QUOTE(Stichija @ 2014 11 21, 16:33)
ar reikia save prievartauti ir daryti ko bijai - jis sako, kad reikia. Nes jei nusileisi ligai, tapsi jos ikaitu ir vergu, o taip savo samonei parodai, kad gali susikoncentruot dar. Ir liepe vaiksciot, bandyt sportuot
, eiti visur per jega. Ir didint Seroxat iki 1 tab, nes as kol kas tik 1/8 geriu, siandien 11 AD diena
. Dar liepe vel bandyt 1/4 Fluanxol gert ( nuotaikai pagerint ) ir stebet save ar vel bus su sirdim bedu ar ne ( nes man nuo ju buvo ziauri aritmija su tachikardija, bet gal tai tik sutapimas
Vienu zodziu be zodziu....... ta prasme, kas mane pazysta asmeniskai ( o is forumo daug kas ), tas zino, kokia as linksma, gyvybinga, dziaugsminga buvau.... o dabar net seselio to neliko
, as taip vel noriu but akstesne savim... Skleisti aplinkiniam dziaugsma, laime, dziuginti seima, visiems padeti, o ne prasytis pagalbos pati...
jei jums tai bus naudinga, pasidalinsiu: kai man prasidėjo PA non stop ir patekoau pas daktarą - gavau vaistų kokteilį, tai galėjau tik miegoti arba lipti į sieną. Tai ką dariau - pabudusi ir atsikėlusi tuoj pat lipdavau į drabužius, kedus - ir eidavau. Eidavau. Eidavau. Eidavau. Po visą savo rajoną. Stiklinėmis akimis. Paskui nustojau imti migdomuosius ir vaikščiojimas tapo rutina - eidavau, o kad mintys neskraidytų, kalbėdavau... rožinį. Man, praktikuojančiai katalikei, tai dar ir toookia dvasinė paspirtis buvo. Vos tik pajutusi, kad kas negerai, eidavau vaikščioti - bet kokiu oru, bet kokiomis sąlygomis.
Paskui pradėjau eiti ant tempo, eidama darydavau kvėpavimo pratimus...
Nežinau, kiekvienam savo, bet aš savo sunkiausią laiką "išvaikščiojau" ir rožinius už visą pasaulį kalbėjau
Dar yra toks duonos testas, tikriausiai žinot - tai nepulsiu pasakot. Man dar padeda aromaterapija ir geras masažas. Taip pat padėjo atsiribojimas nuo varginančių žmonių - kai kuriems giminėms atsakėm vizitus, kai kam nekėliau ragelio.
Jei mintys labai šokinėja, aš šiandien taip pat kalbu rožinį.
O svarbiausia, ką išmokau - baisiausia yra tol, kol bijai
Čia toks durnas kalambūras - kai ateina panika, aš išmokau jos neneigti ir nevyti, o įsileisti ją - ji netampa mano dalimi, bet aš jos neveju šalin, kad nepersekiotų, o atėjusi išeitų. Nes kitaip - katės-pelės žaidimas. Vat čia toks psichoterapinis išmokimas..
QUOTE(jauniute @ 2014 11 21, 18:38)
Man vistiek diagnoze nepaiskejo nuo situ skaiciuku
bet itariu bus koks nerimo ir depresijos sutrikimas ar kazkas panasaus
taip, tai vad. mišrus nerimo ir depresijos sutrikimas, tik mano atveju be depresijos
vat ko neturiu tai neturiu.. Na, ačiū Dievui, bent kol kas. O ten ką žinai.