Pasyvus namas - 29 tema

U-Wertas labai nemėgsta poliuretano putų. Jei į stogą supučiame apie 33 cm storio PUR putų, kurių liamda yra 0,025, tai skaičiuojant primityviai stogo U vertė turėtų būti apie 0,075-0,076 W/m2K. Bet U-Wertas rodo, kad bus tik 0,095 W/m2K. Net jei visą savo dvitėjų gegnių storį 40,7 cm užpūsčiau PUR putomis tegaučiau vos 0,077 W/m2K šilumos laidumą. O šiaip vokiečių U-Wertas rodo, kad PUR putų liamda yra tik 0,03. Tokiu atveju net užpūtus putomis visą gegnių storį turėčiau vos 0,088 W/m2K. Ir dar rasos tašką sudaro. Realiai be sandarumo PUR putos nieko gero neturi. Dar reikia pūsti, kai lauke +15 laipsnių ir daugiau, brangios. Žodžiu, tikrai nieko gero.
Papildyta:

1. Aš suprantu, kad MPP plokštę geriau montuoti virš vatos, t.y. tiesiai ant gegnių. Dabar jau taip padaryti nebegaliu. Pūsti celiuliozės vatą tiesiai į difuzinę plėvelę manau kad yra negeras sumanymas, nes nuo slėgio difuzinė plėvelė išsipūs. Tokiu atveju kondensatas nubėgs ne plėvelės viduriu, o šonais ir yra tikimybė kad papuls į gegnes ir jas pūdys. Todėl manau, kad kažkoks pakietinimas prieš difuzinę būtų tikrai neblogai.

MPP plokštę prisukti be tarpų prie pat difuzinės įmanoma, bet gana sudėtingas darbas. Galvojau pradžiai dėti priešvėjinę vatą ir tada sukti MPP, bet 4 cm storio vatos nėra. Būna tik 3 arba 5 cm. 3 cm per mažai - bus oro tarpelis, 5 cm - per daug, nes vata išpūs difuzinę plėvelę.

Todėl ir nežinau ar pūsti celiuliozę tiesiai į difuzinę ar bandyti prieš difuzinę montuoti kažkokį pakietinimą.

2. O kas yra maži tarpeliai: 1, 2 mm ar 1-2 cm?

Vis dar domiuosiu Thermofloc celiuliozės vata. Pats gamintojas nurodo, kad vata susėda. Žiūrėti lentelėje užrašą Setzmaß, kur nurodyta, kad pagal du metodus galimas 4,4-7 proc. susėdimas. Pagal kažkokį vieną iš metodų susėdimas negalimas. Man nepavyko surasti, kas tai per metodai. Šios brošiūros 8-9 psl. nurodyta, kaip teisingai daromas stogo sumuštinis. Visur nurodyta, kad prieš difuzinę turi būti MPP plokštė. Viename iš sumuštiniu jis neminimas, nors nuotraukoje matyti, kad parodytas.

Dar pabandžiau sudėlioti celiuliozės ir PIR plokščių sumuštinį. Kaip sakiau nuo gegnių žemyn negaliu dėti daugiau 10-12 cm, nes su apdaila užlipsiu ant stogo. Jei tarp 40,7 cm pločio gegnių (būtent toks yra mano gegnių plotis) pučiu celiuliozę ir iš apačios tvirtinu 8 cm PIR plokštę, tai šilumos laidumas 0,078 W/m2K. Nepakankamas. Norint pasiekti pakankamą, reikia dėti 10 cm storio PIR plokštę. Tokiu stogo U vertė bus 0,073 W/m2K. Bet įvertinus ne deklaruojamas, o projektines vertes stogo U vertė suprastėja iki 0,084 W/m2K. O be to 10 cm PIR plokščių storis jau gali būti per storas, ribinis.

Vienintelis būdas su celiuliozės vata pasiekti reikiamą vertę yra toks: prie vidinės difuzinės pusės dėti 5 cm priešvėjinės vatos, tada dėti 1,2 cm storio MPP plokštę, visą gegnių storį užpurkšti celiuliozės vatą ir iš vidaus dar pritvirtinti 8 cm storio PIR plokštes. Deklorojamuoji vertė bus 0,075 W/m2K. Projektinė vertė bus tik 0,085 W/m2K.

Kažkaip jau pradedu abejoti celiuliozės vata. Be gero sandarumo, didelės šiluminės talpos, gero garso izoliavimo nelabai kas ir lieka. Celiuliozės vata sukrenta, įgeria drėgmę, turi prasta šilumos laidumą.
Papildyta:
Jei tarp gegnių dėti 40 cm stiklo vatos, kurios liamda 0,032, ir iš vidaus dar 7 cm PIR plokštes, tai tokio stogo deklarojamoji U vertė bus net 0,073 W/m2K. Net ir paėmus projektines medžiagų vertes, tokio stogo U vertė suprastėja iki 0,075 W/m2K. Abi vertės tenkina: tiek deklaruojamoji, tiek projektinė.

