Pasyvus namas - 29 tema

Su entalpiniu šilumokaičiu ir gliukoliniu ŽŠ niekda nepasieksite tokios temp. ,kad jis užšalinetų ,net ir be papildomų metrų ,kalbejau su vienu žmogum pas kurį padaryta taip, tik pas jį plastikinis rekuperatoriaus šilumokaitis ,tai neigiamu temp . nera .

Bet čia kalbi apie ŽŠ su vamzdžiais. Man tas jau negresia, nors grindyse turiu 4 vamzdžius, kurių kiekvieno diametras yra 110 mm. Du vamzdžiai yra rezervuoti ŠS. Kitus du galiu panaudoti ŽŠ, kai užkasamas vamzdis po žeme. Tik ar 110 mm angos pakaks, žinant, kad ji vienoje vietoje po žeme yra sulenkta vos ne 90 laipsnių kampu. Ėmiau atsparius spaudimui vamzdžius.

Beje. ŽŠ su glikoliu gali užtikrintai veikti iki -30 laipsnių ar nelabai? Arba iki kokio minuso tas iš žemės su glikoliu gali veikti užtikrintai?
Papildyta:

Plastikinis - tai greičiausiai yra celiuliozinis arba tas pats entalpinis. Ar aš čia klystu?

O kokia pats tą žmogų sistemą, jei galima plačiau? Kokio gylio glikolinis ŽŠ, koks rekupas? Čia gal labai brangu, bet tikrai efektyvu ir jokio poveikio sveikatai.
Papildyta:

O tai iki kokio minusio entalpinis padeda neužšalti rekūpui?

Beje, mano namui, kad jis bent priartėtų prie pasyvaus reikia, kad rekūpo NVK būtų virš 92 ar 93 proc. Rotacinis nepaveža tokio NVK? Kokią sistemą tuomet rinktis? Glikolinį ŽŠ su atskiru gręžiniu ir rekūpą su entalpiniu rekūpų? Visą tai papildomai kainuos kokius 12 000 Lt. Brangokas dalykas.

principas toks
https://www.dropbox.....11.46.jpg?dl=0
,bet darbą su medvaržtukais užskaitau kaip net geresnį variantą ...

Sakykim lauke -20C patalpų viduje +20C temperatūra.

1. Prie rotorinio rekuperatoriaus 84% į patalpas bus tiekiamas 13,6C temperatūros oras. Patikėk, pakankamai šaltas ir mano atveju iškart pasijuto patalpų atvėsimas. Dabar naudoju elektrinį teną, kad pašildytų tiekiamą orą iki šiuo metu esančios patalpų temperatūros. kadangi namą ar taip ar taip šildau elektra, nematau tame didelės problemos . Tiesa namą stengiuosi šildyti tik naktimis, o rekupu paduodamą orą galima šildyti tiktai nuolat.

2. kadangi elektrinis tenas pašildys orą iki 3 varianto ŽŠ ruošiamo oro temperatūros šiame variante paduodama temperatūra į patalpų vidų bus ta pati, kaip ir 3 variante. Vis tik, pirmuoju atveju konkrečiai man reikėtų tiekiamo oro temperatūrą elektros pagalba pakelti tiktai 6,4C, šiuo atveju, tiekiamą orą reikės elektra pašildyti 20C mažiausiai. Plius iš mano pašildymui sunaudotos energijos bus prarandama tiktai 16% išmetant pašildytą orą lauk, o šiuo atveju visą oro šildymui sunaudota energija bus išmetama lauk be jokios grąžos.

3. Sakykim ŽŠ užtikrins paduodamo oro temperatūrą 0C, rekuperatoriaus NVK 95%, tai po tokio tandemo į patalpas bus tiekiamas 19C temperatūros oras, oro pašildymui nesunaudojus papildomai nė trupučio energijos.

