. Tai ką dariau - pabudusi ir atsikėlusi
[/quote]

Aga, kai as pirma kart susirgau 19-20 metu, tai begdavau krosus, ar silta ar salta, ar lietus ar vejas... Dabar tiesiog nebepabegu, bet stengiuos i diena kuo daugiau vaikscioti, vyras tampo ir tampo palei vandenyna pirmyn atgal....
Nors vakar kai ejom pazindintis su jo dendradarbio seima, tai jau kaip dejo PA , Dieve Dieve, tik pasaulis sukasi aplink, sirdis 200 kala, o man sypsotis reikia ir dar kazka ne sava kalba kalbet , tai jau teko puse tabletes xanaxo suciulpt, nes buc alpus, bet paskui kazkaip susiemiau i rankas ir smagiai visai vakara praleidau. Ir paskui namo peskuciom 4 km.


As nuo siandien jau su daktaro palaiminimu 1/4 tabletes geriau, penktadieni bandysim jau puse, nu kazkaip po biskiuka judu judu i prieki.... Siandien net sugebejau parduotuvej pasisukineti, papuosalus apziureti ir net rankinuka nusipirkti , cia jau man zygdarbis buvo... Aisku jautesi, kad PA kyla, bet pradejau melstis " Teve musu..... ", tikrai padeda susikoncentruot labiau nei visokie " as rami, as saugi, man gerai " ar panasiai. Malda labiau padeda. Beja, kai pirma kart susirgau, labai daznai eidavau melstis i baznycia, irgi labai padedavo... Mastau, kad reikia atnaujinti pokalbius su Dievu...

[/quote]

su tais ženklais - sportininkai sako: kai atrodo, kad jau visai nebegali, tai reiškia dar truputį gali. O su šia liga atvirkščiai - kai tau atrodo, kad jau truputį kažkokie simptomai "lenda", reiškia "lenda" jau seniai... Tik mes nejaučiam/nekreipiam dėmesio/nepriduodam reikiamos svarbos/nesitikim blogo.
Man tas pats buvo. Galvojau šią vasarą - nieko, tuoj vaikai išvažiuos prie jūros, tada jau pailsėsiu, o kai išvažiavo - kitą rytą kaip dėjo PA

Malda tikrai padeda aš praktikuojanti katalikė, bet manau, kad malda padeda daugeliui žmonių. Stichija, būtinai atnaujinkit

kas is to tas pusmetis, as ad nutraukiau tik kiek daugiau nei pries menesi,o iki to geriau 2 metus ir ka neistempiau ne menesio, tai tas puse metu gerimo ne ka ir pakeis, jei nutrauksiu vel viskas smogs jei ne dar stipriau

as suprantu, kai jus jau turit tris vaikucius,atrodo pusmetis sen ar ten, jum kitaip atrodo, mano isvis situacija lb specifine, bet is tiesu, mano situacijoje belieka rizikuoti, as deja turesiu buti is tu mamyciu kurios rizikuos, plius cia lb daug tu nuomone, kiek as tu psichiatru klausus tai per planavima didzioji dauguma nieko blogo nesake apie vartojima, taciau va kad nestumo metu ju geriau nevartoti pasisako didzioji dauguma

aisku pilnai sutinku, ta chemija labai blogai, bet ka jau daryti, kai nelabai iseiciu yra, juolab moerys su stipriom depresijom vaiku sveiku susilaukia, net su sizofrenijom isnesioja...

Jauniute, linkiu jums kuo didžiausios sėkmės. Jūsų planas desperatiškas. Tikriausiai perdėliočiau savo strategiją. Labai geri RitaRazi patarimai.

As aisku suprantu, kaip Jus vaikiuku norit, bet... Tarkim mano apsisprendimas netureti vaiku buvo butent to ir nulemtas, kad nenorejau, kad mano vaikui neduok Dieve kada tektu kesti kaip as kentejau tuos 22 ligos metus. Nenorejau, kad jis matytu savo mama toklia, kokia as matydavau savo. Visada lovoj, arba be nuotaikos, vaistu maisai visur, man vaikui taip budavo baisu, kad mamyte numirs, passkui paaugus mama papasakojo, kas jai yra, kaip ligoninese su grotom tarybiniais laikais gulejo ir man tai kele toki siauba.... Su laiku man tas pats persidave... nenoriu, kad mano vaikai kankintusi taip, kaip as.