Šiuo atveju lieka neaiški darbų kokybė ir Bango pasėtos baimės dėl stiklo plaušo dulkių. Beje, abiejuose Lietuvoje sertifikuotų pasyvių namų stoguose panaudota Isover stiklo vata.

1. Išmesk Fichte iš modelio, ir uwertas paskaičiuos net gražiau nei primityviai suskaičiavai - 0,074 Kuo geresnę lembdą turi šiltinimo medžiaga, tuo didesniu sąlyginiu šalčio tiltu tampa gegnės, nors jų savybės ir nekinta. uwertas tik skaičiuoja...
2. Jei pavyksta išsimušti, tai ir PUR gamintojai/purškėjai tą patį sako - 0,03 po sendinimo.

1. Fichte šiuo atveju yra gegnės ir jų niekaip neišmesi. Net ir padarius prielaidą, kad konstrukcijoje panaudotos dvitėjų sijų gegnės, kurių storis vos 10 mm (imu tik OSB storį), U-Wertas rodo, kad sumuštinio U tebus vos 0,079 W/m2K, t.y. nepakankamas. O jei tarp pakankamai šaltų gegnių pūti labai šiltą medžiagą, tai kam tokia šilta medžiaga reikalinga, jei jos šilumos savybės vis tiek labai prastėja.

2. Ką reiškia išsimušti?

1. Aš nesakau kad reikia nuo stogo gegnes nurinkti. Tik iš uwerto modelio ištrinti, kad atitiktų tą minėtąjį "primityvųjį" skaičiavimą.
2. Nu bet ir tavo klausimai pastaruoju metu. Lyg ir supersenbuvis, pagal SM reitingavimą, o atrodo, kad tik vakar prisiregistravai ir pradėjei domėtis PN.

1. Bet medis konstrukcijoje tai niekur nedings.
2. Koks pasakymas, toks ir klausimas. Pats gi rašei: jei pavyks išsimušti... Tai aš ir paklausiau: ką ir dėl ko reikia su atstovais išsimušt? Gal norėjau pasakyti, jei atstovais neslėps, pasakys, tai tikra vertė po sendinimo yra 0,03. Bet dauguma atstovų ir nemeluoja. Be to informacijos pilna internete. Net kai kurie patys atstovai nurodo vertę po sendinimo. Taip kad nieko čia nereikia išsimušti. Ir taip viskas aišku, kad PUR putos pervertinta medžiaga. Jei kaina už kubą su darbu būtų ne 700-800 Lt, o 300-400 Lt, tai gal būtų ir nebloga medžiaga, bet dabar - nieko gero.

Būtent - kai kurie. Paskutinėj Restoj visi kurių tik klausiau apie senėjimo greitį ir lembdą vertę po senėjimo, kaip susitarę aiškino kad 0,022 per amžių amžius. Tai ir būdavo mano paskutinis klausimas, nes nemačiau prasmės gaišti laiką aiškinantis su tokiu.

<5mm

Nerekomenduočiau pūsti celiuliozinės vatos tiesiai ant plėvelės, gamintojo mazguose taip pat visur parodyta plokštė.

Siūlau pasvarstyti dar vieną variantą. Imontuojate MPP iš išorės (šalia difuzinės), sukišate gabalais neoporą ir užkalate osb iš apačios. Tada osb pragrežiate ir darote taip http://www.youtube.c...h?v=8Tnh_2oZ_sQ

Pačios putos nėra kažkokia gera šiltinimo medžiaga, bet jos atliktų surišimo ir sandarinimo funkciją. Jos yra minkštos ir elastingos, tik nežinau kiek laiko tokios liks. Bet kuriuo atveju jos turi neblogų mechaninių savybių užpildant tuštumas tarp EPS gabalų. Nereikėtų žaisti su putplasčiu, taikyti milimetrus. Gal net kišti vieną gabalą tarp gegnių ir putomis užpildyti šonus, tai būtų ir greita, ir paprasta, ir panašus rezultatas kaip su montažinėmis putomis, tik viskas daug paprasčiau.

Kaip jums toks variantas?

Tada taip. Jei jau taip įžūliai į akis meluoja, tai geriau palikti juos ramybėje.
Papildyta:

1. Ir aš taip pat mąstau. Įdomu ar dar galima kažkaip tą MPP pritvirtinti. Gal ir galima, bet labai sudėtinga.

2. Šitos vietos nesupratau. Kaip MPP uždėti iš išorės ant dufuzinės? Čia gal iš vidinės pusės link difuzinės? Ar kaip? Neoporą siūlote kišti bet kaip, kad tik kuo daugiau erdvės užimtų? Ar teisingai? O kas čia per putos - atvirų porų poliuretanas?

