Pasyvus namas - 29 tema

Na panasiai, tik ne difuzine mano. O kraigas apdengtas panasiai. Vandens atveju -sandaru, taciau ventiliavimosi - plysiu uztenka.

Keista, liet. ekovatos gamintoja EKOREMA kaip tik deklaruoja, kad ekovata atspari drėgmei ir naudojant ją nereikia net garo izoliacinių plėvelių naudoti. Faktas, kad ekovata užpurškiama ir šlapiu būdu parodo, kad iš jos drėgmė greitai pasišalina ir šiluminės savybės atsistato. Mineralinės vatos šlapiu būdu juk niekas nepurškia. Na ir kaina ekovatos pasako, kad tai viena iš geresnių apšiltinimo medžiagų. Manau, kad trumpalaikio paviršinio ekovatos įmirkio nereikia bijoti, jis greitai pradingsta ir šiltinimo savybės atsistato.

1. O tai kaip tuos tarpus padaryti? Tiesiog pradurti plėvelę? Ji jau sudėta.

2. Man Thermofloc sakė, kad galima tarp stygų supūsti celiuliozės vatą ir iš viršaus jos visai nereikia dengti, nes virš jos iki kraigo eina difuzinė.

Papildyta:

Man irgi keista. Tik Ekorema deklaruoja ne savo vatos atsparumą drėgmei, o pabrėžia konvekciją. Atsieit mineralinės vatos yra prapučiamos vėjo, o jų celiuliozės vata yra neprapučiama vėjo. Apie drėgmę jie niekur neužsimena. Man šį faktą kaip tik nuslėpė ir Ekorama, ir Thermofloc.

Bet į stogą pūsti šalpiu būdu negalima. Į sienas žinau kad pučia, bet taip greičiausiai daro todėl, kad ta vata laikytųsi.

O kas yra su celiuliozės kaina? Kubas be darbo kainuoja apie 105 Lt. Panašiai kainuoja ir mineralinės vatos.

Man labiau keista, kodėl net STR celiuliozės projektinę vertę liepia mažinti 0,01, kuomet mineralinę vatą ar EPS tik 0,001. Panašiai yra ir su PIR putomis: gamintojai deklaruoja vieną dydį, bet realiai reikia vertinti po senėjimo. Mineralinės vatos mano supratimu turi tik dvi blogybes: neaiški darbų kokybė, konvekcija, t.y. jos bijo vėjo.

Visai susisuko galva, kurią medžiagą naudoti.

Tik jau nebadyk gal skyliu, specialiai pleveleje Be to mano ir frontonai mediniai - tikrai ventiliuosis. Ir saltis neina nuo ju link sienu.

Galva ir man sukasi, kaip perdanga ir turimu resursu apsiltint ir sukonstruot

Ir kokios mintis paskutiniu metu arčiausiai dūšės?

0,5 namo tarp gegniu perdangoj iklijuotas 20cm NEPS. Ant jo arba vata arba biri vata. Kt 0,5 namo dalis - paaukstintos lubos, ten perejimo reikia, ir arba klijuot NEPS toliau, ar pust vata, ar kist mineral. vata ar pan. Nenusprendziau.
Greiciausiai bus ir NEPS ir vata.

ekovata kaip suslampa, taip sekmingai ir isdziuna. paprasykit "saujos", suslapinkit ir pasiziurekit kas bus.

Slapinau. Gana greit isdziuvo. Pradzioj vata turi hidrofobiniu savybiu. Imetus i vandens kibira ji neskendo,pluduriavo. Tada priverstinai paskandinau po vandeniu,po keliu minusiu dregme pradejo skverbtis. As asmeniskai nemanau kad kaupsis dregme vatoj,jei ji liesis su difuzine. Jei nesikaupia akmens vatoj tai ir ekovata ne isimtis.😊

1. Nežinau ką paprasto patarti. Plėvelės durti nesiūlau.
2. Aš kitokios nuomonės. Kalbėjome, kad bet kokiame šaltame, ventiliuojamame oro tarpe kintant temperatūrai iškrenta kondensatas. Jis Gersis į vatą. Vata neturės net priešvėjinio sluoksnio. Impregnuota plokštė neprisigertų to kondensato ir nepraleistų jo į vatą, o dienos metu išgarintų jį atgal sušilus orui.
Plika vata taip pat tarnautų, tik būtų šlapesnė ir daugiau veikiama konvekcijos, kai kam tai nesudaro problemų.
Sudėkite rūbus šaltoje palėpėje ir pasiimkite juos vėlyvą rudenį atgal. Pamatysite kokie jie bus drėgnoki. Taip pat ir vata. Pasižiūrėkite su U-wertu ką rodo.

Vis dar aiškinuosi su savo stogu. Galvoju, kad yra viena kita sudėtingesnė vieta ir celiuliozės vata tarp gegnių tikrai nepamaišytų. Bet pati celiuliozės vata kol kas man kelia įtarimų dėl drėgmės įgeriamumo ir projektinės medžiagos šilumos laidumo vertės.

