Pasyvus namas - 29 tema

Aš rašiau ne virš, o prieš difuzinę, t.y. iš vidinės pusės. Jei tarp gegnių žadu pūsti celiuliozės vatą, priešvėjinė vata būtų reikalinga dėl kelių dalykų:
1. Pūsti celiulizės vatą nelabai gerai tiesiai į difuzinę dėl drėgmės, todėl celiuliozės projektinė liamda prastėja.
2. Tokiu atveju dedu MPP.
3. Tarp MPP ir difuzinės yra oro tarpas. Būtent jį šalindamas, kad nesikondensuotų difuzinė, ir dėčiau tarp difuzinės ir MPP priešvėjinę vatą.
4. Priešvėjinės projektinė liamda pagal STR yra geresnė nei celiuliozės, todėl tie papildomi 5 cm padėtų pasiekti reikiamą stogo U.

Sumuštinis iš vidaus būtų toks: gipskartonis 12 mm, PUR plokštės - 80-100 mm, celiuliozė - 360 mm, MPP - 12 mm, priešvėjinė vata - 50 mm, difuzinė, oro tarpas, čerpės.


Papildyta:

Priešvėjinė standesnė ir tikrai nesukris. Be to ji būtų ten, kur vėjai pučia, todėl atliktų tiesioginę savo funkciją - stabdytų vėją.
Papildyta:

Būtent apie tai aš ir kalbu, bet kai kas nelabai supranta.

O ką reiškia klausimas: ar galima purkšti ant difuzinės nebereikšmingas?

todel, kad nuspresta difuzine dengt priesvejine, todel pust vata galima be problemu...

Taip ir nesulaukiau pamąstymų ar celiuliozės vatą uždarius taip kaip siūlau, celiuliozės vata konstrukcijoje išlaikys deklaruojamąją vertę ar visgi ta vertė vis tiek bus tik projektinė. Iš lauko pusės celiuliozės vatą saugos: difuzinė plėvelė + 5 cm priešvėjinės vatos + 1,2 cm MPP plokštės. Iš vidinės pusės saugos: 8-10 cm PUR plokštės + garų plėvelė.

Pamastymai ir gali buti tik pamastymais, o sprendima priimti reiks tau paciam
Pritariu Bango ir Minto issakytom mintim del ventiliacinio kaminelio ir kondensato saltoje vatos pusjej - vieno kaminelio nesuteks, geresnis variantas ventiliacines angos priesinguose nesildomuo trikampio sienose. It tokiu atveju ar vata ar termoflok ant stygu sudeta - vejo izoliacija ant jos BUTINA.
O nesvarstei varianto deti 36-40 mm MPP plokste vietoj priesvejines vatos, tvirtinant ja prie esamu dviteju virsutiniu bruseliu i tarpa ir tada likusi platesni tarpa tarp gegniu sildyti vata, ekovata ... tada PIR su aliumu ir gipsas.
Kadangi tave riboja susmustinio storis - apatineje gegniu dalyje tarp siauruju daliu gali deti NEPS'a ir tik tada PIR ir gausi savo reikalinga U verte

Šiandieną permatavau atstumus tarp gegnių. Situacija gana įdomi. Daugumoje atvejų žingsnis tarp gegnių siekia 58-60 cm, pavyzdžiui, štai čia. Tačiau yra kelios nestandartinės vietos kaip ši. Tose vietose gegnių žingsnis yra didesnis nei 61 cm arba lygus 61 cm. Tokių vietų yra šešios: 61 cm (trys vietos), 66 cm ir 71 cm. Taip pat yra kelios vietos, kur žingsnis tarp gegnių itin mažas: 10 cm, 33 cm. Dar vienoje vietoje yra 35 cm. O kur dar šiaip sudėtingos vietos, pavyzdžiui, ties vidinės pertvaromis ar lauko sienomis. Arba virš stogo.

Mano supratimu tokius siaurus, plačius arba sunkiai prieinamus tarpus bus gana sunku apšiltini įprasta akmens vata. Paroc Extra Plus akmens vatos plotis - 61 cm. Daugumoje vietų tarp gegnių toks vatos plotis puikiai tiks, bet bus nemažai vietų, kur vatą reikės dėti ne išilgai, o skersai. Taip galima dėti vatą ar negalima? Panašu, kad bet kuriuo atveju bus nemažai vatos atraižų. Taip pat ir darbo kokybė gali būti abejotina.

Po truputį pradedu galvoti, kad pučiame celiuoliozės vata būtų puikus sprendimas. Tiktų ir pučiamos PIR putos tik jos brangios, jas galima pūsti tik prie +15 ir aukštesnės temperatūros ir t.t.