Su Paul Novus F 300 84% atveju šiame tandeme bus tiekiama 16,8C temperatūra. Taip, kad drėgmės grąžinimas stipriai mažina grąžinamo oro temperatūrą

4. varianto neptarinėsiu, nes nežinau realaus NVK ir šeip, kaip jis dirba. Įtariu, kad rezultatas turėtų būti panašus į 1 variantą.

Pas mane kai paleidau rekupa eina 100 m3 be sustojimo ir dar kai namie ,savaitgaliais padidinama iki 150 m3 .
Dabar iš lauko per ZS https://www.dropbox.....33.26.jpg?dl=0 lauke -10
Naudingumas 95 ir daugiau

1. Ar daug elektros prisuki: tik šildymui ir bendrai? Kiek kainuoja namo išlaikymas per mėnesį?

2. Dėl antro ir trečio varianto man šiek tiek kilo neaiškumo. Sakai, kad tenas antru atveju orą pašildys iki 0 ir nuo 0 iki 20 laipsnių varys jau elektra? O gal kaip tik priešingai: tenas atitirdys/pašildys orą, kad jis ateitų bent jau 0 laipsnių, o tada viską padarys rekūpo NVK. Kaip ir trečiu atveju.

Čia gal tik tas skirtumas, kad kai lauke tikrai -20, tai būtent tenas labai daug prisuks elektros, kad pakeltų/atitirpintų iki 0, kuomet ŽŠ tai atlieka daug pigiau. Bet antru atveju reikia įvertinti, kad rekupas būtų ne tik su tenu, bet ir su entalpiniu šilumokaičiu. Jei gerai suprantu, tai vien dėl entalpijos jis neleistų rekūpui užšalti iki kokių -8 ar -10, todėl tenui orą reikėtų pašildyti tik nuo -20 iki -10, t.y. 10, bet ne 20 laipsnių.

Aišku gali būti, kad rekūpai su entalpiniais šilumokaičiais yra sukurti tokiam pereinamam orui kaip Hamburgas, kur didelis minusas būna gana retai. Mūsų atveju reikia rotacinio arba glikolinio ŽŠ. Tik įdomu iki kokio lauko glikolinis ŽŠ veiktų, jei rekūpas būtų be entalpinio/celiuliozinio šilumokaičio?

Nereikia noreti plius 20 laipsniu,bet silumos duoda netgi neapsiltintam karkasiniam namui. Faktas. Nekarta teko dirbti. Beje,nekarta teko dirbti prie dyzeliniu raketu ir viena karta prie dujinio sildymo sistemos.. Viskas o.k. gyvas sveikas,galva nesvaigo,nedusau.Tad kai saba pradeda sneketi apie tokius dalykus,tai tik sypsenele kyla....

Šį mėnesį, kai temperatūra kelis kart buvo nukritusi iki -15C šildytis teko daugiau, Šio mėnesio viso sunaudojau elektros energijos už ~550Lt. Turint omenį, kad ~200Lt sunaudodavau ir vasarą, galima teigti, kad šio mėnesio namo šildymas elektra man kainavo ~350Lt.



Mane neteisingai supratai. Aš sakiau būtent taip, kaip tau ir atrodo esant teisingai .

Elektrinis tenas pašildys lauko orą nuo -20C iki 0C, o rekuperatoriaus šilumokaitis nuo 0C iki ~19C.

Papildžiau savo skaičiavimus su rekuperatoriaus entalpiniu šilumokaičiu.

Elektros atveju, manau ir entelpiniam šilumokaičiui bus ruošiamas oras iki ~0C. Beje, paprasto rekuperatoriaus šilumokaičio atveju, turi būti ne žemesnė lauko temperatūra, kaip +4C, tad šiuo atveju tenas šildys lauko orą ne 20C bet ~24C ir visa ši šiluma be jokios papildomos naudos bus išmetama lauk. Čia manau neverta gilintis į skaičiavimus, kiek tokių dienų būna, o siūlau prisiminti medeinos istoriją, kur akivaizdžiai matėsi, kad daugiau niekam, išskyrus rekuperatoriaus apsaugą, naudos neduodantis oro šildymas kainavo daugiau, nei viso namo šildymas .

