QUOTE(Amariliai @ 2014 12 01, 17:05)
as prisidedu pire Mazules. taipogi del asmenines patirties. taip, issiskyriau su savo vyru del gerimo ir tik del to. nes visa kita buvo gerai. Guma tempiau tik tol, kol baigsiu bakalaura. Nenoriu kortu ziuret, sioj vietoj nesu objektyvi, tiesiog manau taip ir tas manymas pernelyg giliai. cia arba arba. priklausomybe nera pagydomas dalykas, bet kuriuo momentu gali zmogus atkristi arba eit i kitas priklausomybes, pvz maniskis dar salia gerimo eme lost. Ir cia pasirinkimas, arba gyveni aukos gyvenima, arba iseini ir issilaizai zaizdas, toliau gyveni nebe aukos pozicijoj. gal kuri kita sudes kortas ir pamatys stebukla.
Atsiprasau uz OFF, taciau tiesiog noriu patarti..
As prisidedu prie Amariliai, ir noriu palinketi, kad surastumete stiprybes viska pabaigti pati. Kalbu is patirties, taciau ne del priklausomybiu ir pan. Taciau buvo... Jus pati nuspreskite ko norite, pagalvokite, jei kortos Jums parodys koki nors palankesni sprendima, taciau priklausomybe vistiek liks. Kas tada? Ka darysite, jei kortos Jums neparodys kito vyro (bet tai juk ne visam gyvenimui, gal tik siam periode, kas zino kas bus po metu, po kitu). Suprantu Jums sunku, taciau turite priimti sprendima pati. Ar pasirengusi taip gyventi visa gyvenima, kiekviena diena is dienos. Jei vyras Jus myletu, taip nesielgtu.
Kiekvienai moteriai reikia svelnumo, meiles, buti svarbiai ir vieninteliai... Ar Jus ta gaunate su savo vyru? Manau Jus laiko prisirisimas ir baime keisti. Taip pirmos dienos - dienos mastymo persipynusio su vienisumo labai sunkios, taciau praejus savaitei, kitai darosi vis lengviau ir pradedama objektviai mastyti, isryskeja visi zmogaus +-. Beje, kad Jus vyras myletu, turite ir pati save myleti, o tai prasideda nuo pagarbos ir nesitaikymu su tokiu elgesiu.
Taip pat, kad vyras geria, esate kalta ir Jus (taciau cia jau kita kalba ir niuansai). Jeigu norite islaikyti seima, santykius, keiskites Jus ir vyras ims keisis. Jeigu ne, vadinasi turite eiti skirtingais keliais, nes nieko Jus nebesieja. (Del sito pasiskaitykite Sinelnikovo knyga "Pamilk liga savo". Ir dar papildomai paziurekite jo irasus, seminarus su zmonemis per youtube.com (netgi viename jis dirbo su moterimis panasiomis situacijomis)).
Kaip rasiau, kiekviena is musu norime buti mylima, vertinama, kitoms dar ir reikalinga, taciau turime pradeti nuo saves. Jei Jus nemylite saves, nusileidziate vyrui, del jo aukojate kiekviena diena savo siekius, laika, interesus, tai akivaizdu, kad jis negerbs Jusu (zinos kad laukiate, zino, kad pasiduosite jo zodziams), nekalbant apie meile. O Jus viena diena pasielkite kitaip, nustokite aukotis. Ir taip kasdien po truputi vis ka nors naujo ivesite i gyvenima.
Kartu Jus rasote, norite sutikti, ar tikites sutikti kita vyra:
1. Ar Jus taip mylite savo vyra, kad norite pulti i kito vyro gleby? Tarkim ateis naujas vyras, pasibels i Jusu duris, puls Jums po keliais, ir ka paliksite savo vyra. Taip lengvai? ir del ko? susimastykite ir tada pagalvokite ar pati saves taip negalite myleti, jaustis laiminga, kad reikalingas vyras, surasti jegu nutraukti "aukos" sindroma.
2. Is kur garantija, kad su nauju vyru busite laiminga? daugiau nei puse santuoku, seimu issiskiria net ir tada, kai zmones jau pries tai yra tureje santuoka. Viskas priklauso nuo paciu zmoniu, na ir nuo Dievo.
As tik linkiu Jums surasti stiprybes, objektyvumo. Pradekite galvoti ka prarandate, jei ir toliau taip gyventumete: prisirisima, tiesiog zmogaus buvimo salia, patoguma, aukos sindroma... Ir ko bijote - vienisumo, kazko naujo.
Atminkite, kad pradeti kazka naujo, reikia pirma pabaigti sena, atlaisvinti vieta. Ir uzsigydyti zaisdas, pamilti save ir tik tada pradeti nauja. Su senom skriaudom toli nenukeliausit, bei dar pritrauksit panasu.
Beje nei vienas vyras Jusu nepadarys laiminga, jei to pati nenoresite, i visus santykius teks deti daug saves, tik pasiseks ar moralus, ar ne zmogus. Jie juk VYRAI
Sunku kazka keisti, ypatingai kai liecia seima, jei dar tai galima vadinti seima...
Stiprybes Jums