2. Iš išorinės šiltalo pusės (prieš difuzinę)
Kišti stačiakampį putplasčio gabalą paliekant tuščias vietas prie gegnių ir jas užpildyti putomis. uždarų čia netiks dėl plėtimosi jėgos sukeliamų nepatogumų purškiant (išbrangsta), o atvirų tiktų. Uždarytos tarp 2 plokščių ir tos atvirų porų putos ilgiau tarnautų. Tuo labiau, kad pagrindas būtų neps, o jos tik į plyšius. gegnės klijuotos, daug nevaikščios, stogas taip pat tvirtas, gerai užspaustas čerpėmis ir kažkokio judėjimo neturėtų būti, tai prailgins tarnavimo laiką. Jos būtų vietoje makroflekso.
Gal tiktų ir kitos panašios putos skirtos pūstį į sienų tarpus, bet šios elastingos man patiko. Jeigu jos išlaikytų bent 10% savo elastingumo per daugelį metų tai to ir užtektų. Į šiluminę varžą net nekreipčiau dėmesio,nors ji panaši kaip putplasčio.

Cibuli, klausiau jau pamatų temoj, dar čia pakartosiu kiek - pas tave grindų 0 buvo pakeltas virš rostverko viršaus? Ir kiek tada gavosi šiltalo po betonu ties vitrinomis ant pamato?

O gal kiti gali patarti kiek kelt grindų nulį nuo tradicinių pamatų rostverko viršaus ?

Projektuoja pamatus, norisi neprašauti su grindų nuliu manau 30cm būtų pats tas? 10cm grindys + 20cm šiltalo virš rostverko gaunasi

Cokolio aukštį tai pasidarysiu kur reikės gi nebutinai turi atsiremti sienos šiltalas ant rostverko, gali gi cokolis užlipti ir ant mūro?

Per sudėtingas darbas, t.y. daug skirtingų medžiagų, daug skirtingo imlumo darbo, tokia savotiška mišrainė išeina.

Kol kas dėl stogo šiltinimo esu susidaręs tokia nuomonę:

1. Uždarų porų kietos PUR putos - netinka. Nėra jos tokios šiltos, kaip gamintojai giriasi, jas galima pūsti tik esant +15 ir aukštesnei temperatūrai, turi didelę plėtimosi jėga, labai brangios.

2. Atvirų porų minkštos PUR putos - netinka.

3. NEPS - netinka. Paprasčiasia yra vietų, kur vientiso 40 cm storio NEPS neįdėsi, smarkiai skiriasi gegnių žingsniai, mano fasado šiltintojai nenori šiltinti ir stogo, o naujų meistrų neieškosiu. Priedo būtų daug atliekų.

Lieka du variantai.

1. Pūsti tarp gegnių celiuliozės vatą ir iš apačios prie gegnių dėti 8-10 cm storio PIR plokštes. Trūkumai: pūsti tiesiai į difuzinę nelabai noriu, kaip ir ką pritvirtinti prieš difuzinę plėvelę - nežinau, deklorajamoji vertė tinka, bet projektinė vertė - netinka.

2. Tarp gegnių dedu stiklo, akmens vatą. Greičiausiai, kad dėčiau stiklo vatą: Knauf Classic 032 arba Isover KL 32. Abiejų liamda labai gera - 0,032, stiklo vata elastinga, gerai užpildytų tarpus, nedegi. Papildomai gegnių apačioje dėčiau 6-8 cm PIR plokštes. Trūkumai - darbo kokybė ir stiklo vatos poveikis sveikatai.

Realiai su stiklo vata, kurios liamda 0,032, pasiekiu projektinę stogo vertę 0,074-0,075, tokią vatą galima visur sudėti, taupo vidinę namo erdvę. Lieka tik du dalykai: rasti labai gerus meistrus ir išsiaiškinti dėl poveikio sveikatai.

Štai čia radau, kad įkvėpta stiklo vata jokio poveikio sveikatai neturi. Ją reikia implantuoti (operacijos būdu įsiūti, įdėti) į žmogaus organizmą, kad ji sukeltų vėžį ar kitus susirgimus. 1998 metų gruodį ES priėmė direktyvą 97/69/eb dėl vatų poveikio sveikatai. Tikiu, kad dabartinė vata turėtų būti tikrai sveika naudoti. Stiklo vata irgi atitinką minėtą direktyvą. Vienas vatos pardavėjas man parašė taip:

Galiu tikrai atsakingai pasakyti, kad gyvenamojoje aplinkoje plaušai jeigu ir aptinkami nedideliais kiekiais, tai tik statybos metu (ar iš karto po) ir tik todėl, kad buvo vata pjaustoma tose patalpose. Tačiau po statybų išsiurbus patalpas nieko nebenustatoma. Kas dėl galimybės „nusėsti žmonių kvėpavimo takuose“ tai yra visiškai priešingai, dėl to jog „dabartinė“ mineralinė vata
(maždaug nuo 1996 m.) yra gaminama bio-tirpi, t.y. patekusi į organizmą ištirpsta ir pasišalina ne vėliau kaip per 14 dienų. Būtent tokia vata PSO yra klasifikuojama „kaip nekancerogeniška“.