Beje, noriu atkreipti dėmesį, kad su entalpiniu šilumokaičiu ir ŽŠ gauni galutinę temperatūrą labai jau panašią į rotorinio rekuperatoriaus, be jokio ŽŠ. Tad ir vėl sakyčiau pliusas rotoriniam.



Kiek domėjausi, tai jis per visą žiemą tieks labai panašią temperatūrą nuo pat eksploatacijos pradžios, su labai nedideliu svyravimu ir viskas priklauso nuo teisingo apskaičiavimo, pradžioje teisingai įvertinant planuojamus oro srautus.

1. Lyg ir ne daug, bet vien elektra, jei taip ir toliau varysi, per kelis metelius prisuksi šilumos siurblio kainą. Štai kodėl man nepatinka grynai elektra. Be to, jei sertifikuotum savo namą, kuris šildomas tik elektra, tai geriausiu atveju gautum kokią B, o gal ir A klasę.

2. Paprastas tai koks? Be celiuliozinio šilumokaičio?

3. Medeinos atvejis žiaurus. Tik neaišku kaip ten klostėsi reikalai, kai įdėjo entakpinį šilumokaitį. Kiek pamenu be entalpinio buvo prisukta elektros kažkur už 250-260 Lt. Įdomu kaip sumažėjo elektros sąnaudos su entalpiniu šilumokaičiu?

4. Tai koks tada plokštelinių privalumas Lietuvos oro sąlygomis, jei ir plokšteliniai su entalpiniu šilumokaičiu ir rotacinis prisuka panašiai elektros? Tikriausiai vienintelis - nemaišo kvapų. Ar dar yra kažkokių privalumų?

Tai, Mintai, taip išeina, kad man reikia statyti arba rotacinį ir nesukti galvos, arba daryti klikolinį ŽŠ ir dėti entalpinį rekuperatorių. Tarkime, kad nevertiname piniginių reikalų? Koks tuomet vėdinimas pasyviame name būtų geriausias?
Papildyta:

Bet kai lauke bus minusas, tai ploštelinis atsiims prieš rotacinį. Jo NVK bus aukštesnis ir galbūt visų metų bėgyje plokštelinis bus naudingesnis. Tik kelis mėnesius per metus gali tekti daugiau sumokėti už elektrą. Įdomu, jei vertinti visus metus ne vien pagal NVK, bet ir pagal pinigus išleistus vėdinimui, kuris būtų pigesnis?

Šildymui sunaudojant 350, prie COP 4 sutaupyti pavyks tik ~250Lt. skaičiuokim 250Lt * 4 šildymo mėnesiai ~1000 Lt. Šilumos siurblys ~20000Lt. Taip, kad ~20 metų. Per tiek metų ŠS gali ir sugesti ir gali naujo reikėti . Vis tik koziris karšto vandens ruošimas kuris per metus turėtų leisti sutaupyti dar vieną 1000 Lt. Tad atsiperkamumas jau ~10 metų, o tai jau leidžia šį tą galvoti. Bet vis tiek. Šendien, jei statyčiau namą, ŠS jau nedaryčiau .



Taip



Žinai, mano supratimu, kvapų pamaišymas jau seniai pamiršta rotorinių rekuperatorių problema. Tad jei kalbėti apie rekupą su entalpiniu šilumokaičiu, kuriam vis tiek reikia apsaugos nuo užšalimo, tai jau geriau rinktis rotorinį.



Arba ŽŠ su ne entalpiniu šilumokaičiu ir gauni į namus +19C temperatūrą, arba rotorinis. Entalpinis su ŽŠ duodantis tik 2C aukštesnę temperatūrą nei rotorinis be ŽŠ manau iškrenta iš vertinimo.




Entalpinis su ŽŠ atsiims tik 2 laipsniais. Tai čia atsiėmimas, kai ŽŠ tau kainuos kaip minėjai apie 10000 Lt ? Patikėk, nelabai supratau klausimo.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.