QUOTE(jauniute @ 2014 10 28, 22:01)
tu tik dziaukis tokiu stebuklu
dauguma zmoniu vienaip ar kitaip kencia, retas, kuriam labai jau lengvai einas, o del to netureti seimos (kas mano suvokimu yra gyvenimo prasme) butu nesamone, cia mano tokia nuomone
beje primink tai gaunas, kad tu pastojai su ad ir palaipsniui nutraukei ane?
o tai judu su vyru neplanavot leliuku, kad cia viskas taip netiketai?
seniai judu susituoke?
Mazdaug dvi savaites buvo nestumo, kai suzinojau, kad laukiuosi. Tai tik suzinojus po keliu dienu nutraukiau ir nei jokios abstinencijos, nei kokiu nemalonumu pojuciu visai nepajauciau visa pusmeti. Jau tikrai maniau, kad visa nestuma puikiai jausiuos. Maniau, kad gali pogimdyvine kokia depresija pasireikst, bet kad nestumo metu atsinaujins, tai nemaniau.
Susituoke mes esam dar tik metus. Siu metu vasaros pradzioj baigiau magistrantura, tai vaiku dar neplanavom, norejom dar kokius metus pakeliauti, zadejom i Prancuzija ilgesniam laikui isvykt, ten padirbt. Bet visi planai nuplauke, kai pamaciau du bruksniukus. Tada staigiai viskas apsiverte, pradejom ieskot busto ir t.t. Aisku, suzinoje apie busima vaikeli abu labai dziaugemes, ir giminaiciai dziaugesi. Nebebuvo svarbu tos visos keliones, karjeros ir visi kiti dalykai...
Bet vat dabar, kai man tai atsinaujino, tai tikrai, manau, kad vaikelis dar per anksti...Bet nieko pakeist jau negaliu