Jei pūsti celiuliozę (arba ir tas pačias PIR putas), tai aš norėčiau įdėti prieš difuzinę 5 cm priešvėjinės vatos ir 1,2 cm MPP plokštes. Tik įdomu ar pavyktų gerai sudėti priešvėjinę vatą ir MPP tokiose vietose.

Parocas rašo, kad plokštės 1,5-2 proc. didesnis nei angos plotis. Vadinasi su 61 cm pločio vatos lapu galima dengti ne didesnį nei 60 cm atstumą. Stiklo vata rašo, kad plokštės turi būti 2-3 proc. didesnės nei angos tarpas. Knauf stiklo vatos plotis - 1,20 m. Pagal mano situaciją lyg ir stiklo vata labiau tiktų, jei dėti vatą? Ar galima gražiai sudėti ir akmens vatą?
Papildyta:

1. Aišku, kad pačiam, bet mes čia susirinkę padiskutuoti, kad būtų lengviau priimti sprendimus ir kad tie sprendimai būtų teisingi.

2. Vienas statybų ekspertas, kuris buvo atvažiavęs prie mano namo sakė, kad man apsimoka šiltinti namą iki kraigo. Tokiu atveju atkrenta ventiliacijos problema. Taip pat nereikia šiltinti vidinių frontonų pusių (vidiniai sienos trikampiai virš stygų iki kraigo), nereikia papildomai kalti, storinti stygų karkaso (dabar stygų storis 20 cm, reikėtų karkaso, kurio storis būtų 60 cm), nereikėtų virš stygų vėjo izoliacinos. Šiltinant stogą iki stygų, stogo plotas apie 130 kv. m, iki kraigo - apie 170 kv. m. Galbūt abiem atvejais išeitų panaši suma, nes vienu atveju nereikia daryti to ir to, kitu atveju - kito.

3. Ne, nes ją toje vietoje tvirtindamas subadysi, suplėšysi plėvelę.

4. Noriu visur vienodo stogo sumuštinio, o ne vienur tokio, kitur - kitokio.

As ta tau jau senai sakiau, pas save planavau siltint perdanga bet apsiltinau stoga ir esu tuom patenkintas nes vent vamzdziai liko vidui. Tiesiog sudek kazka kad nesudraskytu difuzines, prie gegniu suki osb arba pir ir su slangom nuo pat kraigo varai eko vata. Pamates daugiau tavo stogo fotkiu esu garantuotas kad su nepsu tau nieko nesigaus.

Klausineji, klausineji - o nebandei pats nors lapa 1lapa vatos ikist tarp gegniu, ir isitikint - ar imanoma tai padaryti kokybiskai?
Tada busmlengva priimt sprendima ir pareikalaut rezultato is statybininku....

Q: kodel gegniu nedejot vienodais atstumais?

1. Net jei ir šiltinsiu stygas, vėdinimo vamzdžiai eis po stygomis. Šiuo atveju situacija apgalvota.

2. Aš irgi panašiai galvoju, kad reikia apsaugoti difuzinę, o iš vidaus visgi reikia dėti PUR plokštes. Jos bus geras garo barjeras, šiltos, sutaupys vidaus erdvės.

3. Aš irgi po truputį galvoju, kad su NEPS būtų problemų: žingsniai tarp gegnių nevienodi, kai kuriuose vietose būtų sunku ar iš viso neįmanoma įkišti 36-40 cm storio NEPS. Nebent jį pjaustyti dalimis. Man kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad celiuliozės vata mano atveju yra puikus pasirinkimas. Reikia tik sutvarkyti reikalą su drėgme ir apsispręsti kaip šiltinti: iki stygų ar iki kraigo.
Papildyta:

Jei aktualu, tai ir klausinėju. Dėl vatos žadu daryti paprasčiau: kviesiu statybininkus prie namo ir žiūrėsiu, ką jie sako gyvai. Kai gyvai pasikalbi, jie realiai pamato namą, tada daug lengviau apsispręsti. Kai kurie statybininkai pakiša idėjų, kurios būna ne iki galo išdirbtos, bet galiausiai su SM, U-Wert ir kitomis pagabomis gimsta visai neblogas rezultatas. Pvz., prieš difuzinę dėti 5 cm priešvėjinės vatos, prisukti 1,2 cm MPP plokštę ir pūsti celiuliozės vatą. Man šitas sumuštinis kol kas labai patinka.

Bet aišku galima pabandyti ir pačiam pažaisti.