Tu labai protinga moteris

Nesiryžčiau dar kartą pastoti su tokia liga . Pirmą vaiką gimdžiau dar nesirgdama, antrąjį - jau susirgusi. Nėstumai buvo skirtingi kaip diena ir naktis. Ilgai nesiryžau pastoti turėdama PA, bet gydytojai patarė - "kai pastosi, visi nerimai dings, pasveiksi". Deja, bet buvo visiškai atvirkščiai, nėštumas buvo baisus - ištisinis nerimas, širdies permušimai, PA, galop bijodavau į lauką išeiti, dar prisidėjo depresija, verkdavau kiauras dienas ir nežinodavau,kur dingti nuo to nerimo. Teko gerti AD ir ne tik AD . Suprantama, kiekvienam skirtingai, bet mano patirtis tokia .

Beja Yesboss klause kaip seksas su AD. Joks. Noro jokio, apie orgazma net nekalbu. Kol geriau tik xanax, viskas buvo gerai. O dabar visiskas stilis. Ir dar bijau, kad vyrui liga ivarysiu Jis taip del manes pergyvena, kad tas seksas 3 sekundes tetruksta. Matau , kad jau jis del to krimstis pradeda, as jam aiskinu, kad nebijotu jis taip del manes kaip del porcelianines leles, bet jam pasamonej matyt kazkas irgi atsitiko

Tokia pat istorija ir mano.
Tik skirtumas, kad aš ir neplanavau pastoti, nes bijojau, kai jau taip pasidarė su manimi. Bet va gyvenimas/likimas ar Dievas pasiuntė į mūsų šeimą dar vieną narį
Dukrą gimdžiau būdama sveika, o su sūnumi pastojau jau būdama kitokia...
Tik tiek, kad aš visgi atsikankinau be AD, kol laukiausi sūnaus. Bet visas nėštumas buvo labai labai sunkus, nesinori net prisiminti..

Ir tos mintys, begalinis nerimas kasdien dėl vaikų ateities... Meldžiuosi kasdien, kad tik jiems nepereitų tą nesąmonė nuo manęs.. Tfu tfu tfu
Gal jei nebūčiau konsultavusis su genetikais, tai ir negalvočiau, bet jie kategoriški, sako, kad šita nesąmonė paveldima visgi..
Todėl taip pat negalėčiau imti ir planuoti naujos gyvybės...

Nu ne,stažas kažkur 14 metų Pirmi trys vaistų sugrįžimai buvo trumpesni tarpai,pirmą kartą tik pagerėjus nutraukiau vaistų vartojimą,tai po mėnesiuko ,kad jau smogė sugrįžus liga mažą nepasirodė,nes nebuvau iįgėrus viso pusmečio kursą kurį rekomenduoja,teko vėl gerti ,paskui tarpas kai nebereikėjo vaistų,paskui trečia kartą kai gėriau jau pastojau,nutraukiau ir vėl atkritau po kelių mėnesių,vėl pradėjau iš naujo gerti,na o paskui trys kartai tokie tarpai kaip ir rašiau
Faktas tas,kad aš iš tų kur liga atsinaujina


O kodėl tu manai ,kad taip greitai pastosi ? gal pastosi tik po pusmečio ar metų ? Taigi pradėk gerti vaistus kuo greičiau,gal turėsi laiko juos gerti ir visą pusmetį,gal net nėštumo metu tada neprireik vartoti AD

Tai va Aš irgi iš tų kurios negimdo dar vieno vaikiuko,o labai labai norėčiau trečio pagranduko,bet bijau vėl patirti tą košmarą,kokį patyriau su antru nėštumu,to širdagriaužio,kad negaliu maitinti pati,lengviau viską ištverti kai nesi nėščia ir neturint mažo leliuko namie .Nežinau juk aš kada man liga pasikartos,o gal kaip tik mane ji užklups kai būčiau nėščia Kadangi negaliu matyti savo ateities,kaip būtu jeigu būtu,todėl su dideliu liūdesiu tenka susitaikyti su tuom ,kad turiu jau dvi ir pakaks O vyrui teisinuos,kad man sunku be jo auginti,jis juk fūristas,pastoviai nebūna namie
Belieka man džiaugtis,kad manęs dukros nėra mačiusios panikuojančios ar apsikrovus vaistų maišiukais ,tai juos auga ramios ir laimingos

Pamatytumėte mano mažają kuriai pilvelyje teko su ad padraugauti,kokio linksmumo mergina auga,trykšta džiaugsmu,gera nuotaika,jos pilni namai,skaldo iš vien juokelius,tikra tėčio kopija ,labai džiaugiuosi,kad ją turiu nenoriu tikėti,kad ji patirs tai ką aš patyriau,nes aš ligos nepaveldėjau