Sveiki, įkišiu ir aš savo nosį

perskaičiau visas temas apie Adeniumus ir turiu tokiu pastebėjimų. Mano asmenine nuomone, visu gėlių auginumo sąlygų parinkimui reikia vadovautis tuo, ka augalas patiria naturalioje jo augimo vietoje, su šiokiais tokiais pritaikymais mūsų klimatui. Gyvename 21 amžiuje, tad informacijos apie kiekvieną žemės kampelį galima rasti labai lengvai. Bet apie viską nuo pradžių.
Laistymas. Daugumoje literatūros apie laistyma kalbama taip: laistyti saikingai, laistyti gausiai ir panašiai. Tačiau ka reiškia saikingai ar gausiai? Vienam gali pasirodyt kad litras vandens yra gausu, kitam kad saikinga (man patinka toks posakis: kas yra daug ir kas yra mažai? Jei randi kavos puodelyje du plaukus, tai tikriausiai sakysi kad tai daug. O jei tie du plaukai bus antgalvos, turbut sakysi, kad mažai). Tas pats ir su laistymu.
Taigi, gal pakalbam apie skaičiukus Kaip ir minėjau, mano nuomone visu pirma reik išnagrinėt augalo natūralią augimviete. Adenium obesum natūraliai auga pietinėje Saharos dykumos dalyje (Sahelo regione, kuris apima šiaurines Mauritanijos, Malio, Nigerio, Čado ir Sudano teritorijas). Kai žinome kur augaliukai auga, atsidarome afrikos metinių kritulių žemėlapius susirandame jau mineta Saharos dykumos pietinę pusę ir žiūrime kokie skaičiukai parašyti, iš jų aišku, kad šioje teritorijoje per metus iškrenta 50-100 mm kritulių. Kapstomes toliau, paanalizuojam kritulių pasiskirstymą pagal mėnesius (už pagrindą įmam tarkim Čado miestą Ndžamena (galima butu imt šiauriau esanti miestą, tačiau šis pirmas papuole po ranka). Matom, kad ten nuo lapkričio iki kovo pabaigos krituliu buna praktiškai nulis (dėl to ir reikalingas šiems augalams mūsų klimate žiemos ramybės periodas, kada jų nelaistom, nepamirškit, kad tuo metu letėja šių augalu metabolizmas, mažėja vandens poreikis, o reikiamas vanduo būna sukauptas kamiene augimo periodu). O dabar truputi matematikos . Priimame, kad natūralioje augimvietėje per metus iškrenta 100 mm kritulių (tai parodo kiek kritulių tenka dirvožėmio ploto vienetui per metus), ir kad lyja tik 6 mėnesius per metus (nors gal būtų galima skaičiuoti 7 mėn., kai vienam mėnesiui tenka nedidelis kiekis vandens), nes žiemos metu duominuoja pasatų vėjai, kurie dregmės neatneša, taip pat priimame, kad mūsų augaliukas auga 30 cm skersmens vazone. O dabar broliai kurmiai paskaičiuojam

, kiek mes turėsime supilt vandens į tokį vazoną per tarkime savaitę, kad atkartotume natūralias sąlygas. Taigi, skaičiuojame: pradžioje 100 mm paverčiam į cm, kad vandens kieki gautume mililitrais, turim 10 cm per metus. 10/6/4= 0.417 cm per savaitę. Konkrečiai, į 30 cm skersmens vazoną, per savaitę turėtume įpilti vandens: V=pi*r^2*h (čia cilindro tūris, o mūsų atvėju vandens tūris reikalingas per savaitę). V= 3.14*15^2*0.417=295 ml. Taigi, matome, kad į toki vazoną, per savaitę turėtume įpilt apie 300 ml vandens, kad atkartotume natūralias sąlygas. Ir mano nuomone, jokiu būdu negalima viršiti šio kiekio, norint nesupūdit augintinio. Tačiau tai yra apytikslis skaičius, ir ji reiktų pakoreguot mūsų kilmatui, nes kaip bebūtu pas mus esančios temperatūs yra žymiai mažesnės nei šių augaliukų gimtynėje ir vėsesniais vasaros mėnesiais šį kieki reiktu sumažint, bet jokiu būdu nedidint, nes aukstesnių temperatūru nei Sacharos dykumoje pas mus vargiai galima tikėtis ir augaliukas vandens tikrai nepritruks. Taip pat manau įtakos turi ir augaliuko lapų dydis, nes mažais lapais augaliukas išgarins mažiau drėgmės nei turintis didelius lapus. Dėl vazono, naudoti per didelius vazonus, manau irgi yra didelė klaida. Pagalvokime, turim neproporcingai dideli augintinio namuką (vazoną), augintinio šaknys būna vazono centre, garuojant vandeniui pirma džiūt pradeda vazono pakraščiuose esanti žemė, o centre drėgmė išlieka ilgiausiai, būtent ten kur ir yra šaknys. Gerai, jei dirvožemis yra labai laidus vandeniui, tai gal tokios didelės problemos nebus, o jei ne? Ir prasideda puvimai.
Dirvožemis. O dabar keli pamastymai apie dirvožemį. Grįštame prie to, kur yra Adeniumų gimtinė, dykvietė. O tai mums sufleruoja, kad dirvožemis turi but begalo laidus, ir silpnai bazinis. Tiesa pasakius nelabai suprantu, kodėl mišiniui naudojamos durpės ir panašios struktūros žemės. Juk dykvietėse su žyburiu tokio dirvožemio nerasi. Ten dominuoja uolingi, smėlingi dirvožemiai su trupučio humuso ir tai tikrai nėra derlingi dirvožemiai, tad nei kaktusai, nei sukulentai nemėgsta daug trašų. Logikos yra? Beto, toks dirvožemis puikiai praleidžia vandenį, o to mes labai norime. Mano nuomone, šiems augintiniasm puikiai tiktu akadamos gruntas kuris yra begalo laidus vandeniui, ir jame augančius augalus praktiškai neimanoma perlaistyti, o jam į kompaniją galima pridet kažkiek komposto ar kokio kito maitinančio komponento. Kitas dalykas, kaikas sakot, kad geltonuoja lapai ir sunkiai krauna žiedus. Manyčiau, kad gal tai gali būt per rūgštaus dirvožemio pasekmė. Tiosiog prie netinkamo pH gal išsibalansuoja augalo biochemija ir jis į tą netinkamq pH reaguoja būtent taip . Smalsu būtų pabandyt palaistyt tokius augintinius pelenu tirpalu, gal situacija pasitaisytų
Tai tiek pasanprotavimų, reiks pirkt seklytes ir bandyt praktikoje