Dėl gegnių žingsnio buvo įdomi istorija. Štai čia konstrukcinis brėžinys. Žingsnis kaip matyti vienodas. Prieš pradedant darbus, stogininkai pastebėjo konstruktorės klaidą: gegnės baigėsi vidinėje namo dalyje, t.y. neišlindo už lauko sienų. Tai reiškė, kad nuo paskutinės gegnės iki krašto buvo apie 70-75 cm ilgis. Būtent tokio ilgio grebėstai būtų nuo paskutinės gegnės iki namo krašto.

Aišku, kad įprastiniai grebėstai (5 cm storio), būtų nelaikę sunkios molinių čerpių dangos. Konstruktorė paskaičiavo, kad 7 cm storio grebėstai laikytų. Bet būtų tekę užsakinėti papildomą medieną, laukti kol ji išdžius (visa mano stogo mediena džiovinta) ir t.t. Nepatogu.

Buvo mintis prie tų išlindusių grebėstų dėti kampuoti, kad juos sutvirtintų. Papildomų gegnių nenorėjau, nes jos mažino sienos apšiltinimo sluoksnį. Galiausiai priėmėme sprendimą, kad pigiausia bus dėti po vieną papildomą gegnę iš abiejų namo pusių (realiai tai po dvi gegnes iš kiekvienos pusės). Štai čia gal aiškiau.

Dėl to kad atsirado papildomų gegnių pasikeitė gegnių žingsnis. Jį realiai vietoje išsprendė statybininkai. Didelio optimizavimo nebuvo, bet galėjau paprašyti konstruktorės, kad išstumdytų su kompu. Būtų tikrai geriau padariusi. Kažkaip tuo metu nepagalvojau, tai ir išėjo kaip išėjo. Štai kodėl gegnių žingsnis kai kur skiriasi. Beje, namo konstruktyve buvo ir daugiau klaidų. Tikiuosi, kad visas laiku išgaudėme.

Patiklinsiu. Plokštės yra iš polyisocyanurato (PIR), purškiamos putos yra paprastas poliuretanas (PUR), reikėtų nemaišyti. PIR sunkiau dega bei yra kažkiek patvaresnė medžiaga, tai šiek tiek pagerintas PUR.

Man ta priešvėjinė vata nepatinka. Ji bus drėgniausia konstrukcijos vieta. Geriau po difuzine plėvele iškart dėti impregnuotą plokštę. Sutaupytus litus neperkant "priešvėjinės" vatos geriau sukišti kokybiškesnei, storesnei plokštei.

Ar ten https://www.youtube....h?v=-QBjPmMlvpk
MPP iš osb.lt (WIND)? Galima paieškoti ir kitokių, standesnių variantų. Šita labai minkšta atrodo, perdaug išsipūs į išorę nuo vatos slėgio.

1. Ar tikrai vata bus drėgniausia konstrukcijos vieta? U-Wertas nerodo, kad ten būtų drėgmė. O jei dėti po difuzine iš karto impregnuotą plokštę, tai kaip ją pritvirtinti?

2. Taip, čia OSB MPP plokštė. Tiesa, jos būna dviejų storių - 12 ir 25 mm. Storesnė tikriausiai taip nevaikščios, bet kaip tą plokštę be tarpo pritvirtinti prie dvitėjų sijų. Be to, kaip rodžiau kai kur difuzinė gana laisva. Jei iš apačios pridedame tik MPP, tai tarp difuzinės ir MPP gali likti oro tarpelių, pvz., kai papūs vėjas. O tai mano supratimu puiki vieta kondensuotis drėgmei. Jei į tą tarpą dedu 5 cm priešvėjinės vatos ir iš apačios visą plltą užtvirtinu MPP, tai difuzinė nebus laisva ir neturėtų toje vietoje rinktis joks kondensatas.

1. Plokštė montuojama virš vatos, o ne tarp vatos sluoksnių.
Tvirtinti yra sudėtinga šioje situacijoje. Galima bandyti per "štapikus"
http://www.part.lt/i...e2f98614874.JPG
Tai nėra geras tvitinimo būdas, bet šioje situacijoje sunku kažką geriau sugalvoti.

2. Dėl mažų oro tarpelių po difuzine nesijaudinčiau. Ten atsirandantis kondensatas nesikaups, o nubėgs (jeigu numatytas nubėgimas) arba išgaruos kitą dieną.
Manau kad tiek kondensato ten nesusidarys, kad būtų kam nubėgti.
Tik jau iš plokštės nebus tiek naudos, pvz prakiurus difuzinei ir patekus lietaus vandes po difuzine jis jau nebenubėgs iki karnizo, nes plokštės nebus sujungtos į vieną plokštumą, taip kad vanduo neprasiskverbtų į plyšius.