QUOTE(Luka77 @ 2014 11 06, 13:00)
Neturiu kuo pasigirti
Apskritai si savaite atrodo dar sunkesne, dazniau norisi verkt, dazniau skustis vyrui, nesusikaupiu darbui, dar labiau save nuvertinu, kad nieko nesugebu, kad busiu blogas pavyzdys savo vaikui, kad negalesiu jo pakankamai myleti. Dieve dieve, kokios tos mintys tragiskos... kaip jas suvaldyti. zinau, kad emocijos ir elgesys priklauso nuo minciu, bet nors ir labai stengiuosi negaliu ju pakeisti. Pagalvoju apie teigiamus dalykus, bet vos ne ta pacia sekunde atgal man trenkia mintys apie neigiamus. Atrodo, kad galvodama teigiamai bandau save apgauti..
Siandien per joga vienu metu buvo aplankes toks lyg ir laimes, ramybes jausmas, bet tai buvo tik momentinis reikalas
kaip tau sunku
pamenu save tokioj būsenoj,bet man dieną viskas ok būdavo.Naktys mano košmariškos.ir kartais pagalvoju,kaip aš neišėjau iš proto,bet laikiausi tos minties,kad gims vaikelis viskas pasikeis.Tik ta mintis mane varė į priekį,nes aš negalėjau būti silpna,tiesiog turėjau išnešioti ir turėtu šitą vaikelį.
Tau dar + - porą savaičių ir tikrai pradės gerėti.
laikykis,labai "sergu" už tave