Skambino man vienas Thermofloc atstovas ir sakė, kad jei difuzinė, ją paspaudus, nėra tokia laisva, kad išsigaubia iki stogo dangos, tuomet celiuliozės vatą galima purkšti tiesiai į difuzinę plėvelę. Štai čia laisviausiai vaikštanti difuzinė plėvelė mano stoge. Tokia gana laisva yra tik ši vieta, bet ir tai difuzinė neišsigaubiau daugiau nei iki grebėstų ir jokiu būdu neliečia čerpių. Tarp kitų gegnių plėvelė įtempta gana standžiai. Jei tikėti Thermoflocu, tai kažkokios specialios vidinės konstrukcijos prieš difuzinę nereikia.

Dėl viso pikto pabandžiau ir variantą, jei prieš difuzinę būtų įdėta priešvėjinė vata ir MPP. Dvitėjės gegnės medinės dalies aukšti yra 38 mm. Priešvėjinė vata būna tik 3 arba 5 cm storumo. Gal pagal individualų užsakymą išpjautų ir 4 cm storio. Parocas rašo, kad kitų storių gaminiai gaminami pagal atskirą susitarimą. Gal ir padarytų 4 cm storio, nes su 5 cm storiu vaizdas štai toks, t.y. vata akivaizdžiai išlenda už gegnės. Pridėjus MPP plokštę ir ją paspaudus, vata susipaudžia, bet tuo pačiu metu akivaizdžiai išsilenkia. Prie medinių dalių akivaizdžiai susispaudžia, o per vidurį išpučia difuzinę. Nežinau ar tai gerai, ar ne, bet iš bėdos galima dėti ir 5 cm preišvėjinę vatą.

Jei prieš difuzinę dedame 5 cm priešvėjinės vatos ir iš apačios pritvirtiname 12 mm MPP, tai konstrukcija šiek tiek juda. Galbūt, kai plokštė būtų ilgesnė, tokio judėjimo nebeliktų. Nežinau.

Dabar apie deklaruojamas ir projektines U vertes. Jei prie difuzinės pučiu celiuliozės vatą ir iš vidaus dedu 10 cm PUR, pagal deklaruojamas vertes išeina net 0,073 W/m2K. Jei imame projektines vertes, tai išeina 0,084 W/m2K. Ne kas.

Jei dedame 5 cm priešvėjinės vatos, 12 MPP, pučiam 36 cm celiuliozės ir dedam 10 cm PUR, tai pagal deklaruojamas vertes išeina net 0,070 W/m2K. Su projektinėmis vertėmis išeina 0,079 W/m2K. Žodžiu, dėti MPP plokštę ir priešvėjinę vatą, apsimoka.

Tiesa, kadangi su 10 cm PUR plokštėmis ir gipskartoniu iš vidaus užliptumėme ant lango, tai geriau būtų, kad PUR plokštė būtų tik 8 cm storio. Tokiu atveju pagal deklaruojamas vertes stogo U išeitų 0,074 W/m2K. Projektinė vertė suprastėtų iki 0,084 W/m2K.

Man įdomu, jei stoge panaudočiau priešvėjinę 5 cm vatą, 12 mm MPP, 36 cm celiuliozės ir iš vidaus dar būtų 8 cm PUR plokštės, ar įmanoma pasiekti deklaruojamas vertes visų medžiagų, ar visgi reikėtų galvoti, kad bus pasiektos tik projektinės vertės? Ar tik celiuliozės šilumos laidumo vertė būtų pasiekta deklaruojama tokiu atveju, nes gal PUR iš vidaus prisgaudytų drėgmės ir turėtų prastesnę vertę.

O jei pūsti celiuliozę tiesiai į difuzinę plėvelę, būtų pasiektos deklaruojamos medžiagų šilumos laidumo vertės, ar nebūtų? Beje, gal jokiu būdu neįmanoma pasiekti deklaruojamų medžiagų šilumos laidumo savybių?

O čia tas pats sumuštinis tik vietoje celiuliozinės vatos viduje akmens vata. Deklaruojamos vertės būtų net 0,070 W/m2K. Arba galėčiau dėti tik 6 cm PUR plokštes iš vidaus ir vis tiek deklaruojama vertė būtų puiki - 0,074 W/m2K. O jeigu imti projektines vertes, tai ir su 7 cm storio PUR plokštėmis pasiekčiau reikiamą dydį - 0,074 W/m2K.

Man dar kilo tokia mintis, kad jei iš lauko pusės būtų priešvėjinė vata ir MPP, o iš vidaus PUR plokštės, tai gal vatos ir PUR plokščių vertes reikia imti projektines, o visų medžiagų, kurios atsiduria tarp jų galima imti deklaruojamas vertes. Juk iš vidaus garo barjerą turime, iš lauko irgi neblogas drėgmės ir vėjo barjeras. Ar mintis bent kiek logiška?

jei putu deklaruojama 0,039 tai kaip nustatet, kad projektinis 0,049. Gal - 0,059?